respublika.lt

Kaip sustabdyti nelegalų krizę? Konkretūs pasiūlymai (192)

2021 rugpjūčio 04 16:00:00
Gediminas JAKAVONIS

Tai, kad savo neapgalvotais veiksmais Lietuvos valdžia sukėlė nelegalų krizę, aišku bet kuriam sveikai mąstančiam valstybės piliečiui. Aukščiausi politikos vadovai elgėsi, kaip savo jėgų neįvertinę paaugliai, grasindami daug stipresniam kaimynui. Dabar mūsų valdžia gąsdina kaimynus ES sankcijomis ir tikisi, „jeigu ką" - NATO mus apgins. Bet veikti reikia čia ir dabar, todėl „Vakaro žinios" klausė buvusių ir esamų politikos veikėjų, ką konkrečiai reikia daryti, kad Lietuva išeitų iš susidariusios padėties?

×
nuotr. 10 nuotr.
Migrantai. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus KLUMBYS:

Dabartinė situacija su migrantais Lietuvoje - Europos sojuzo visiško bejėgiškumo išraiška. Jos ištakos - prieš 20-25 metus JAV ir Eurosojuzo pradėtas liberastinio vakarietiško gyvenimo būdo diegimas Artimųjų ir Vidurio Rytų bei Šiaurės Afrikos valstybėse, o tiksliau - tų valstybių ir nusistovėjusio per šimtmečius gyvenimo būdo naikinimas. Iš esmės sunaikintos Libija, Afganistanas, Jemenas, milžiniški nuostoliai padaryti Irakui, Sirijai. Žmonės iš šių valstybių, netekę namų, jų ieško Eurosojuze, kur galima nedirbti, bet gauti geras išmokas.

Anksčiau nuo migrantų kentėjo Turkija, Malta, Italija, Balkanų šalys - Briuselio valdžia nelabai ką joms padėjo. Dabar atėjo Lietuvos eilė, tad žinokime - Eurosojuzo pagalbos nelabai sulauksime, išskyrus solidarumo pareiškimus bei humanitarinę pagalbą. Šie migrantai Lietuvoje liks ilgam, sukurdami musulmoniškos visuomenės metastazę Lietuvoje.

Vienintelis kelias sustabdyti migrantų antplūdį į Lietuvą - liautis kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bei tartis apie migrantų problemos sprendimą su prezidentu A.Lukašenka, kad ir koks jis būtų nepriimtinas ES ir JAV parsidavusiam mūsų politiniam elitui.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė Birutė VALIONYTĖ:

Šiandien klausimas yra labai paprastas. Taip, mes esame Europos Sąjungoje, taip mes giname ES sienas, ir siena su Baltarusija - yra tokia, kokia yra. Taip, mes pasirašėm atitinkamas žmogaus teisių konvencijas, mes jas vykdome. Todėl šiandien tai nėra tik Lietuvos klausimas, jis yra ES. Kaip mes Europos Sąjungoje galime veikti neturėdami daug balsų, kiek turi vokiečiai, prancūzai ar lenkai? Mes turime ieškoti draugų, mes turime vykdyti be galo aktyvią diplomatinės tarnybos veiklą. Mūsų diplomatija dabar turi dirbti itin aktyviai, nes tai yra problema, kurią galima išspręsti tik diplomatinėmis priemonėmis. Kaip bepavadintume šią situaciją - ar hibridiniu karu, ar kitaip.

Mes - tiek Lietuvos Respublikos prezidentas, tiek Seimas ir Vyriausybė - nedviprasmiškai turime suvokti, kad Lietuva nėra tik Europos Sąjungos dalelė, neturinti jokių savo teisių ir galių. Mes turime gintis patys kaip Tauta. O Europos Sąjungai turbūt reikia peržiūrėti kai kuriuos priimtus sprendimus, kurie be galo išplėsti, nes Europa nėra konkrečiai viso pasaulio gelbėtojų centras ir ji nėra pajėgi visus išgelbėti.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas NORVILAS:

1. Siūlau sudaryti operatyvinį štabą ir jam pavesti sienos stiprinimo ir nelegalų stovyklų statybos klausimus. Operatyvinį štabą sudaryti iš vadybininkų, ne daugiau 7 asmenų. Jų sprendimai vykdomi besąlygiškai ir nurodytais terminais.

