respublika.lt

Kaip farmacininkai „perka“ gydytojus (113)

2021 spalio 28 17:02:00
Danas NAGELĖ

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) vakar iš atsakingų institucijų išgirdo tai, kas visiems ir taip buvo akivaizdu: sveikatos apsaugos sistema galimai yra korupcinė, ypač jos dalis, susijusi su farmacija bei labdaros ir paramos teikimu. Mat ligoninės daugiausiai paslaugų ir prekių perka iš įmonių, kurių remiamos yra, o į kompensuojamųjų vaistų sąrašą stebuklingai patenka daugiausiai tų farmacininkų, kurie remia sprendimų priėmėjus, vaistai. Tiesa, tokią analizę pristačiusi STT neatskleidžia, ar tik kalba, ar ir yra dėl to pradėjusi nors vieną ikiteisminį tyrimą.

×
nuotr. 6 nuotr.
Kaip farmacininkai „perka“ gydytojus. Asociatyvus Arūno Bernacko koliažas



Keisti sutapimai

Seimo BFK vakar daugiau nei valandą skyrė parlamentinei kontrolei dėl korupcijos rizikų farmacijos ir paramos teikimo srityse. STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė parlamentarams pristatė šiuo klausimu STT atliktos analizės išvadas. Ji konstatavo, kad kasmet didėja valstybės išlaidos kompensuojamiems vaistams: nuo 2014 m. padidėjo net 134 mln. eurų. STT atstovės teigimu, tai būtų pagirtina, jei ne vienas „bet": nors sąraše yra 102 įmonių vaistų, iš šio padidėjimo net 122 mln. eurų atiteko vos 17-ai įmonių. Pasak jos, 20 farmacijos įmonių, kurių vaistų kompensavimui pernai skirta daugiausiai lėšų, sveikatos apsaugos sistemos subjektams 2015-2020 m. suteikė net 19,9 mln. eurų paramos bei labdaros. Daugiausiai - 9,366 mln. eurų - gavo medikų organizacijos, ne ką atsiliko asmens sveikatos priežiūros įstaigos (7,95 mln. eurų), 1,48 mln. eurų skirta pacientų organizacijoms.

R.Kaziliūnaitės teigimu, korupcijos rizika pasireiškia dėl kelių dalykų. Pirma - labai daug paramos gauna įvairių farmacininkams aktualių sprendimų (kad ir dėl vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą) priėmėjai, nes komisijose dirba ir pacientų bei medikų organizacijų atstovai. Antra - paramą gauna ir medicinos įstaigų vadovai, atsakingi už pirkimus, todėl yra rizika, kad po to jie atsidėkoja pirkimais iš juos parėmusiųjų. STT analizė atskleidė, kad per 70 proc. didžiųjų klinikų pirkimų vykdomi iš dosniųjų rėmėjų.

Gudrios schemos

„Surinkti duomenys leidžia daryti prielaidą dėl galimų farmacijos įmonių užslėptų kyšių mokėjimų asociacijoms ir joms priklausantiems medikams individualiai teikiant paramą. Farmacijos įmonių kaip parama skiriamos lėšos yra naudojamos asociacijų organizuojamoms medikų konferencijoms, seminarams ar mokymams Lietuvoje organizuoti, kuriuose kaip pranešėjai atlygį gauna asociacijos vadovai, autorinėms, paslaugų ar konsultavimo sutartims sudaryti bei kelionių į užsienio valstybėse vykstančias konferencijas išlaidoms apmokėti", - rašoma STT ataskaitoje.

STT turi duomenų, kad medikai sudaro rašytines sutartis tiesiogiai su farmacijos įmonėmis, kuriose būna nustatyta sąlyga, kad farmacijos įmonė padengs mediko kelionės išlaidas. Vėliau farmacijos įmonės kreipiasi į vieną iš kelionių organizatorių dėl užsakymų patvirtinimų ir medikų patiriamų išlaidų apmokėjimo.

„Nepaisant to, kad sutartyje oficialiai nurodoma, kad mediko gaunama kompensacija nėra atlyginimas už įmonės produktų siūlymą, išrašymą, pirkimą, įsigijimą, užsakymą ir pan., iškyla rizika, kad medikai, gaudami šias kompensacijas, neoficialiai įsipareigoja pacientams siūlyti farmacijos įmonės produkciją, o įmonė savo ruožtu tikrina ir kontroliuoja medikus, ar šie laikosi įsipareigojimų", - dėsto STT.

Slepia

STT pateikė ir kelis siūlymus, kaip taisyti situaciją: centralizuoti gydymo įstaigų pirkimus, mažinti vieno tiekėjo pirkimų skaičių, plėsti pranešėjų apie galimą korupciją apsaugos garantijas, riboti galimybę priimti paramą, jei tai gali turėti įtakos paramos gavėjo priimamiems sprendimams ir pan.

