respublika.lt

Kaip ir kiek dirbsime ateinančiais metais (5)

2020 rugsėjo mėn. 11 d. 09:10:31
Olava STRIKULIENĖ

„Vilniaus šilumos tinklai“ nuo rugsėjo 1-osios kai kuriuose įmonės sektoriuose taiko darbuotojams ne penkių, bet tik keturių dienų darbo savaitę. Per dviejų mėnesių eksperimentą tikimasi šiuose sektoriuose padidinti darbuotojų motyvaciją ir per 4 dienas sukurti tą pačią vertę, kuri buvo sukuriama per 5 dienas. Eksperimente dalyvaujančių darbuotojų atlyginimai nesumažės. Tokių eksperimentų užsienyje - apstu, o kokios naujovės sukasi lietuvių verslininkų galvelėse?

×
nuotr. 1 nuotr.
Faktas - dauguma žmonių norėtų dirbti trumpiau, tačiau išlaikyti tokį patį darbo užmokestį, kaip anksčiau. Klausimas - ar visi sugebėtų savo darbus per trumpesnį laiką atlikti tinkamai. Eltos nuotr.

 

Lietuvoje toks eksperimentas nėra pirmas. Laisvai samdomų statybos specialistų platforma - UAB „Valandinis“ įmonės administracijos darbuotojams taiko 5 dienų darbo grafiką, tačiau kasdien darbuotojai dirba ne aštuonias valandas, bet tik šešias. Tad iš viso per savaitę dirba 30 valandų. Kai kiti šalies dirbantieji per savaitę išdirba 40 valandų. Eksperimentas pradėtas 2018 m. rugsėjo 1 d. Taigi tęsiasi kiek daugiau nei dvejus metus. Ar eksperimentas pasiteisino?

„Matau tik pliusus, - atsakė „Valandinio“ vadovas Ignas Marcišauskas. - Darbuotojai uždirba tuos pačius pinigus, kaip ir standartinę darbo dieną. Tai žmones motyvuoja. Įmonės pelningumas taip pat nenukentėjo. Tiesa, administracijos darbuotojai taip gali dirbti, tačiau yra specifinių veiklų, kurias pritaikyti prie trumpesnio darbo grafiko yra sunkiau.

Kiekviena įmonė turi atsižvelgti į savo darbo specifiką. Mes rėmėmės kitų šalių pavyzdžiais, skaitėme apie juos spaudoje. Nesame didelė įmonė, todėl norėjome išsiskirti iš rinkos kokia nors pridėtine verte, kad būtume darbuotojams patrauklūs. Ieškojome nestandartinių sprendimų. Viską apskaičiavome, pasimodeliavome ir galime sakyti, kad prieš dvejus metus priimtas tęstinis, tai yra eksperimentinis, sprendimas jau tapo standartu.“

Darbo valandų dėlionė

Faktas, kad darbo valandas galima sudėlioti ir nestandartiškai. Pavyzdžiui, Lietuvoje pietų pertraukai gali būti skirta visa valanda, o Danijoje - pusvalandis. Nyderlanduose trečdalis dirbančiųjų per dieną dirba po 10 valandų, tačiau darbo savaitė - tik 4 dienos. Dirba tiek pat valandų kaip lietuviai, tačiau turi per savaitę ne du, bet tris laisvadienius. Jungtinėje Karalystėje kai kuriuose sektoriuose dirbama tik 4 dienas per savaitę. Kuo trumpesnė darbo savaitė, tuo daugiau lieka laiko asmeniniam gyvenimui.

Tačiau trumpesnis darbas ne visada pasiteisina. Pavyzdžiui, Jutos valstijoje (JAV) valstybės tarnautojai nuo 2008 m. iki 2011 m. dirbo 4 darbo dienas po 10 valandų. Tačiau piliečiai pradėjo piktintis, jog penktadieniais Jutos valstijoje negauna iš valstybės tarnautojų paslaugų.

„Tinginiai“ europiečiai

ES per savaitę daugiausiai galima dirbti 48 val. Įskaitant ir viršvalandžius. Europiečiai, palyginti su Kinija, Japonija, Pietų Korėja ar JAV, yra patys didžiausi „tinginiai“. Ar taip tinginiaudami išliksime konkurentabilūs? Jungtinių Tautų ir Europos Komisijos 2017 m. duomenimis, ES 27 šalių gyventojai kasdien vidutiniškai turi 15,5 val., skirtų laisvalaikiui bei asmeniniams poreikiams. Japonai - 14,9 val., JAV gyventojai - 14,5 val., australai ir kanadiečiai - 14,4 val. Tais pačiais duomenimis, 44 mln. europiečių dirbo ne visą darbo dieną. Vienas iš šešių europiečių dirbo iš namų.

