Nendrė Černiauskienė: Kai nebeturi ko prarasti - nebelieka ir baimės

Praėjo savaitė nuo rugsėjo 10 d. prie Vilniaus katedros vykusio mitingo. Jo išvakarėse visuomenę pasiekė žinia, kad vienas po kito sulaikyti aktyvūs mitingų dalyviai ir organizatoriai. Visi jie, pasak policijos, figūruoja dar anksčiau - rugpjūčio 10 d. riaušių prie Seimo byloje. „Vakaro žinių" kalbinta socialinių mokslų daktarė, politikė,  buvusi Aurelijaus Verygos patarėja, kuri taip pat buvo sulaikyta šioje byloje, sako tiesiai - visa tai joks atsitiktinumas.

„Visa tai vyksta suplanuotai, iš anksto numatant tam tikrus procesus. Šiandien visame pasaulyje, o ypač Europoje, iškilę tautų ir valstybės tapatumo klausimai. Visur tai vyksta dėl tų pačių dalykų: ekonomikos dėsnių ir žaidimų pasikeitimo. Visur vyksta ir migracijos procesai, robotizacija, kultūrinių, religinių įsitikinimų sandūros. Visam pasauliui šiandien bendras klausimas - pandemija. Per ją imtasi reguliuoti žmonių konstitucines teises ir laisves, atsirado įvairūs apribojimai", - sako N.Černiauskienė.

- Bet bent apie karantino ribojimus kritikuojančius protestus mitingus, gausiai vykstančius kitose šalyse, Lietuvos gyventojai skurdžiai informuojami...

- Socialinė medija ir žiniasklaida naudojama kaip chirurginis peilis žmonių žinioms apie tai, kas vyksta pasaulyje. Bet šiandien sisteminė žiniasklaida tapo politiniu įrankiu, kuris valdančiųjų naudojamas tam, kad būtų suformuota visuomenės nuomonė ir netgi tam, kad visuomenė būtų supriešinta.

Supriešinimas yra labai patogus politikams, kad žmonės, būdami vidutiniškai informuoti, bet ne vidutiniškai kvaili, negalėtų patys nuspręsti, kur dalyvauti, ką palaikyti, bet užsiimtų buitiniais klausimais, tokiais kaip, „ar tas kaimynas skiepytas, ar ne". Žmonės užimami net ne ūkio klausimais, tokiais kaip, „ar bus privatizuotas geležinkelis" arba „kodėl privatizuojamas jūrų uostas".

- Jūs pati rugpjūčio 10 d. prie Seimo buvote sulaikyta policijos. Kaip manote, jūsų visuomeninė veikla čia niekuo dėta?

- Manau, suimami žmonės yra išskirtinai patriotinių jėgų ir grupių dalyviai.

Kodėl tą reikėjo padaryti? Pirmiausia, norint atgrasyti kitus, kur nors eiti ir sekti lyderius.

Taip pat tam, kad lyderiai patys išsigąstų dalyvauti tam tikroje veikloje. Taip ir kitoms organizacijoms parodoma, kas joms gali nutikti. Beje, šie suėmimai taip pat nėra niekuo išskirtiniai, jie vyksta visame pasaulyje.

Pavyzdžiui, man policija pritaikė apribojimus - draudžiama dalyvauti mitinguose prie valdžios institucijų, taip pat draudžiama bendrauti su 31 asmeniu. Bet jeigu aš jų nepažįstu, mes galime ir prekybos centre netyčia susitikti, o už tai mums gali būti taikoma atsakomybė.

Negana to, šios sąlygos nebuvo įtrauktos į teismo skirtas kardomąsias priemones - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Formuojama nauja teisinė praktika, kai viskas leidžiama policijos pareigūno sprendimu. Tai yra desperatiški veiksmai, sufleruojantys, kad pilietinių jėgų svoris jau yra labai didelis. Galbūt pačios tos jėgos dar nežino, kokios reikšmingos jos yra.

- Žmonės išsigąs, pamatę, kas laukia už pilietinį aktyvumą?

- Gal žmones ir galima išgąsdinti, bet nusivylimas esama valdžia yra toks didelis... Kartu esame pavargę, būdami uždaryti jau pusantrų metų. Klausom, kaip reikia save išprievartauti pasiskiepyti ar pasiimti kažkokį galimybių popierių... Tai sudaro bendrą foną, nepalankų net ir valdančiųjų sprendimams.

