Nors Laisvės partija nuo Neapykantos kalbos įstatymo atsakomybės praplėtimo, kurį daug kas pavadino noru cenzūruoti, atsitraukė, panašu, nuo neapykantos saugoma tik viena visuomenės grupė. Žmonės sako, kad neapykanta greitai pastebima, kai kalbama apie LGBT teises, o kai žeminami tradicinės šeimos gynėjai - institucijos ne tokios ambicingos.
Tą patyrė Edita Navickienė iš Šiaulių. „Vakaro žinios" rašė, kaip moteris socialiniuose tinkluose sulaukė žinomo atlikėjo Ruslano Kirilkino neigiamo dėmesio. Konfliktas socialiniame tinkle „Facebook" prasidėjo po to, kai R.Kirilkinas pasidalijo peticiją prieš Stambulo konvenciją pašiepiančiu komiko Olego Šurajevo sukurtu paveikslėliu. Taip pat kilo vieša diskusija dėl R.Kirilkino savo sekėjams išsakyto skatinimo skųsti įrašus apie Stambulo konvenciją transliuojantį Dovydą Norkūną.
Diskusija nepraslydo ir pro R.Kirilkino akis. Savo socialinio tinklo „Instagram" anketoje jis pasidalijo montažu, nurodydamas E.Navickienę ir pridėdamas vemiančio veiduko iliustraciją bei frazę: „Kai tavo „Facebook" „draugas" vemia ir apsitaško visame gražume." Taip pat jis pasidalijo montažu, kuriame dvasininkas Algirdas Toliatas ant rankų laiko šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, ir kita su LGBT ir Stambulo konvencijos klausimais susijusia informacija.
LGBT atstovų neapykantos nepastebi
Dėl to E.Navickienė kreipėsi į policiją, prašydama prieš atlikėją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tyčiojimosi ir neapykantos kurstymo. Policija pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė.
Teisėsaugos apklaustas R.Kirilkinas nurodė, kad neturėjo tikslo įžeisti, tiesiog norėjo įspėti savo sekėjus, kad šie būtų atsargesni, į draugus socialiniuose tinkluose priimdami nepažįstamus žmones. Tad pareigūnai neįžvelgė tikslo tyčia raginti, skatinti neapkęsti, tyčiotis tam tikrai grupei priklausančių žmonių. Šį sprendimą E.Navickienė skundė prokuratūrai, tačiau ir ši palaikė policijos sprendimą. O tada ir antros instancijos teismas. Tiesa, jokių papildomų tyrimų nebuvo atlikta. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi policijos pateiktais duomenimis.
E.Navickienė sako, kad tai atrodo, kaip dvejopų standartų taikymas. „Kai tik buvau iškviesta pas policijos tyrėją, pasirodė, jog bendraujama labai žmogiškai, kad situaciją ji supranta. Buvau įsitikinusi, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet, kai policija tą daryti atsisakė, supratau, jog tai yra dvejopų standartų taikymas. Nes negalima šiuose veiksmuose nepamatyti tyčios. Tai nėra, kad žmogus kažką leptelėjo. Jis porą valandų savo anketoje „dergė" mane, liejo neapykantą, kartu rašydamas man bei fotografuodamas tai, ką skelbia. Tai buvo daroma tyčia ir sąmoningai. Buvo siekiama išprovokuoti mane konfliktui, kad paskui būtų galima pasiguosti, jog jie yra puolami. O štai už vieną komentarą prieš LGBT neseniai žmogui buvo skirtas laisvės apribojimas. Argi čia ne dvejopi standartai?" - svarsto E.Navickienė.
Nepaisant to, E.Navickienė sako, kad ginti savo teises ir, pastebėjus neapykantos apraiškas, kreiptis į institucijas turėtų kiekvienas pilietis. „Už pasisakymus už tradicinę šeimą, sulaukiu įvairių žinučių ir komentarų, kurie tik ir provokuoja konfliktui. Esu tikra, kad taip daroma tyčia, kad būtų galima tradicinės šeimos atstovus apšaukti homofobais. Stengiuosi į tokius konfliktus nė nesileisti.
Jau matome tendencijas, kad net kalbėti apie tradicinę šeimą tampa kone pavojinga. Socialiniuose tinkluose blokuojami tokie įrašai.
