Kai vasara įpusėja

Kai kas svarsto - ar galima manyti, kad visi gamtos procesai bei darbai taip dalinasi perpus? Paprastai, matematiškai ar mechaniškai?

Tikrai ne. Gamtoje nieko nėra nei matematiško, nei mechaniško, ten kiti dėsniai, daug sudėtingesni. Todėl vasaros pradžia ir pirmoji pusė yra kūrimo stadija, kai viskas žydi, auga, gimsta, ritasi, o antroji dalis - brandos - tada viskas tvirtėja, bręsta, auga ir užauga. Būtent dabar, antroje vasaros pusėje, bus pasiruošiama jau ne rudeniui, ne žiemai, o kitiems metams.

Ar girdėjote, kaip dabar čiulba paukščiai? Netiesa, kad jie visi tyli - daug kas peri ar augina antrąsias vadas, sėkmingiausieji po to dar imsis trečiosios. Jie visi ir čiulba, o tyli tie, kas šiemet savo didžiuosius darbus baigė, užaugino vaikus ir pradės ruoštis kelionėms.

Patys aktyviausi dabar čiurliai. Jų lizduose jaunikliai, kuriems reikia daug maisto, o jo paukščiai prasimano tik ore. Taigi, turi nardyti ir nardyti - išeikite nakties pradžioje po šiltos dienos ir išgirsite juos, spygaujančius ir raižančius tamsą. Mes jų nematome, bet čiurliai, tikėtina, regi viską. Be to, jiems toks metas dar alsuoja dienos šiluma. Po keleto valandų, ankstų rytą, čiurlių nesimatys, jie bus lizduose arba suks ratus kažkur labai aukštai. Tuo metu dar švilpaus juodasis strazdas, suoks liepsnelė, giedos čivylis ir ant laidų klegės šelmeninės kregždutės - blezdingos.

Ar pastebėjote, kaip anksti šiemet ėmė svirpti žiogai? Negalėtume sakyti, kad vasara jiems buvo palanki - dar tada, kai maži žiogiukai ėmė straksėti ant augalų, siautė vėlyvosios metų šalnos, po to buvo labai sausa. Tačiau žiogai groja ir kartu su mažomis žolėje straksinčiomis cikadėlėmis sukuria bendrą „muzikinį" vasaros foną. Kai kas sako, kad žiogų dar negirdėjo. Gali būti, kad tą lemia visai ne suprastėjusi klausa, o mūsų pačių elgesys - jei žolę savo sodyboje, sode ir aplinkoje nuskutomeiki žemės paviršiaus, kokius žiogus mes norime išgirsti!

Bet kuriuo metų laiku manęs vis klausia - ar dabar jau yra žvėrių migracijos metas? Paprastai tai rūpi draudikams, kai kada - vairuotojams. Tenka aiškinti, kad Lietuvos gamtoje tokios žvėrių migracijos iš viso nėra, kad keliuose atsargūs turime būti visada. Tiesa, vasarą (kaip tik dabar) vestuves kelia (rujoja) stirnos, nuo rugpjūčio galo iki spalio briedžiai ir taurieji elniai - užimti savo reikalais, žvėrys gali išeiti į kelius, kirsti juos visai neįprastose vietose.

Stirnų ruja nors yra beveik begarsė, tačiau judrumo jai netrūksta - visą mėnesį žvėrys lakstys, gainiosis ir nekreips dėmesio į žmones. Kai kas bando skaičiuoti, kiek trunka stirnų nėštumas - juk jaunikliai gims gegužės gale ar birželio pradžioje. Elninių žvėrių biologija ypatinga, jų gemalo vystymasis sustoja bent keletui mėnesių, ir vėl aktyvėja praktiškai nuo naujųjų metų. Ir vėl gamta viską sudėliojo į tinkamas vietas...