Pandemijos metu iš namų dirbančių europiečių skaičius dar padidėjo. Tačiau vertinant laimės pojūtį, kurio aukščiausias balas - 10, patys nelaimingiausi jautėsi darbštuoliai japonai (5,9) ir kinai (5,3). O europiečiai vidutiniškai surinko 6,7 balo. Mažiausios apmokamos atostogos - tik 5 dienos per metus buvo Kinijoje. Japonijoje ir Kanadoje - 10 dienų, o ES ir Brazilijoje - 22 d.

Situaciją komentuoja Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras MEDAISKIS:


Faktiškai šis klausimas - darbo dienos trumpinimas - gana paprastas, kita vertus - gana sudėtingas.

Paprastas, nes dauguma žmonių norėtų dirbti trumpiau, o gauti už darbą daugiau. Tad pirmasis šio klausimo pjūvis visiškai aiškus, bet nemokamas sūris būna tik spąstuose. Pajamų vidurkis pasaulyje, o ir Lietuvoje auga, yra galimybė dirbti trumpiau ir dauguma žmonių, ypač moterų, tėvų, auginančių vaikus, jau dirba 4 dienas per savaitę Olandijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Kanadoje taip pat galima dirbti tik 4 darbo dienas arba 5 darbo dienas su sutrumpintu darbo laiku.

Tai žmogui naudinga, jei trumpesnė darbo savaitė sutampa su žmogaus pajamų poreikiu. Įtampa gali atsirasti tarp papildomų pajamų ir laisvo laiko. Jei žmogus, sutrumpėjus darbo dienų skaičiui, netenka dalies pajamų, laisvas laikas be pinigų jam neturi vertės.

Arba jei žmogus turi labai daug pinigų, bet neturi laisvo laiko, jis irgi blogai jausis. Yra menas suderinti laisvą laiką su pajamomis.

Jei Lietuva pereitų prie 4 dienų darbo savaitės, dauguma būtų labai patenkinti, jei jų pajamos dėl to nė kiek nesumažėtų. Arba sumažėtų tik šiek tiek. Kitas klausimas - ar tikrai visi nenorėtų padirbėti ilgiau? Geriau būtų tiems, kurie gautų geras pajamas, o uždirbantys mažiau gal sutiktų ilgiau dirbti ir daugiau uždirbti?

Antras klausimas - darbdavio galimybės. Yra įstaigų, įmonių, kur labai neracionaliai panaudojamas laikas. Darbas popierinis. Ar tikrai iš darbuotojų pusės nebus piktnaudžiaujama, darbas per 4 dienas bus atliekamas laiku?

Jei būtų nuspręsta sutrumpinti darbo savaitę, aš palaikyčiau tokius darbdavius ir Lietuvos vyriausybę. Žiūrėčiau į tai teigiamai. Bet nėra taip viskas paprasta.

Jei žmogus dėl sutrumpinto darbo neturės pakankamai finansinių išteklių, jis bus nepatenkintas laisvu laiku. Ypač jei toks žmogus yra vienišas, neturi didelių kultūrinių poreikių.

Trečia - ar nebus taip, kad darbdavys šiek tiek sumažins darbo apmokėjimą, o tą patį darbą reikės padaryti jau ne per penkias, bet per keturias dienas. Dalis žmonių vos spėja atlikti jiems užduotus darbus ir per penkias darbo dienas, o negalės penktą dieną ateiti į darbą. Todėl klausimas gana lankstus.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti veikiama konkrečiai. Aišku, ir Lietuvos, ir viso pasaulio gyventojams būtų geriau, kad galėtų daugiau laiko skirti savišvietai, kultūrinių poreikių tenkinimui, daugiau laiko praleisti su šeima. Ypač dabar, kai dėl pandemijos dalis vaikų mokosi nuotoliniu būdu.

Nacionaliniu, valstybiniu lygmeniu darbo valandų skaičiaus mažinimas nė vienoje valstybėje dar nebuvo taikomas, bet Italijos profesinės sąjungos per vieną ekonominę krizę buvo iškėlusios lozungą: „Dirbk mažiau - ir darbo užteks visiems“. Profsąjungos atkreipė dėmesį, kad trumpinant darbo dieną būtų galima įdarbinti daugiau žmonių. Nacionaline politika tai netapo, tik atskiros įmonės papildomai įdarbino 5-12 proc. žmonių.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (5)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • LATVIJOJE: pastarąją parą nustatyta 115 naujų koronaviruso infekcijos (Covid-19) atvejų, bendras infekuotųjų skaičius šalyje išaugo iki 3 609.
  • EISMO ĮVYKIAI: praėjusią parą, pirmadienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 76 eismo įvykius.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar didėjant koronaviruso užsikrėtimų skaičiams mokyklos ir toliau turėtų dirbti kaip įprastai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar eisite balsuoti antrajame Seimo rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +7 C

+4 +8 C

 

+5 +7 C

 +9 +12 C

+8 +12 C

 

 +15 +17 C

0-4 m/s

0-4 m/s

 

1-6 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1785 PLN - 4.5723
RUB - 91.4401 CHF - 1.0724
GBP - 0.9059 NOK - 10.9470

Nuorodos