Kainos kyla, nes joms leista kilti

Dabar, kai užblokuotas Odesos uostas ir negalima išvežti grūdų per Bosforo sąsiaurį, JT prognozuoja, kad 46 mln. žmonių badaus bei didės trečiųjų šalių nelegali migracija į turtingesnę Europą. Apskritai šiemet pasaulinės maisto kainos yra 30 proc. didesnės nei pernai. Kas bus toliau? Ir kodėl kainos bei infliacija kyla Lietuvoje, jei čia nėra jokio žemės ūkio produktų trūkumo?

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Povilas GYLYS augant kainoms įtaria ir kartelinius susitarimus:

„Buvau sau pasižadėjęs apie ekonomiką viešai nekalbėti, nes manau, kad tas kalbėjimas jau neturi įtakos. Bet dabar šį įžadą sulaužau. Infliacija, visų pirma, auga todėl, kad yra kaštų didėjimas, susijęs su energetika. Ji brangsta ir didina kaštus, bet energetika yra tik viena iš kainų didėjimo priežasčių. Darbo užmokestis taip neauga. Valdžia nieko nedaro ir aš turiu tokį įtarimą, kad infliacijos autoriai nemaža dalimi yra monopolijos. Tarkime, yra oligopolijos, keli stambūs žaidėjai, bet jiems nieko nereiškia „paderinti" savo veiksmus, o tada, manau, jie veiks kaip kartelinis susitarimas ir neproporcingai kels kainas. Pas mus yra Konkurencijos taryba, premjerė yra baigusi ekonomiką, manau, žino, kas yra oligopolija ir monopolija."

- Seime taip pat yra bent trys keturi komitetai, kuriems turėtų rūpėti maisto kainų pasiutpolkė. Kodėl visuomenė nepastebi šių politikų teigiamos veiklos? Kainas dabar kelia visi, kas netingi. Kur regėta, kad vasarą 100 g svogūnų laiškų kainuotų visą eurą!

- Seime aš nematau nė vieno rimto ekonomisto, deja, ekonominės žinios Lietuvoje mažai vertinamos.

Manau, kad klausimą, kas vyksta su kainomis, reikia užduoti Konkurencijos tarybai. Prisidengus globaliomis priežastimis, kainų kėlimas yra veikiamas ir kuo didesnio pelno siekio. Jei Seime yra opozicija, o joje bent vienas valstybiškai mąstantis žmogus, turėtų tuos klausimus kelti. Realios žmonių pajamos stipriai mažėja, nes pajamos kyla vienu kitu procentu, o prekių kainos - daug daugiau, todėl kalbos apie gerovės valstybę lieka tuščios. Prezidentas, būdamas ekonomistas, turėtų parodyti iniciatyvą, gal reikėtų galvoti apie pajamų netekimo kompensacijas. Kai kuriose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, žmonių pajamų sumažėjimas padengiamas laikinu nemokamu važinėjimu viešuoju transportu ir pan.

- Kodėl mūsiškiai tokios europinės patirties neperima? Nors noriai perima vaivorykštinę patirtį?

- Susidaro įspūdis, kad valdžia tarsi sustingusi, lyg nieko neveiktų. Galų gale, infliacija savo kitu lazdos galu smogs ir gamybai. Dalis ūkio subjektų, prekybininkai dabar pelnosi iš kainų augimo, bet bus ir kitas lazdos galas. Šalia to, kad trūkinėja maisto grandinės pasaulyje. Visko, galų gale viso maisto kainų augimo negalime suversti karui Ukrainoje. Čia yra globalesnės priežastys. Bet priežastys, kodėl kyla kainos, yra globalios tik iš dalies, o iš kitos pusės priežastys - lokalinės. Jomis ir turėtų pasidomėti Konkurencijos taryba.

- Mes net statistiškai atrodome vieni skurdžiausių Europoje, nes 19,2 proc. pajamų skiriame maistui ir kitiems būtiniausiems poreikiams.

- Kuo skurdesnė šalis, tuo didesnį procentą darbo pajamų žmonės išleidžia būtiniausioms prekėms. Tai yra neturto požymis. Mes mokame už savo bailumą, deja, išrenkame neatsakingus į valdžią. Tik vienas kitas Seimo narys rūpinasi žmonėmis, o vertinant bendrai - yra minties stagnacija.

- Ar yra tikimybė, jog valstybėms suradus būdą, kaip saugiai išgabenti į pasaulinę rinką ukrainietiškus grūdus, staiga sumažės ir lietuviškos kainos?

- Ne, prekybininkai patys nesusipras maisto kainas sumažint, kol žmonės nepradės reikšti savo nepasitenkinimo. Aš, beje, esu taikaus pasipriešinimo šalininkas, (Mahatma Gandhi) taikių Gandžio metodų. Žmonės turi parodyti, kad jie nepatenkinti. Turime naująją nomenklatūrą, aš ją vadinu dvaru, jie tik tarpusavyje šneka, vieni kitus pagiria, bet bendras vaizdelis nekoks. Dėl grūdų - nežinau skaičių, bet, pavyzdžiui, Indija neeksportuoja savo grūdų. Reikia galvoti apie Lietuvos nacionalinį interesą. Išvešime grūdus, parduosime, o po to - pirštas burnoje?

Bet mes neturime suverenios valdžios. Išrenkame dievai žino ką, bet taip ir nepasimokome iš klaidų. Renkame tuos, kurie pardavė „Mažeikių naftą", uždarė Ignalinos atominę, privatizavo „Telekomą".