2. Sudaryti migrantų krizės šalyje suvaldymo štabą, įtraukiant visų parlamentinių partijų ir visuomeninių organizacijų bei judėjimų deleguotus narius. Vadovaujama prezidento dekretu skirto politinio ar visuomeninio veikėjo, turinčio visuotinį autoritetą šalyje. Šio štabo funkcija turėtų būti operatyvinio štabo sprendimų organizavimas, o taip pat teisinių juridinių bei komunikacijos su visuomene klausimų sprendimas. Prezidentui ir Vyriausybei tektų tarptautinių ir finansinių problemų ratas. Operatyvinis štabas - praktikai statantys sieną ir instaliuojantys į ją naujausias stebėjimo ir atgrasymo priemones. Statantys laikinąsias nelegalų stovyklas vietose, netrikdant Lietuvos gyventojų veiklos, gerovės ir saugumo.

3. Krizės suvaldymo štabas turėtų minimalistiniais tempais, pasitelkiant reikiamas juridines pajėgas, peržiūrėti ir parengti naujus nelegalų problemą reguliuojančius teisės aktus bei taisykles. Šis štabas turėtų perimti visą komunikacijos su visuomene darbą. Štabo darbas turėtų būti maksimaliai viešas. O posėdžiai transliuojami online.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras  Audrius BUTKEVIČIUS: 

Tai kompleksinis klausimas. Bet jo esmė - Lietuvos užsienio politika. Pagal šiandien veikiantį sienos apsaugos įstatymą - bet koks neteisėtas sienos kirtimas gali ir turi būti stabdomas panaudojant ginklą. Pagal Lietuvos pasirašytus tarptautinius dokumentus, Lietuva neturi teisės stabdyti šių migrantų. Iš to išeina, kad Lietuva neturi teisės ir neleisti šitiems žmonėms judėti ten, kur jie nori, t.y. į Vokietiją. Todėl Lietuva žymiai daugiau išloštų ekonomiškai, jeigu samdytų visiems šitiems pabėgėliams autobusus, vežtų juos iki Lenkijos sienos ir ten sėkmingai paleistų. Arba tiesiai iki Vokietijos sienos ir paleistų ten, kur jų prašo, kur kanclerė šaukia: „Mes mylime migrantus!"

Tai yra pats efektyviausias būdas išspręsti šią problemą. Jeigu kam nors šis būdas nepatinka, tada reikia kreiptis į Europos Sąjungos vadovus ir paprašyti išaiškinti, kokia yra ES politika pabėgėlių klausimais. Nes jau šiandien Lietuva, skaičiuojant pabėgėlių galvas, vienai galvai moka daugiau, nei bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė.

Buvęs Seimo narys Gediminas NAVAITIS:

Šiandien mūsų Valstybė vadovaujasi tarsi dviem principais - Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija ir Lietuvos įstatymais, kurie nedviprasmiškai apibūdina neteisėtą sienos perėjimą, kaip nusikaltimą. Tad valstybės tarnautojai kol kas yra pasimetę. Jie vienu metu vadovaujasi dviem skirtingais teisės principais. Negali pasakyti, ar tai yra globotini žmonės, kuriems reikia suteikti pagalbą, ar tai yra žmonės, padarę nusikaltimą, už kurį jie turėtų būti nubausti. Todėl šiuo atveju būtų prasminga Lietuvai laikinai pasitraukti iš Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencijos. Pasitraukti iki to laiko, kol Vyriausybė konstatuos, kad grėsmės iš Rytų nebėra, ir tada vėl grįžti į šią konvenciją.

Kitas galbūt kiek radikalesnis ir naujesnis siūlymas. Jau žinome, kad irakiečiai sumoka apie 15 tūkst. eurų ir už tuos pinigus skrenda į Minską. Toliau keliauja Lietuvos sienos link, eina per pelkes, kol yra sulaikomi. Tad galbūt Lietuvai vertėtų vadovautis ekonomine logika? Jeigu žmogus nori pakliūti į sulaikymo vietą ir už tai pasiryžęs sumokėti, gal jis galėtų tiesiogiai skristi į Vilnių ir būti nuvežtas į sulaikymo vietą? Tokiu atveju jis atvyktų su dokumentais, nes būtų žinoma, kaip jis skrido.