BFK pirmininkas Mykolas Majauskas, išklausęs teorinių pasamprotavimų, tiesiai šviesiai R.Kaziliūnaitės paklausė, ar pradėtas nors vienas ikiteisminis tyrimas, nes tikrai įtartina, jog sveikatos priežiūros sektoriaus subjektai dosniausi yra savo rėmėjams. Tačiau ši pareiškė, kad to viešinti neturi teisės. BFK narys Valius Ąžuolas kontrargumentavo, kad kaip tik slėpti to nereikėtų - žinia, kad vyksta ikiteisminiai tyrimai, farmacininkams suveiktų kaip prevencinė priemonė, nes odontologai ėmė mažiau slėpti mokesčius, kai sužinojo, kad tyrėjai įsisuko į jų sektorių. Atsakymo nesulaukė.

M.Majauskas siūlo, kad pranešėjams būtų mokama 1 proc. nuo išieškotos žalos dydžio premija (dabar premija priklauso nuo prokurorų dosnumo). R.Kaziliūnaitė sako, kad tai būtų gera praktika, mat „didžiosios farmacijos turi ne kokią patirtį dėl korupcinio pobūdžio veikų", ypač JAV. O ten didžioji dalis nusikaltimų išaiškinta būtent pranešėjų dėka. JAV yra net 4 pranešėjų skatinimo programos, viena jų numato net 10-30 proc. nuo išieškotos žalos premiją.

Vis dosnesni

Kadangi už labdarą atsilyginama ne tik medicinos srityje, bet ir visame viešajame sektoriuje, VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas informavo, kad paramos kiekiai didėja.

„Tai yra, jeigu 2018 m. iš viso buvo suteikta 157 mln. eurų paramos, tai 2019 metais - 214 mln. eurų suteikta paramos, įskaitant paramą tiek paslaugomis, tiek pinigais, tiek materialinėmis vertybėmis. Šiek tiek matome paramos mažėjimą 2020 m., kadangi buvo pandemija, sumažėjo įmonių pelnai. Suteikta 180 mln. eurų paramos", - sakė jis. Pasak R.Ragėno, pernai paramą gavo net 10,5 tūkst. paramos gavėjų.

M.Majauskas pasiūlė (BFK nariai neprieštaravo) teikti pataisas, kurios VMI įpareigotų ne tik rinkti duomenis apie paramos teikėjus bei gavėjus, bet ir ją viešinti vienoje vietoje. Duomenis, susijusius su visa labdara, ne tik farmacininkų teikiama. Skaidrumas esą suveiktų ne tik kaip prevencija - tai būtų naudinga ir žurnalistams, o šie savo žurnalistiniais tyrimais padėtų ir teisėsaugai. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė iškart atsakė, kad ministerija jau rengia atitinkamas pataisas.

Prezidentūros siūlymai

Prezidento patarėjas Darius Urbonas pateikė ir prezidentūros poziciją. Pasak jo, realus, o ne deklaratyvus pranešėjų skatinimas tikrai būtų labai svarbus dalykas. Tačiau esą svarbiausia įteisinti, kad paramos negalima būtų teikti tiesiogiai su teikėjo veikla susijusiems asmenims. Reikėtų įsteigti fondą, kuriam būtų galima skirti paramą, o šis pats skirstytų pinigus. D.Urbonas akcentavo, kad parama ir labdara turėtų būti nulemta altruizmo, tačiau STT analizė parodė, kad tai tapo tiesiog korupcine landa. Pasekmė - medikai siūlo vaistą ne tą, kuris labiausiai padėtų ligoniui, o tą, kuris yra dosniojo rėmėjo.

Faktai

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paskelbė, kad vien pernai Lietuvoje veikiančios farmacijos įmonės atlygių medikams forma panaudojo per 2 mln. eurų, iš jų apie 600 kartų - didesne nei 1 tūkst. eurų suma.

Dosniausiai pernai suteikta parama - įmonės „Novartis" skirtas 16 043 eurų atlygis neurologo kvalifikaciją turinčiai K.R. Nurodomas tikslas - „už specialisto suteiktas paslaugas, suteiktas siekiant perduoti savo žinias ir patirtį medicinos srityje, įskaitant kelionės ir apgyvendinimo išlaidas". Šią paramą gavusi medikė dar buvo 5 kartus paremta ir kitų bendrovių.

Antroje ir trečioje vietoje - du „Berlin Chemie Menarini Baltic" paremti medikai. 11 730 eurų vertės atlygį už tą patį tikslą gavo šeimos gydytoja, 10 794 eurus - alergologė ir klinikinė imunologė.

Dosniausios įmonės buvo šios: „Novartis" pernai medikams skyrė iš viso 203,3 tūkst. eurų, „Berlin Chemie Menarini Baltic" - 176,3 tūkst. eurų, „AstraZeneca Lietuva" - 153,48 tūkst. eurų, „Bayer" - 132,3 tūkst. eurų, „Johnson&Johnson" - 130,8 tūkst. eurų.