Tai vertybinė kova, kuri vyksta mūsų gyvenime. Aš nesu prieš homoseksualius žmones. Tačiau tai, kas dabar vyksta, kiršina visuomenę. Žinau atvejį, kai daug metų gyvenusi homoseksualų pora buvo mėgiama kaimynų, kol Lietuvoje neprasidėjo dabartinės diskusijos apie LGBT. Žmonės, pasiduodantys propagandai, ima kaltinti nekaltus žmones. Ir štai neseniai sužinojau, kad su ta pora jau nesisveikina kaimynai, kažkada su jais mielai bendravę nekreipdami dėmesio į jų orientaciją.
Nesu prieš homoseksualų Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių, bet man neteko girdėti, kad jis kažką darytų ar bent kalbėtų apie neįgalius žmones, kurių teisės pažeidžiamos kasdien. Daugelis jų negali patekti net į kai kuriuos valstybinių institucijų pastatus. Neįgaliųjų konvencija priimta jau prieš dešimt metų, o Lietuva iki šiol įgyvendino tik vieną jos punktą."
Laisvę apribojo už vieną komentarą
O štai LGBT pusę kritikuojantys internautai mina teismų slenksčius. Prieš savaitę teismas 57-erių šiaulietį pripažino kaltu dėl kurstymo prieš seksualinės orientacijos pagrindu skiriamą žmonių grupę. Už tai, kad socialiniame tinkle parašė komentarą prieš homoseksualius asmenis, vyrui 6 mėnesiams apribota laisvė. Nuteistasis taip pat turės įsidarbinti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.
Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminiame tyrime surinkta duomenų, kad 2019 metų birželį, po Lietuvoje vykusių „Baltic Pride" festivalio eitynių, atsirado žmonių, viešai reiškiančių nepasitenkinimą homoseksualios orientacijos asmenimis.
Dėl analogiškos situacijos Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai buvo pareikšti 37-erių Radviliškio rajono gyventojui. Pastarasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Iškelta byla dėl juokelio
Dėl juokelio apie LGBT asmenis nemalonumų sulaukė ir politologas Marius Kundrotas, kuriam prieš pusmetį irgi buvo iškelta baudžiamoji byla dėl neapykantos kurstymo. Neseniai jis gavo kvietimą į pirmąjį teismo posėdį. „Vakaro žinių" kalbintas M.Kundrotas neslepia, kad tai nėra malonūs rūpesčiai - dėl patirto streso vyrui netgi sušlubavo sveikata. Tačiau jis mato tendenciją paversti lietuvius homofobiška, neapykantos pilna tauta. „Vienas liūdniausių reiškinių bet kurioje ideologinėje ar politinėje kovoje - kitos pusės dehumanizavimas. Jeigu kalbėtume tik apie homoseksualų teisę ramiai gyventi, tikrai neičiau į gatvę, neprotestuočiau ir nekovočiau. Bet dabar iš Partnerystės ir Neapykantos kalbos įstatymų, Stambulo konvencijos iniciatyvų matome, kad planuojama ginti ne homoseksualių žmonių laisves, kurias jie seniai turi, o pareigą visiems kitiems pritarti jų gyvenimo būdui. Tai jau yra tam tikras prievartos, o ne laisvės, elementas", - „Vakaro žinioms" sakė M.Kundrotas.
Jis stebėjosi, kaip konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis kalbėdamas Laisvės partijos suvažiavime sugebėjo Partnerystės įstatymo projektą prilyginti Kovo 11-ajai: „Man gaila Gabrieliaus, nes akivaizdu, kad jis vadovauja ne savo partijai. Jis geriau jaučiasi Laisvės partijos suvažiavime nei savo komandoje. Akivaizdu, kad tas žmogus neišsiugdęs kritinio mąstymo, bet greitai daug pasiekė dėl savo senelio pavardės ir buvo išsiųstas dirbti į EP. O ten yra leftistų lizdas, tad jis ir grįžo pavirtęs visišku leftistu, ir savo partiją bando pagal tai keisti. Kol kas jam sekasi.
Visa tai rodo, kad šiuo metu vyksta žūtbūtinė kova. Arba laimės leftistinė pusė, arba ta Lietuva, už kurią kovota Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, už kurią žuvo mūsų savanoriai, sukilėliai ir partizanai. Jie tikrai nekovojo už genderistinę Lietuvą."