Kaip gyventi karantine, kad neišprotėtume

- Kaip vertinti gyventojų sąmoningumo stokojančias iniciatyvas? - „Vakaro žinios“ paklausė psichologės Ramunės Murauskienės.

- Visų pirma, pripažinkime, kad visi tėvai turi galimybę karantino metu pasirūpinti savo vaikų priežiūra. Valstybės pareigūnai suteikė tokias galimybes, tereikia pasidomėti, kas ir kaip. Tačiau ne visi tėvai pasiūlytomis sąlygomis nori prižiūrėti savo vaikus.

Kai nedarbingumo metu dirbantis žmogus tegali gauti nepilną atlygį, natūralu, kad sunkesnės finansinės būklės šeimos elgiasi taip, kaip jiems finansiškai geriausia. Visgi, šiuo metu jokie finansai neapsaugos žmonių populiacijos nuo apsikrėtimo rizikos. Tad saugodami vieni kitų sveikatą, psichologinį pasitikėjimą, pasikliovimą artimu bei ramybę, privalome elgtis ne pagal finansinę naudą, o pagal naudą sveikatai.

Bijai likti be duonos kąsnio? Nejau manai, kad tavo artimieji tau leis badauti? Neturi artimųjų? Kreipkis į tarnybas. Kviečiu visus žmones, kurie neturi finansinių sunkumų, šiuo laikotarpiu maitinti ne tik savo šeimą, bet ir tuos, kuriems iš tiesų trūksta pinigų įsigyti maisto. Dabar ne laikas moralizuoti, laikas susitelkti ir padėti vieni kitiems, demonstruojant paprastą žmogiškumą. Dėl to netapsime didvyriais. Tačiau tapsime labiau žmonėmis.

Mes visi turime puikią galimybę demonstruoti savo atsakomybę visuomenėje. Influenceriai ir kiti paslaugų teikėjai bei tų paslaugų reklamuotojai bando įbrukti jau ir taip pasimetusiems žmonėms mintį, kad namuose jie vieni nesusitvarkys su viskuo. Tačiau tai - melas. Kurį laiką visi galime išgyventi be paslaugų pirkimo: be auklių, valytojų, gimtadienių organizavimo ar kitokio užimtumo.

- Ką patartumėte žmonėms, kurie kol kas neįsivaizduoja savo gyvenimo karantine?

- Tokių žmonių man norisi paklausti: kaip gyvenai lig šiol? Jei tavęs beveik nebūdavo namuose, nes savo nerimą vis bandydavai užtušuoti aktyvia fizine veikla, tai dabar turi galimybę susipažinti ne tik su savim tikruoju, su savo vidumi, bet ir savo namiškiais. Žmonės dažnai gyvena kartu, bet taip ir nesusitinka. Karantino metu mes visi neišvengiamai susitiksime ir tai yra didelis privalumas.

Svarbu susikurti kiek kitokią rutiną. Taip, rutiną, nes rutina sergėja kiekvieną nuo nerimo, streso ir kitų nemalonių išgyvenimų. Rutina - tai apsauga. Todėl kasdienių dalykų darymas, prievolių pildymas saugo mus nuo stresinių patyrimų arba padeda greičiau atsitiesti. Rutinoje galima atrasti labai kokybiško psichologinio atsparumo. Taigi, visi tie, kurie bėgo nuo rutinos, turi liautis bėgti. Tai sustiprins jų psichologinę sveikatą.

- Dalis žmonių labai jautriai reaguoja į panašias situacijas. Kaip nepasiduoti panikai?

- Jei žmogus prieš karantiną turėjo psichologinių sunkumų, karantino metu jie gali išryškėti, bet nebūtinai. Netikėkime tais psichologais, kurie gąsdina savo klientus, kad šie be susitikimų tęstinumo pakenks sau. Labai daug individų kenčia nuo išėjimo iš namų: jie patiria panikos atakas, turi didelių erdvių baimių ir pan. Buvimas namuose net ir labai pakrikusiam individui rečiau sukelia didelį diskomfortą. Tad kai kuriems galimybė neiti į darbą, nebendrauti su svetimais bus tik į naudą.

Karantino metu būtina vengti pokalbių, kurie skatina nerimauti, jaudintis ar bijoti realybės. Bendraukime su tais, kurie ramina, įkvepia.

Karantino metu, būdami namuose, turime galimybę užsiimti mėgiama veikla: skaityti, piešti, dainuoti, šokti, rašyti ir pan. Dažniausiai žmogui nieko netrūksta, kad jis būtų laimingas pats su savimi. Bet jei žmogus buvo nelaimingas iki karantino, dabar jis gali tą laimę atrasti. Kai tenka mobilizuotis, pradedame adekvačiau vertinti tai, ką turime.

- Pastaruoju metu juokaujama, kad pagaliau turėsime laiko pabendrauti ir daugiau laiko praleisti su šeima. Kokias teigiamas karantino puses būtų galima įžvelgti?

- Iš tiesų, jei taip ir toliau, pradėsime ir knygas skaityti. Taigi, juokaujama teisingai. Žmonės namuose susipažins vieni su kitais. Siūlyčiau nepersistengti ir nedidinti trinties namuose, todėl vertėtų atsisakyti moralų, kabinėjimosi prie smulkmenų ir pan. Tėvai, kurie pratę prie tvarkos namuose, gali pamatyti namus su keliais vaikais visiškoje betvarkėje. Ir tai nėra priežastis kelti skandalui ar liepti tvarkytis. Tai yra priežastis išmokti priimti realybę.