Patikrinus jo galimybes gauti prieglobstį, jis būtų išskraidintas arba liktų Lietuvoje, Europos Sąjungoje. Be to, didžioji dalis migrantų skelbiasi norintys į Vokietiją. Tad, manyčiau, logiška būtų, jog kaip tik Vokietijos migracijos tarnybos specialistai ir dirbtų su jais, o Lietuva sudarytų sąlygas jiems čia dirbti. Mes šiuo metu tarsi dirbame už vokiečius. Vokiečių specialistai yra ir geriau pasiruošę, turi patirtį toje srityje.

Buvęs užsienio reikalų ministras Povilas GYLYS:

Pradėsiu nuo diagnozės - Lietuvos valdžią yra ištikęs eilinis politinio imunodeficito sindromo priepuolis. Ji, valdžia, neturi imuniteto atsispirti rimtą grėsmę valstybei keliantiems invaziniams reiškiniams. Šiuo atveju - apsaugoti mūsų šalies „organizmą" nuo ekonominių migrantų.

Ji yra politinio paralyžiaus būsenos - negali nei blaiviai mąstyti, nei efektyviai veikti. Valdžios struktūras ištikusį paralyžių, galima paaiškinti jos liberalia mąstysena ir baimės antplūdžiu. Jie akivaizdžiai bijo savo situacijos nesupratimo ir nepatyrimo priimant neordinarinius sprendimus.

Teoriškai yra du keliai įveiksminti valdžios struktūras - suverenas, tauta, įtikinantis piliečių skaičius turi ateiti prie valdžios rūmų ir pareikalauti realaus veikimo nacionalinio intereso labui. Tauta turi pademonstruoti jėgą. Taikią, bet ryžtingą.

Antra, jei nacionaliniams interesams turintys atstovauti politikai neišgirstų suvereno įspėjimo, reikia pradėti galvoti apie valdžioje esančiųjų pakeitimą patriotiškomis jėgomis. Taip, tektų raginti ruoštis išankstiniams Seimo rinkimams.

Manau, reikia laikinai stabdyti ar visiškai atšaukti JTO migracijos pakto veikimą motyvuojant tokį sprendimą sisteminio nacionalinio saugumo požiūriu ekstremalia situacija. Turime aiškiai pasakyti, kad tie žmonės Lietuvos sieną kirto nelegaliai (kiek pamenu, Baltarusija kol kas nėra ES narė, vadinasi, sienos režimas yra daug griežtesnis nei, tarkim, su Lenkija). Todėl mūsų valstybės veiksmai gali būti griežti. Daugelio konkretybių migracijos valdyme turime pasimokyti iš Vengrijos, kuri šiuo klausimu elgėsi ryžtingai būdama ir ES, ir NATO, ir JTO šalimi.

Pastebėsiu, kad šie makrolygio veiksmai yra gerokai svarbesni nei mikro-, savivaldybių lygio, sprendimai. Kai bus adekvatūs nacionalinio lygio sprendimai, ir savivaldybėms veikti bus lengviau. Kol kas yra aukšto lygio paaimanavimai, bet sprendimų nėra...

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Egidijus BIČKAUSKAS:

1. Visus, savavališkai pereinančius Lietuvos sieną, vertinti, kaip sienos pažeidėjus, pradėti ikiteisminius tyrimus pagal galiojančią tvarką, skirti kardomąsias priemones (patalpinant atitinkamomis sąlygomis ir atitinkamose vietose) iki bus priimtas sprendimas - ar tas, ar kitas asmuo iš tikrųjų siekia ir turi teisę į pabėgėlio statusą. Sulaikytiesiems sudaryti galimybę pasinaudoti ryšio priemonėmis, pranešant artimiesiems, kur ir kokiomis sąlygomis atsidūrė kirtę sieną. Tai bus efektyviau, nei užsienio reikalų ministro pareiškimai.

2. Perorientuoti pasienio apsaugą nuo pažeidėjų „surankiojimo ir apskaitos" į pažeidėjų sulaikymą. Pasitelkti sulaikymui papildomas pajėgas, kurios (jeigu tai prieštarauja atitinkamiems galiojantiems teisiniams reikalavimams ) veiktų atokiau nuo valstybinės sienos.

