Kaip ir ar gelbėsime Baltarusijos lietuvius?

Pasigedo Vyriausybės sprendimų

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis pastaruoju metu darosi vis sudėtingesnė. Jis akcentuoja, kad Vyriausybė nesiima jokių veiksmų, kad Baltarusijoje gyvenančių lietuvių situacija gerėtų.

„Mes kalbėjome apie situaciją, kuri susiklosčiusi ir kad iš tikrųjų Vyriausybė nepajudina nė piršto, kad išsaugoti bent kažkiek lietuvybės Baltarusijoje. Kaliningrade mes jau praradome viską, ką galėjome prarasti, tai Baltarusijos situacija, ji matosi, kad grėsmingai irgi blogėja", - „Eltai" teigė S.Skvernelis.

„Uždaromas švietimas lietuvių kalba, persekiojami visi žmonės, kurie susiję su Lietuvos kultūra, su Lietuvos tapatybe, tradicijomis, o mūsų Vyriausybė tyli, jokių veiksmų nedaro, jokių žingsnių nesiima nei diplomatiniame lygmenyje, nei kituose. Santykių, matyt, neturi diplomatinių su Baltarusija. Tai yra labai blogai ir, matyt, mes tuos žmones tiesiog palikome režimui sudoroti. Tai yra tragedija", - sakė politikas.

S.Skvernelis atkreipia dėmesį, kad lietuviams gyvenantiems Rusijoje jau vargiai galima padėti, vis tik, pasak jo, dar yra galimybė padėti tautiečiams gyvenantiems Baltarusijoje: „Dėl lietuvių, gyvenančių Rusijoje, turbūt net teoriškai negalima nieko padaryti. O dėl Baltarusijos, tai valstybė privalo ginti savo interesus ir ginti savo žmones, kurie gyvena etninėse lietuviškose žemėse. Tai valstybė privalo daryti. Turi smegenis įjungti Užsienio reikalų ministerija pirmiausiai, tai yra jų atsakomybė, ministerija turi tai daryti ir visa Vyriausybė. Jeigu jiems nerūpi ir yra neįdomu, kokia yra lietuvių kilmės gyventojų situacija Baltarusijoje, tai tegu taip ir pasako, tegul palieka likimo valiai ir tegu režimas tą paskutinį lietuvišką daigą, kuris dar ten yra, užgniaužia."

Visi turi teisę į Lietuvos pilietybę

O Užsienio reikalų komiteto (URK) narys konservatorius Audronius Ažubalis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Konstitucija visiems lietuvių kilmės žmonėms numato teisę įgyti Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka. Todėl, pasak jo, nuo režimo bėgantys lietuviai bet kokiu atveju gali atvykti gyventi į Lietuvą, todėl naujų mechanizmų išradinėti nereikia. Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad klausimą dėl lietuviškų mokyklų Baltarusijoje uždarymo ketinama kelti ir spalio 5-19 dienomis vyksiančios UNESCO vykdomosios tarybos sesijos metu.

Visgi, pasak politiko, padėti nedemokratiškose valstybėse gyvenantiems lietuviams yra labai sudėtinga. „Tie, kurie galvoja, kad galima susitarti su diktatoriais, tai aš galiu juos nukreipti pas Vokietijos politikus, kurie 30 metų ir daugiau galvojo, kad galima susitarti su diktatoriais. Ir ką mes dabar turime? Mes turime karą.

Su diktatoriais iš esmės susitarti neįmanoma. Galima tik daryti kompromisus laisvės, demokratijos, saugumo sąskaita", - akcentavo A.Ažubalis.

Apginti tautiečių teises neįmanoma

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto narys konservatorius Žygimantas Pavilionis mano, kad uždarytos lietuviškos mokyklos Baltarusijoje yra puikus pavyzdys kairiesiems politikams, kad jų iliuzija, jog autokratinėse ir totalitarinėse valstybėse galima apginti savo tautiečių teises yra neįmanoma.

Pasak Ž.Pavilionio, labai svarbu yra užtikrinti, kad nuo režimo iš Rusijos ar Baltarusijos bėgantiems lietuviams būtų sudarytos visos galimybės grįžti į Lietuvą. Visgi, pasak jo, vienintelis tikras kelias išspręsti šiose šalyse gyvenantiems lietuviams kylančias problemas yra Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimų įveikimas.

„Galime padėti efektyviai tik vienu būdu - įveikiant V.Putino ir A.Lukašenkos režimą. O ne bandant keliaklupsčiauti, bendradarbiauti. Nes matome, į ką tai atvedė. Tai būtent į šį rezultatą ir atvedė - bendradarbiavimai su autokratiniais režimais, jiems atveriant visas ekonomines ir kitas galimybes atvedė prie tokio rezultato", - teigė Ž.Pavilionis.

„Pasaulis dalinasi į dvi puses: demokratijų ir autokratijų. Su autokratijomis faktiškai dyksta mūrais nebendradarbiavimo siena, netgi karas. Ir visi, kurie lieka už tos sienos, žinoma, kad yra pavojuje. Todėl mes turime padaryti viską, kad būtų sudarytos galimybės grįžti, persikelti ir ne tik mūsų piliečiams, ir tų šalių piliečiams, kurie nuo tų režimų bėga ar su jais kovoja. Bet galutinis tikslas yra tuos režimus įveikti", - pridūrė jis. Nors URK narys pripažįsta, kad galima tobulinti pagalbos mechanizmą iš Baltarusijos ir Rusijos norintiems grįžti lietuviams, tačiau, pasak jo, reikia pripažinti, kad Lietuva šioje srityje daro labai nemažai.