Šis laikotarpis neabejotinai išgrynins stipriąsias ir silpnąsias žmonių asmenybių puses. Susidursime ir su vertybių transformacija. Ne vienam kils klausimas: jei aš žinau, kad tie žmonės grįžo iš kelionės, ir matau, kad jie nepaiso saviizoliacijos, tai ar privalau pranešti apie juos? Pandemijos akivaizdoje negalime leisti vieni kitiems toleruoti neatsakomybės.

- Dalis žmonių nė nenumano, ką namuose veikti. Nuolatinė skuba tapusi gyvenimo įpročiu, kai į namus grįžtame tik pernakvoti. Kitaip sakant, po karantino gal būsime kitokie žmonės nei iki jo?

- Tikrai taip: mes niekada nebūsime tokie patys, kokie buvome iki pandemijos. Ir tai guodžia. Supraskime: namuose visi žmonės turi ilsėtis. Vaikai taip pat turi ilsėtis. Tėvai užgrobia jų laiką su įvairiomis veiklomis, pertempia jų psichiką ir dabar gali ne juokais panikuoti, kas gi jų vaikams nutiks per nieko neveikimą. Nenutiks nieko bloga.

Namuose siūlau atrasti vienas kitą, o ne papildomas naujas veiklas. Ilsėkimės, nes ateis laikas, kai privalėsime grįžti į gana intensyvią kasdienybę. Miegokime ilgiau, nei tą darome įprastai. Nežadinkime vaikų, lai jų psichikos ilsisi miego metu. Laikinas atsijungimas nuo ugdymo proceso yra vertingas. Po savaitės galima pradėti imtis kažkokių namų darbų, malonių ugdymo veiklų, tačiau griežtai nerekomenduoju namuose daryti antros mokyklos. Dauguma tėvų labai bijo „iškritimo“ iš įprasto ritmo, tačiau būtent to pervargusiems žmonėms labiausiai ir reikia. Todėl nebijokite ilsėtis. Žinoma, poilsis turi būti kokybiškas ir malonus.

Sulėtindami gyvenimo tempą, ilginame savo gyvenimą. Gaila tik, kad vakarietiška psichologija taip persmelkė smegenis, kad dauguma mūsų verčia save išnaudoti kiekvieną gyvenimo akimirką naudingai, prasmingai, tikslingai. Atsipūskime. Prisiminkime, ko mus mokė Vydūnas, kiti išminčiai. Atraskime laiko maldai, ramiai gerkime arbatą, daugiau tylėkime, mokykimės medituoti, mokykimės sutelkti dėmesį, lepinkime save ir vaikus. Gyvenimas tęsiasi, o laikini apribojimai yra neišvengiami. Tad geriau juos priimti atvira širdimi ir ramiu protu.

Psichologės R.Murauskienės patarimai tiems, kuriems darbas iš namų kelia įtampą

1. Gerai pagalvokite, ar tikrai turite realias sąlygas dirbti namuose. Jei ne - neprisiimkite tokios atsakomybės.

2. Jei neįmanoma nedirbti iš namų, mažinkite darbo krūvį arba susidėliokite darbus keliais etapais: kelios valandos ryte, kelios valandos po pietų ar pan.

3. Galima kažkiek valandų dirbti, kai miega vaikai.

4. Nesitikėkite, kad darželinio amžiaus vaikai supras, ką reiškia karantinas ir darbas namuose.

5. Venkite ateinančių žmonių į namus, kol jūs dirbsite iš namų. Jau geriau nedirbti ar dirbti mažiau, nei rizikuoti.

6. Nesudėkite visos darbinės veiklos į visą dieną, nes pervargsite, o darbų nepadarysite.

7. Bandykite sutarti su darbdaviu, kad atliksite tik svarbiausius darbus.

8. Kai vaikai bus įnikę į informacines technologijas, iš anksto pasirūpinkite tinkamu jiems turiniu.

9. Dėkokite vaikams už sukalbamumą.

10. Dėkokite vyresnėliams, kad šie kurį laiką, bet tikrai ne visą dieną, rūpinasi savo mažesniais broliais.

11. Pasilengvinkite buitį, supaprastinkite mitybą, nesunkinkite sau kasdienybės.

Įtariamų užsikrėtusių žmonių izoliavimo taisyklės

* nepalikti izoliavimosi vietos be sveikatos priežiūros specialisto leidimo;

* nepriimti svečių namuose;

* maistu, vaistais ir kitomis būtinomis priemonėmis pasirūpinti nuotoliniu būdu arba paprašyti, kad tuo pasirūpintų kiti žmonės, kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės, arba savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas teikiančios įstaigos;

* kasdien matuotis kūno temperatūrą ir stebėti savo sveikatos būklę;

* pablogėjus sveikatos būklei, kreiptis telefonu 1808;

* žmogus turi būti izoliuotas atskirame bute arba atskirame, gerai vėdinamame, kambaryje su atskiru sanitariniu mazgu;

* izoliavimo metu toje pačioje patalpoje kartu negali gyventi kiti sveiki žmonės.

Šaltinis - sveikatos apsaugos ministerija