3. Ieškoti ir surasti formalius ir neformalius kontaktus su Baltarusija (asmenimis turinčiais realią įtaką valstybės politikai), siekiant normalizuoti santykius bent šioje srityje.

4. Skubiai išsiaiškinti su ES, kaip perspektyvoje reikės elgtis su asmenimis, kuriems pabėgėlio statusas nebus suteiktas. Prašyti pagalbos šiuos asmenis „išsidalinant" ar kitaip sprendžiant su tuo susijusius klausimus.

5. Revizuoti Lietuvos užsienio politiką ir ypač retoriką.

6. Pradėti diskusijas ES dėl pabėgėlių vertinimo ir jų teisinio statuso.

Pabaigoje (iš dalies rimtai, iš dalies su humoru ), atsižvelgiant į kai kurių ES valstybių „superliberalizmą" bei „indėlį į demokratijos plėtojimą ten, kur jų niekas iš esmės neprašė", visiems iki dabar nelegaliai kirtusiems valstybinę sieną, suteikti teisinį pabėgėlio statusą, kartu palydint prie Lietuvos sienos ta kryptimi, kuria jie nori išvykti. Na, o kiek liks pas mus - ką jau padarysi.

Buvęs Seimo narys Povilas URBŠYS:

1. Žmonės jau seniai suvokė, kad valstybė yra užpulta, bet valdžia dar prie šito suvokimo nepribrendo. Vyriausybės lygmeniu reikėtų sudaryti komitetą, kuris būtų atsakingas už valstybinio lygio ekstremalios situacijos valdymą, padėtų operatyviai spręsti tarpinstitucinio koordinavimo problemas. Šis komitetas turėtų veikti pagal Vyriausybės aprobuotą konkretų veiksmų planą. Šiam komitetui turėtų vadovauti premjerė.

2. Komunikavimas, komunikavimas ir dar kartą komunikavimas - tarpinstitucinis ir su žmonėmis. Jis turi būti nukreiptas ne į vienas kito mulkinimo, o į pasitikėjimo didinimą.

3. Tarptautiniu lygmeniu reikalauti pripažinti šią dirbtinai sukeltą pabėgėlių krizę, kaip hibridinio karo išpuolį prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybę. Reikia važinėti ne į Turkiją ar Iraką o į Briuselį, Vašingtoną ir NATO būstinę. Nes tarptautiniais šios problemos sprendimo raktai yra būtent ten.

4. Paskelbti rietenas paliaubomis ir politikams liautis „šildytis savo politinius sumuštinius" ant šios problemos laužo.

Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs generalinis prokuroras Artūras PAULAUSKAS:

1. Mes turime kuo greičiau pradėti statyti kliūtį. Ar tai būtų siena, ar tai būtų kokia kita kliūtis, kuri neleistų nelegalams patekti į Lietuvos teritoriją.

2. Reikėtų galutinai apsispręsti, kas yra įvairūs tarptautiniai įsipareigojimai ar įvairios pasirašytos deklaracijos dėl pabėgėlių teisių. Šios deklaracijos buvo priimtos dar po karo. Aišku, vėliau buvo tobulinamos, bet visos kalba apie asmenis, kurie bėga iš karo zonos, apie asmenis, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai. Čia mes matome visiškai kitą atvejį, kada žmonės perka bilietus, vyksta į kitą šalį, jie tiesiog stengiasi patekti į Europos Sąjungą. Šiuo atveju reikėtų visiems labai aiškiai susitarti ir vykdyti nuostatą, kad tai nėra tie pabėgėliai, apie kuriuos kalbama tarptautiniuose dokumentuose. Todėl juos reikia vertinti kaip nelegalus, kaip pažeidusius įstatymą, kirtusius nelegaliai sieną, ir iš to, be abejo, turi kilti visos kitos pasekmės.

3. Nepradėti konfliktų su vietos gyventojais. Valdžia, kaip tik turėtų jausti paramą iš vietos gyventojų, turi su jais kalbėtis, tartis. Ne paslaptis, kad lietuviai nėra labai tolerantiški kitokiems žmonėms. Ir čia nieko keisto turbūt ir nėra. Nesant vienybės čia, viduje, labai sunku bus įveikti iššūkius. Ar tai būtų pandemija, ar tai būtų migrantai.

