- Esate žygių su baidarėmis mėgėjas, šis pomėgis prasidėjo nuo draugų?

- Tikrai taip. Kauno politechnikos instituto (šiuo metu - Kauno technologijos universitetas), kurį baigiau, buvo labai gera studijų grupė, visi labai geri draugai, taigi kasmet organizuojame susitikimus ir plaukiame baidarėmis. Stengiamės plaukti ten, kur vietos populiarios, tai ir Šventoji, Merkys, Ūla, Minija, kitos upės. Plaukiant skirtingomis upėmis - skirtingi ir potyriai, štai plaukiant Šventąja daugiau žvalgaisi aplinkui, tikrai yra gražių gamtovaizdžių.

- O kada plaukiant baidarėmis buvo neramu?

- Tai buvo prieš 12 metų, plaukėme Klaipėdos rajone Žvelsa. Ši upė palyginti nedidelė, bet kadangi žygis baidarėmis buvo vasario mėnesį, kaip tik tuo metu labai lijo, upė buvo labai ištvinusi, srauni. Be jokių hidrokostiumų, be ypatingo pasirengimo, žinoma, septynios baidarės tikslo nepasiekė, sudaužėme, taigi ekstremalumo buvo daug. Teko visiems susimokėti už sulaužytas baidares, susimokėjau ir aš. (Šypsosi.) Matyt, tąkart per daug pasitikėjome savimi, bet įspūdis liko visam gyvenimui. Ne mažesnė mano aistra ir žvejyba. Galėčiau dieną naktį sėdėti, nesvarbu, kimba ar ne.

- Šeima nepyksta?

- Kai su šeima keletui dienų nuvažiuojame prie ežero, tada, aišku, nepyksta. Bet iš šeimos neatimu daug laiko, nes žvejoju 21-22 valandą, kai jau temsta, vakare jau tam tikra meditacija ir susikaupimas. Ne veltui sakoma, kad žvejyba iš gyvenimo laiko neišskaičiuojama. Vis kartoju sau, kad čia bus mano pensijos pomėgis. Įspūdingais laimikiais pasigirti negalėčiau, bet yra tekę Baltijos jūroje žvejoti, menkių po 3 kg esu pagavęs.

- Esate iš tų žvejų, kurie dėl pomėgio rizikuoja sveikata?

- Ne, ant plono ledo niekuomet nelipu. Esu atsargus žmogus ir rizikuoti nemėgstu.

- Kaip derinate politiką ir pomėgius?

- Žmonėms labai gerai, kai gali sau leisti ilsėtis savaitgaliais ir atitrūkti nuo buities, tačiau ne visi taip gali. Štai neseniai buvau sutikęs susisiekimo ministrą, trumpai pasikalbėjome, o jis sako, kad poilsis padeda išsikrauti, kai „stogas pradeda važiuoti“. Tų įtampų politikams tikrai yra nemažai, gebėjimas rasti atsipalaidavimo būdą labai padeda. Kaip ir sakiau, laukiu pensijos, kad galėčiau žvejoti.

- Nuo ko „stogas važiuoja“ žemės ūkio ministrui?

- Bjauru yra skandalai, dar suprasčiau, jei jie tikrai būtų vardan Tėvynės, bet daugelis yra tik politika. Įkąsti vienas kitam, nesvarbu, kieno teisybė. Tokiems dalykams aš nesu pasiruošęs, suprantu konstruktyvią kritiką, bet nesuprantu kitokios. Man yra nelengva.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“