Kaip rūpintis savo vaiku, kai buvusi žmona jį išvežė?

Netikėtas sulaikymas

Niekam ne paslaptis, kad teismais mūsų visuomenė pasitiki mažai. Visgi į redakciją atėjusio pagalbos ieškoti vyro teigimu, jam, po asmeninės patirties, nemažai abejonių kilo ir dėl policijos pareigūnų nešališkumo bei objektyvumo.

Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Vladimiras (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo, kad mūsų šalies teisinės sistemos nešališkumu jis pirmą kartą suabejojo praėjusių metų viduryje.

„Važiavau darbo reikalais į Klaipėdą, bet teko grįžti į tuomet dar bendrus su buvusia sutuoktine, namus. Grįžus manęs laukė nemaloni „staigmena" - be sutuoktinės tuomet mane „pasitiko" ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai. Buvau sulaikomas kaip didžiausias nusikaltėlis ir parą praleidau areštinėje. Vėliau sužinojau, kad dėl manęs šalyje net buvo paskelbtas planas „Skydas". Ir viskas, kaip paaiškėjo, dėl seniai namų seife buvusio granatos muliažo, surūdijusio, atsitiktinai rasto neveikiančio ginklo bei veikiančio pneumatinio pistoleto. Kiek žinau, tik šiuo metu svarstoma nustatyti tvarką, kad net ir tokie „ginklai" turi būti registruojami, tačiau aš dėl jų buvau suimtas dar prieš metus", - savo istorijos versiją pateikė jaunas vyras.

Iš pradžių, pasak Vladimiro, jis viso šito prasmės nesuprato, bet netrukus paaiškėjo nemaloni tiesa.

„Mano jau buvusi sutuoktinė netrukus pareiškė, kad su manim nebegali gyventi ir nori skirtis. Be sulaikymo prasidėjo ir kiti, tokiems atvejams būdingi, „žaidimai" - skundai policijai, įvairūs pareiškimai ir t.t. Mano įsitikinimu, prie šito nemažai prisidėjo jos advokatas Laimonas Judickas. Jis skyrybų metu teismuose ne kartą bandė apeliuoti į tai, jog aš buvau sulaikytas ir uždarytas, jog mano sutuoktinė ne kartą skundėsi policijai ir pan.

Nors nieko, išskyrus sulaikymą, įrodyta nebuvo, teismas, vėlgi, kaip dažniausiai būna, pagailėjo „skriaudžiamos mamos" ir tiek mūsų bendrą turtą paliko jai, tiek su ja nustatė vaiko gyvenamąją vietą", - tipišką Lietuvai atvejį aprašė Vladimiras.

Beje, be skyrybų ir vis dar nesibaigiančios bylos dėl galimai neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, vyro laukė ir daugiau nemalonumų. Skundai, pareiškimai pasipylė kaip iš gausybės rago.

Kur vaikas?

Nors skyrybos ir buvo audringos, po jų, Vladimiro teigimu, padėtis lyg ir pradėjo normalizuotis. Deja, netrukus paaiškėjo, kad tai buvo tyla prieš audrą.

„Sausio pradžioje sužinojau, kad buvusi sutuoktinė pasiėmė mudviejų atžalą ir nieko man nesakiusi, nieko nederinusi, išvyko į JAV. Su manim ji nebendrauja, kaip laikosi mūsų vaikas, nežinau. Man sunku, tačiau mūsų mažyliui, su kuriuo aš daug ir nuolat bendravau, turėtų būti dar sunkiau.

Ir kaip man dabar atlikti teismo pavestą prievolę - dalyvauti vaiko auklėjime bei ugdyme, kai aš net telefonu pakalbėti su vaiku negaliu? Kiek žinau, Lietuvoje, formaliai, prieš įstatymus visi lygūs, tačiau dabar išeina, kad aš, vyras ir tėvas, net ir teismui patvirtinus, jog privalau dalyvauti vaiko ugdyme, esu nustumtas į užribį", - sakė Vladimiras.

Kita pusė bendrauti nepanoro

Kadangi situacija tikrai ne iš maloniųjų, o Lietuvos įstatymai akcentuoja, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų klausimu išlieka vienodos net ir po skyrybų, ją pakomentuoti „Vakaro žinios" paprašė kitos pusės - advokato Laimono Judicko ir buvusios Vladimiro sutuoktinės.