Retoriškas klausimas: ar galima tikėtis, kad, pavyzdžiui, iš kompanijos, kuri gamina ir skiepus nuo „koronos", paramą gavęs medikas pacientui nerekomenduos skiepytis arba rekomenduos kitos kompanijos skiepus?

Komentuoja eksparlamentaras, buvęs vienas STT vadovų Povilas URBŠYS:

„Farmacijos įmonių atstovų santykių su jiems naudingų sprendimų priėmėjų, taip pat medikų skaidrumas abejotinas visais laikais. Laukinio kapitalizmo laikais farmacijų įmonių atstovai su lankstinukais, kelionių, konferencijų pasiūlymais netgi vaikščiodavo tiesiai pas gydytojus, o paskui šis išrašydavo konkrečios farmacijos įmonės vaistus. Ne todėl, kad jie pacientui labiau tiktų, o todėl, kad reikėdavo „atidirbti".

Dabar tokia sistema lyg ir sunaikinta, tačiau atsirado subtilesnė, kuri vis tiek nepanaikina abejonės, ar viskas yra skaidru.

Visų pirma keista, kodėl nėra įkurto fondo prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitos institucijos, kuris veiktų skaidriais principais. Kiekvienas farmacininkas, jei iš tiesų yra altruistas, galėtų aukoti tam fondui, o ne konkrečiam asmeniui, o fondas lėšas perskirstytų taip, kaip mano esant reikalinga. Taip būtų eliminuota galimybė, kad už paramą bus atsilyginta sprendimo priėmimu. Toks fondas buvo siūlytas ne kartą, tačiau iki šiol kažkodėl neįkurtas", - stebėjosi P.Urbšys.

Pasak jo, anksčiau tai veikiausiai būdavo ignoruojama, nes farmacijos įmonės oficialiai finansiškai remdavo partijas. Dabar juridinių asmenų parama partijoms uždrausta, tačiau eksparlamentarui kyla įtarimas, kad neoficialiai ta parama niekur nedingo.

„Kai kalbama apie korupciją medicinoje, dažniausiai kalbama apie santykius tarp mediko ir paciento. Tačiau pati didžiausia korupcija yra susijusi su farmacija. Vien faktas, kad kompensuojamų vaistų sąraše yra moraliai pasenusių vaistų, o inovatyvūs niekaip „neprasimuša", kelia įtarimų, kad sprendimų priėmėjai taip elgiasi, nes turi kažkam atidirbti. Matome monopolį vaistinių, didmenininkų. Kai registravau įstatymo projektą dėl vaistinių monopolinio tinklo ardymo, nustebau, kaip vieningai prieš projektą pasisakė tiek buvę opozicijoje, tiek valdantieji", - sakė P.Urbšys.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (113)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠLAIDOS: Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 26 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami interneto parduotuvėse šįmet išleido bent 7,6 mln. eurų ir palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 19 proc., o lyginant su analogiška 2019-ųjų diena – užfiksuotos 2 kartus padidėjusios išlaidos.
  • PLĖTRA: Antradienio rytą prasidės Lietuvos žemės ūkio rūmų tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas visam kaimui ir žemės ūkiui svarbus klausimas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas.
  • POLITIKA: Vertinant Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu, dabartinę Lietuvos poziciją palaikė 34% apklaustųjų, nepalaikė – 41%, o dar 26% neturėjo nuomonės.
  • ELEKTRA: Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 21 proc. ir siekė 157,25 Eur/MWh.
  • UŽSIENIEČIAI: 72 procentais padaugėjo mūsų šalyje darbo ieškančių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės piliečiai.
  • PADIDĖJO: „Carlsberg“ grupei priklausančios didžiausios šalies alaus gamybos bendrovės „Švyturys–Utenos alus“ pardavimo pajamos per šių metų devynis mėnesius, palyginti su 2020-ųjų sausiu-rugsėju, padidėjo 6% iki 150,4 mln. Eur.
  • PAJAMOS: Vilniaus šilumo tinklų pajamos augo 18 proc. ir siekė 86,7 mln. eurų.
  • ĮRANKIS: Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, Europos žmogaus teisių fondu ir Tautinių mažumų departamentu kuria įrankį, kuris padės automatizuotai identifikuoti ir pašalinti neapykantos kalbos atvejus, pavyzdžiui, naujienų portalų komentarų skiltyse.
  • INFLIACIJA: Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, pakilo iki 9,3%.
  • AKCIJA: Vokietijos policija šeštadienį nutraukė nesankcionuotą skiepijimo akciją Liubeko oro uoste, į kurią buvo susirinkę daug žmonių.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar nesiskiepijantys nuo COVID-19 gydomi taip pat, kaip paskiepyti?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-3 +3 C

-7 +1 C

 

-2 +5 C

-6 +1 C

-4 +2 C

 

-1 +2 C

0-9 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s