4. Reikėtų labai atidžiai žiūrėti, kam galima suteikti pabėgėlio statusą. Visgi reikia stengtis didžiąją dalį grąžinti į jų šalį, kad nebūtų jokių vilčių ar lūkesčių, kad čia galima pasilikti ir kad iš čia galima keliauti toliau.

5. Reikėtų informacinių priemonių. Parodyti planuojantiems atvykti, kokios čia sąlygos suteikiamos nelegalams, kaip jie čia gyvena, kiek iš jų čia apskritai gali pasilikti, kad nebūtų jokių iliuzijų. Tie žmonės, kurie moka pinigus ir bando čia patekti, neturi turėti jokių vilčių.

Buvęs Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis:

Migrantų krizė parodė, kad siena su Baltarusija iki šiol buvo saugoma tik iš vienos pusės - deja, ne iš Lietuvos. Nereaguota dar 2020-ųjų rudenį ir į „Frontex‘o" įspėjimus, kad sulauksime migrantų antplūdžio. Baltarusijos režimo pakelti šliuzai ties valstybine siena užklupo Lietuvą netikėtai. Bet per sieną veržiasi ne šernų bandos, o nusikalstamų prekybos žmonėmis tinklų suvilioti ir apgauti vyrai, moterys, vaikai. Pasinaudojus tarptautine pagalba suteikti jiems žmoniškas gyvenimo sąlygas įpareigoja ne tik tarptautinės ir europinės konvencijos, bet ir žmoniškumas. Prieš ketvirtį amžiaus daugiatūkstantiniai lietuvių srautai plūstelėjo iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, nes tik su ja Vakaruose galiojo bevizis režimas. Tereikėjo prie JK pasų kontrolės postų ištarti burtažodį „prašau politinio prieglobsčio", kad prašančiajam tuoj pat būtų suteikiamas padorus gyvenamasis plotas, dosnios pašalpos, medicininis aprūpinimas, teisė dirbti. Tiesa, reikėjo dar sugalvoti (padėdavo ir nelegalios firmos) įtikinamą istoriją apie tariamus persekiojimus Lietuvoje dėl politinių, religinių, seksualinių ar kitokių priežasčių, atsisakyti lietuviško paso ir eiti į teismą, kur prieglobstį paprastai suteikdavo. Tuomet nei latviai, nei estai masiškai politinio prieglobsčio neprašė. Padėtis Lietuvoje, nors ir nelengva, nebuvo tokia tragiška, kaip šalyse, iš kurių dabar bėgama. Susiklosčiusioje ar suklostytoje situacijoje tikslinga būtų nedelsiant inicijuoti daugiašalio formato derybas (JT, ESBO, EK) arba derybas tarpininkaujant, kad politinio ir ekonominio nusikalstamo biznio paleistas srautas būtų sustabdytas. Iš smulkesnių dalykų: nereikia migrantams piršti lietuviško maisto, tegu patys gaminasi pagal savo įpročius.

 

Sprendimai, kuriuos siūlo prezidentė

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo socialinio tinklo „Facebook" paskyroje pateikė dėl nelegalios migracijos Lietuvai kylančių „egzistencinių iššūkių atrėmimui" būtinų skubių veiksmų sąrašą.

„Pirma, skubus fizinio barjero statymas: 24 val. per parą, 7 d. per savaitę ir nebijoti didesnių išlaidų. Jei reikia, koreguoti viešųjų pirkimų įstatymus ir procedūras", - antradienį feisbuke rašė D.Grybauskaitė, pabrėždama, kad politikams esant poreikiui nereikėtų bijoti koreguoti viešųjų pirkimų įstatymą.

„Būtina keisti viešųjų pirkimų įstatymą ir nebijoti „auksinės tvoros" kaltinimų, nes dabar kyla egzistencinis valstybės saugumo iššūkis", - tvirtino prezidentė.

Visgi D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad kol nėra pastatyta siena, pasienio apsaugai pasitelkiant kariuomenės pajėgumus iškyla ir ginkluotų konfliktų rizika.