Pirmą kartą žurnalistams L.Judickas atsakė, „Jūsų laišką perdaviau klientei, gavęs atsakymą Jus informuosiu". Kadangi atsakymo nei iš jo, nei iš buvusios Vladimiro sutuoktinės nebuvo sulaukta, buvo kreiptasi antrą kartą. Šį kartą L.Judickas užklausą ignoravo.

Savo įvykių versijos nepateikė ir buvusi Vladimiro žmona, su kuria taip pat buvo mėginta susisiekti.

Tai - įprasta praktika

Komentuodamas sulaikymo momentą, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis nurodė, kad analogiškose situacijose pareigūnai elgiasi būtent taip.

„2019 liepą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK dėl nusikalstamos veikos požymių turinčios veiklos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas pradėtas po to, kai į Vilniaus rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris, kuri paaiškino, kad, pradėjus skyrybų procedūrą su savo vyru, šis jai pradėjo grasinti, gąsdinti, kad užmuš, nušaus ar kitaip sutrikdys jos sveikatą. Moteris nurodė, kad vyras turi nelegalių ginklų.

Atsižvelgiant į tai, medžiaga buvo perduota Vilniaus aps. VPK ONTT padaliniui, kurio pareigūnai atliko neatidėliotiną kratą. Jos metu buvo rasti ir paimti ginklai, dėtuvė, rankinė granata F-1", - išsamiau situaciją pakomentavo R.Matonis.

Situaciją komentuoja „Parental Alienation Study Group" narė Birutė van der Weg-Bražiūnienė, daug dirbanti su tėvų atstūmimo problematika:

Manęs nestebina, kad šis konkretus tėtis jaučiasi diskriminuojamas, kad jis abejoja bylą tyrusių specialistų objektyvumu. Kai vienas iš tėvų turi tikslą pašalint iš vaiko gyvenimo antrąjį, dažniausiai skyrybų scenarijus būna daugiau ar mažiau panašus. Stengiamasi nupiešti kuo nepalankesnį norimo atstumti tėčio/mamos paveikslą, skųsti jį, kaltinti. Tam tikslui sėkmingai naudojamas kaltinimas smurtu, policijos kvietimas tam, kad būtų užvesta byla, vaikui nustatytos laikinosios apsaugos priemonės. Kol viskas išsiaiškinama - vaikas būna jau gerokai nuteikas „nenorėti" bendrauti su vienu iš savo tėvų. Ir, kaip minėta straipsnyje, žmogui prilipdoma smurtautojo, nusikaltėlio etiketė, nors ikiteisminiai tyrimai nutraukti, kaltinimai neįrodyti.

Pats faktas, kad vaiko mama vaiką be tėvo sutikimo išsivežė į užsienio valstybę, ne Šengeno šalį, kur, vykstant atostogauti, sutikimo nereikia, rodo mamos nesąžiningą elgesį. Šiuo atveju galimai iš pradžių buvo sukompromituota vyro reputacija, o tada pradėtos skyrybos.

Tai, kad nei buvusi žmona, nei jos advokatas nepateikė savo pozicijos, leidžia manyti, jog Vladimiras sako tiesą.

Kaip žinoma, Lietuvos teismų praktika kol kas tokia, jog vaiko gyvenama vieta po tėvų skyrybų dažniausiai nustatoma su jo mama, o tėčiui paskiriama bendravimo tvarka su vaiku 2 savaitgaliai per mėnesį. Manau, tai pažeidžia LR CK įstatymais garantuojamų vieno iš tėvų teisių bei pareigų vaikui užtikrinimą, nes įstatymai sako, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Šalia to, įstatymai garantuoja skyrium gyvenančiam tėvui/motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Tačiau per pastaruosius metus skyrybų bylas paveikiančių stereotipų atsisakyti taip ir nepavyksta.

Bandymų atkreipti dėmesį į vyrų-tėvų patiriamą diskriminaciją skyrybų bylose būta ir anksčiau. 2014 rudenį Vilniuje, prie Aukščiausiojo Teismo pastato piketavus tėčiams, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė atkreipė dėmesį, jog problemos, apie kurias kalbėjo piketuotojai, yra „ne šios dienos, o sovietinių laikų palikimas, kai buvo įprasta, kad mama labiau rūpinasi vaiku".