Tie, kas sugalvojo tuos suėmimus, yra dalyvavę ne vienose riaušėse ir turbūt net ne teoriniu aspektu. Tai yra vadovėliniai sprendimai, paremti Ukrainos Maidano pavyzdžiu ir kitais panašiais. Reikia tik gebėti atsekti, kas ten važiuoja ir ką konsultuoja čia. Tada tiksliai žinosime, kas yra užsakovas. Nes tikslas buvo izoliuoti.

- Bet kai tai vyksta Baltarusijoje ar Rusijoje, mūsų politikai ima rėkti apie pažeidžiamas žmogaus teises, o kai vyksta Lietuvoje - tai jau demokratijos užtikrinimas?

- Tai yra politinis neraštingumas ir net vertybinis klausimas. Jeigu politikai, net ir organizuodami neteisėtus veiksmus arba pritardami jiems, mąstytų, jie priimtų kitus sprendimus.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas galėtų pasiskubinti paklausti žmonių, ar jiems nereikia advokatų. Nesvarbu, kokiai religijai priklauso tavo kaimynas, bet, jeigu jis suklupo ir susižeidė kelią, būtų normalu ištiesti jam ranką ir pasiūlyti pagalbą. Tačiau rodoma, kad nuo susižeidusio ir suklupusio reikia nusisukti. Tai naudinga tikrai ne žmonėms, o politiniams žaidimams, kuriuose - milijardai eurų.

Man atrodo, kad mūsų valdantiesiems organizuoti menkinančią veiklą prieš piliečius nėra tikslinga. Tai turėtų būti naudinga tiems, kas siekia politinių dividendų ir nori pakeisti sprendimus. Bet šios aplinkybės pilietiniams lyderiams padovanojo žinomumą. Vertinu tai kaip dovaną. O tai, kad kažkur negaliu nueiti, yra tik labai maža kaina.

- Šiandien gyvename tokioje realybėje, kurioje negalima rengti naujų referendumų. Referendumo iniciatyva, kuriai renkami parašai, blokuojama visais įmanomais būdais. Neduodamas teisėtas eteris televizijoje, tenka kiekvieną žingsnį ginti teismuose. Kodėl taip bijoma žmonių balso?

- Taip yra todėl, kad Konstitucinis Teismas Seimui davė beveik metus laiko reikalingam konstituciniam referendumo įstatymui parengti. Projektas jau buvo dar buvusiame Seime, tačiau jis sėkmingai baigė kadenciją, o dabartinis Seimas išėjo vasaros atostogų, taip ir nepatvirtinęs įstatymo. Ar žmonių rinkti atstovai, atėję ginti jų interesų, turi teisę išleisti save atostogų, kai darbas akivaizdžiai nepadarytas?

Nežinau, kiek turi praeiti laiko, kad žmonės neberinktų konservatorių, nes jie akivaizdžiai žemina tuos žmones, kurie dirba žemę, moka mokesčius ir suneša pinigėlius į valstybės biudžetą, o jeigu reikia, dar ir kyšius ponams sumoka.

Taip, Tauta liko be Referendumo įstatymo, bet ne be teisės, nes Referendumo teisę garantuoja Konstitucija. Įstatymas tik numato procedūras, todėl neliko nieko kito, kaip kiekvieną veiksmą ginčyti teisminiu keliu.

Teisminiu keliu gavome parašų lapus, prieigą prie elektroninio pasirašymo. Jau teisminiu keliu laimėta ir galimybė gauti eterį LRT. Matant tai ir kad trijų teisėjų kolegijos priimtas sprendimas ginčijamas netgi to paties teismo pirmininko, akivaizdu, jog viskas yra labai politizuota. Taip yra tam, kad Tauta negalėtų savarankiškai spręsti jai svarbių klausimų. Bet kai žmogus nebeturi ko prarasti, jis praranda baimę.

- Ar tai yra signalas, kad Tauta bunda, su ja taip lengvai nesusidorosi, neužčiaupsi?

- Valdžios gąsdinimai ėmė veikti priešingai. Nedidelis skaičius žmonių išsigąsta. Daugėja tų žmonių, kurie nebejaučia baimės.

Iš pradžių mes bijojome skelbti, kad pas referendumininkus daromos kratos, jog neišgąsdintume žmonių. O tada pamatėme, kad po tokios žinios žmonių, norinčių rinkti parašus, tik padaugėjo.

Vadovėliniai scenarijai nebeveikia, nes šiandien drąsus kiekvienas, kuris ateina į mitingus.