„Kol nėra fizinio barjero, tol naudoti kariuomenę pasienyje labai pavojinga, nes tikėtini ginkluoti konfliktai. Ką gal ir norima išprovokuoti. Nesant jokio fizinio barjero, neįmanoma įrodyti, kas peržengė sieną. Todėl ir nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje be labai konkretaus apibrėžimo, kaip bus panaudojama kariuomenė, labai pavojingas karinio konflikto požiūriu", - savo įžvalgomis dalinosi ji.

Prezidentė turėjo patarimų ir komunikacijos srityje.

„Nedaryti grubių ir reputaciją bei pasitikėjimą griaunančių komunikacijos klaidų. Nežadėk, ko negali įvykdyti. Pvz., nepozuok prie tvoros, kurios faktiškai neturi", - pataria D.Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat pateikė patarimų dėl nelegalių migrantų grąžinimo į kilmės šalis. Jos nuomone, apie neteisėto sienos kirtimo pasekmes būtina aktyviai komunikuoti užsienio spaudoje ir internetinėje erdvėje, o su ES ir NATO partneriais siekti „ardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus". D.Grybauskaitė taip pat siūlo Lietuvai inicijuoti ES migracijos politikos pokyčius.

„Siūlyti ir teikti konkrečius pasiūlymus, kartu su kitomis ES šalimis skubiai keisti ES migracijos politiką. JT pabėgėlių konvencijos interpretacijos ES jau taip išplėstos, kad pačią ES daro nesaugią", - įsitikinusi ji.

Taip pat, prezidentės nuomone, būtina skirti dar daugiau dėmesio krovinių iš Baltarusijos patikrai.

„Krovinių judėjimas iš Baltarusijos turi būti ypač tikrinamas arba net stabdomas. Buvo pažadėta į Lietuvą organizuoti didelius kontrabandos, migrantų srautus ir net reaktyvines medžiagas. Kol kas pažadai vykdomi. Todėl trąšų gabenimas traukiniais ir vilkikais iš Baltarusijos turi būti nuodugniai tikrinamas ar net ribojamas", - feisbuke rašė D.Grybauskaitė.

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (192)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • RENTGENAS: Muitinės departamentas iš kinų perka rentgeno aparato įrengimą Kenos muitinėje pasienyje su Baltarusija.
  • ŠILDYMAS: Visoje Lietuvoje rugsėjo mėn. už šilumą mažiausiai moka AB „Kauno energija" aptarnaujami vartotojai (3,26 ct/kWh su PVM), daugiausiai – UAB „Litesko" filialo „Biržų šiluma" aptarnaujami vartotojai (9,01 ct/kWh su PVM).
  • DEPORTACIJA: JAV valdžia pradėjo deportuoti daugelį iš daugiau kaip 12 tūkst. migrantų, kirtusių sieną iš Meksikos Siudad Akunjos ir įsirengusių stovyklą šalia Teksaso Del Rijaus.
  • PAKEITIMAS: Įstatymo projekte numatytas Darbo kodekso pakeitimas numato „mamadienius“ ir „tėvadienius“ suteikti šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m.: priėmus šį teisės aktą šeimų, galinčių pasinaudoti „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“, padidėtų 34,6 tūkst. iki 131,6 tūkst.
  • SAVIŽUDYBĖ: Praėjusią savaitę, įtariama dėl patirto mobingo, nusižudė Respublikinės Vilniaus Lazdynų universitetinės ligoninės medikas.
  • PINIGAI: Labiausiai per metus (2021 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2020 metų rugpjūčio mėnesiu) brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 13,7 proc.
  • INFLIACIJA: Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija, pasiekusi 5,3 proc. žymą, užfiksavo didžiausią rezultatą nuo 2009-ųjų.
  • SULAIKYMAI: Per savaitgalį vykusius antikarantininius protestus Australijoje suimti 200 žmonių.
  • ENERGIJA: Vilniaus transformatorių pastotėje pirmadienį bus pristatyta pirmoji regione vieno megavato galios perdavimo tinklo eksperimentinė baterija.
  • GIRTUMAS: Vilniuje prie vairo girta sustabdyta televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė pripūtė 2,36 prom. ir atsidūrė areštinėje.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar manote, kad mitingai prieš valdžią vyksta dėl to, jog organizatoriai patys siekia valdžios?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +6 C

+2 +6 C

 

+4 +8 C

+5 +13 C

+5 +12 C

 

+9 +12 C

0-6 m/s

0-4 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos