4 nuotr.Kylant beveik visoms kainoms, gyventojai jau galvoja, kokių prekių ar paslaugų atsisakyti, kad mūsų šeimos neliktų skolingos energetikams, netektų parduotuvėse skaičiuoti kiekvieną centą ar net bijoti antstolių. Gal yra kokių universalių patarimų, kaip per brangymetį suvaldyti savo finansus?
Laikas - dabar
Žmonės, su baime laukdami šildymo sezono, jau pradeda taupyti. Pavyzdžiui, rečiau eina apsikirpti, kerpasi ir dažosi plaukus namie. Arba eina apsikirpti pigiau, pas per pandemiją į šešėlinę rinką nuėjusias meistres. Tokią tendenciją atspindi ir skelbimai. Vien portale Skelbiu.lt įdėta 40 skelbimų apie parduodamas kirpyklų kėdes. Daugiau nei trečdalyje skelbimų parduodamos nenaujos kėdės. Jei grožio salonas yra naujai kuriamas, jam paprastai perkami nauji baldai. Naudotas kirpimo kėdes ar kėdes su kriauklėmis renkasi tos kirpimo meistrės, kurios ketina dirbti namie. Nes dirbdamos legaliai, jau neišsilaiko grožio paslaugų rinkoje.
Lengviau išsilaikyti didžiuosiuose šalies miestuose, o Utenoje kirpyklą turinti Jūratė Matonienė sakė jau pastebėjusi, kad žmonės ėmė taupyti, todėl rečiau lankosi grožio salonuose:
„Šiek tiek klientų sumažėjo, nors vasarą paprastai būdavo klientų bumas. Jaučiasi, kad regionuose žmonės mažiau uždirba nei didžiuosiuose miestuose, todėl labiau taupo. Dar kol kas kainų kelti nežadame, o kaip bus žiemą - negaliu pasakyti. Kirpyklose visada daug sunaudojama elektros ir vandens. Ne per daug, bet tiek, kiek reikia, kad atliktum kokybišką paslaugą. Tokia darbo specifika, čia nepataupysi, bet kainas kelti pernelyg rizikinga. Nenoriu užgauti savo pastovių klientų."
Energetikai stebuklų nežada
O kaip taupyti buityje? Rečiau praustis, valyti dantis? Išeinant iš vieno kambario į kitą, nepamiršti išjungti elektros? Visai šeimai susėsti prie vieno kompiuterio? Mažiau kalbėti išmaniuoju telefonu, kad rečiau jį tektų pakrauti? Tiesa, galima skalbti drabužius mažiau karštame vandenyje, gaminti tokį maistą, kuris trumpiau verda ar kepa. Jei nori tik puodelio kavos, nebūtina užkaitinti pilną virdulį. Galima trumpiau vakaroti, rečiau naudoti dulkių siurblį. Bet kažin, ar tokios priemonės labai sumažins sąskaitas.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas pripažino, kad kai elektros ir šildymo kainos didėja, kiekvienas žmogus galvoja, ką daryti, kaip bent kiek taupiau savo buityje elgtis:
„Daugiausia elektros sunaudoja visokie šaldikliai, šaldytuvai, indaplovės, skalbyklės, bet jei žmogui reikia skalbti, tai reikia. O dėl indaplovės - labai taupant galima plauti indus ir rankomis. Bet elektros per daug nesutaupysime, nes dauguma žmonių jau naudoja ekonomiškai taupias lemputes, kurioms reikia mažiau elektros. Reikia pasižiūrėti, ar tikrai viskas išjungta, kas nereikalinga. Netgi patariama, kad namuose nereikia laikyti nuolat į tinklą įjungtų prietaisų, nes jie vis vien eikvoja šiek tiek elektros.
Aukštesnės kainos visada motyvuoja žmones labiau taupyti, bet kai labai aukštos kainos, žmonės jau nežino, ką daryti.
O šildymas - čia jau galima išsigąsti, nes gamtinės dujos ir toliau brangs. Vyriausybė guodžia, kad dujų tikrai nepritrūksime ir turbūt taip ir bus, nes dujų galime atsivežti iš Latvijos, ten yra saugykla. O kaip bus po Naujųjų metų - niekas nežino. Kiek Vyriausybė kitais metais parems - irgi nežinome, nes dabar šildymo kaina yra subsidijuojama. Čia net nežinau, ką patarti. Žmonėms reikia patiems galvoti, bet per trumpą laiką nepasistatysi katilo, kūrenamo malkomis ar granulėmis. Visuomeninėse patalpose galima šildymo temperatūrą sumažinti, daugiabučiuose, kur centrinis šildymas, irgi galima temperatūrą sumažinti, bet kituose miestuose centrinis šildymas nebus labai brangus. Tik Vilniuje bus brangus. Labai tikiuosi, kad Vyriausybė parems šilumos vartotojus ir kitą pusmetį."
Profesorius, energetikos ekspertas Jurgis Vilemas irgi neturėjo didelių vilčių, jog žmonėms per šildymo sezoną pavyks bent kiek sutaupyti:
„Energetikos kainų kilimas yra globali problema ir ne dabar reikia pradėti galvoti. Reikia palaukti rudens, pirmosios žiemos, o tada ir kalbėsime apie kainas. Vartotojai nemato tikrųjų kainų, nes valstybė jas subsidijuoja, o tikroji kaina yra žiauri. Palyginus su žemiausia, yra dešimties kartų pabrangimas, o pramonė ir verslas jau dabar moka visą kainą. Ką eilinis žmogus gali sutaupyti? Indaplovės atsisakyti? Bet karšto vandens indams plauti vis vien reikės.
Tie gyventojai, kurie prie centrinio šildymo prijungti, labai ir nepajus šildymo pabrangimo. Centrinis šildymas dvigubai tikrai nepabrangs, nes biokurą savą naudojame, išskyrus Vilniuje. O tie, kurie namuose naudoja šiluminius siurblius ar dėl kitų priežasčių daug elektros naudoja, tai valdžia pažadėjo iki Naujųjų metų šildymą subsidijuoti, o kokios bus po Naujųjų metų kainos - niekas nežino. Ir valdžia nežino".
Komentuoja portalo Pricer.lt vadovas Arūnas VIZICKAS:
Vienas efektyvus taupymo variantas - ieškoti akcijų ir nusipirkti prekę už mažiausią tos dienos kainą. Praktika rodo, kad ieškant akcijinių prekių galima sutaupyti 15-30 proc., bet tai sunkus darbas, nes tenka aplankyti daug parduotuvių. Vienur gal kava pigesnė, kitur - gal sviestas ir pan.
Antras dalykas - apsirūpinti vaisiais, daržovėmis iš savo sodo arba bendraujant su kaimynais. Dažnai būna, kad kaimynas turi tokį derlių, kad nespėja jo sunaudoti. Galima atgaivinti kaimyniško dalijimosi papročius, parduoti kaimynui daržovių ar vaisių perteklių už simbolinę kainą. Toks kaimyniškas bendravimas būtų nauda abiem.
Trečias dalykas - galima paieškoti naujų vietų apsipirkti. Atrasti mažų parduotuvėlių, tik reikės daugiau pastangų jų paieškoti. O tie gyventojai, kurie gyvena arčiau Lenkijos, turi išnaudoti šią galimybę ir pigiau apsipirkti Lenkijoje. Ten prekės buvo ir yra pigesnės dėl mažo PVM ir didesnės konkurencijos. Iš Lenkijos galima atvežti prekių žmonėms, kurie ten nuvažiuoti negali ar neturi laiko. Galėtų atsirasti tokia paslauga, kai, pavyzdžiui, Marijampolėje gyvenantys prekes iš Lenkijos pagal užsakymą atveža į Panevėžį, Šiaulius ar Biržus. Ilgainiui pasikeis ir mūsų prekybininkai, jau dabar viliojantys pirkėjus ypač pigiais bananais. Tai įvyksta tada, kai pirkėjų srautai sumažėja. Jei bananai kainuoja 49-79 centus, vadinasi, vartotojų trūksta, prasideda tam tikra konkurencija tarp prekybos centrų. Ilgainiui, laikui bėgant, reikės gaudyti pirkėjus, nes jie savo asmeninius biudžetus vis labiau saugos.
Dar tam tikra prekių migracija vyksta, kai pirkėjas atsisako tam tikro firminio ženklo prekės ir vietoj jos renkasi pigesnę prekę. Pavyzdžiui, „Dvaro" pienas anksčiau kainavo 95-99 centus, o dabar - 1,50-1.60 Eur, todėl dalis pirkėjų ieškos pigesnės alternatyvos, bet irgi kokybiško pieno.
Dar viena prekių migracija - atsisakyti „čipsų", vaisvandenių, brangių sūrių, importinių vaisių. Taip pat yra migracija, kai pabrangsta raudona mėsa. Tada žmonės ima pirkti vištieną O jei ir ji brangsta - ieško pigesnės žuvies ar kitų alternatyvių baltymų.
Migraciją aš stebiu ir prie parduotuvių lentynų, kai pirkėjas net 5 minutes sustoja ir mąsto, ką pirkti. Tada ir įvyksta pagrindinis pasirinkimas. Veiksniai, kurie vyksta perkant, yra daugiaplaniai ir paprastai nuo brangesnio prekės ženklo einama pigesnio ieškoti. Britai paskelbė, kad dalis pirkėjų sau įsivedė vienai dienai būtiniausių prekių krepšelį už 20 svarų, o jei šią sumą viršija, dalį prekių iš krepšelio išmeta ir palieka prie kasos. Didžiojoje Britanijoje tai visiškai normali praktika.
Dar vienas momentas - manau, kad Lietuvoje netrukus atgis turgūs. Vis daugiau ūkininkų atsisako kiaulių ir augina avytes, vištas, žąsis. Ne visą šią produkciją superka kavinės, restoranai ir ne visi ūkininkai sugeba savo produkciją įsiūlyti. Manau, atsigaus segmentas, kai galėsime tiesiai iš ūkininkų užsisakyti morkų, bulvių, kopūstų, mėsos ir prekės bus mums pristatomos į turgus ar tiesiai į namus. Kol kas šio virsmo dar nematau, bet jam jau yra susidariusi rimta terpė.
