respublika.lt

Kada bus „dugnas"? Vaikus skiepys prieš tėvų valią (89)

2021 birželio 18 11:50:00
Justina GAFUROVA

12-15 metų vaikų skiepijimą palaiminusi Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad pageidaujantys skiepytis vaikai tai gali daryti net ir tėvams neleidžiant. Toks ministerijos užmojis kritikuojamas net teisininkų. O tėvai piktinasi, kad valdžia kišasi į šeimų gyvenimą ir kiršina visuomenę.

×
nuotr. 4 nuotr.
Keturių vaikų mama Renata Venslovienė sako, kad vaikų skiepijimas be tėvų žinios - tai valdžios kišimasis į šeimos privatų gyvenimą. Šeimos albumo nuotr.

 


Keturių vaikų mama Renata Venslovienė neslepia, kad SAM tvarka leisti vaikams skiepytis nuo COVID-19, nors tam ir nepritaria tėvai, pašiurpino tėvų bendruomenę. Moteris pasakoja, kad apie skiepus vaikams jų šeima net negalvoja, nes jų pirmagimiui iki šiol tenka kovoti su kūdikystėje gautų skiepų pasekmėmis.

„Mūsų sūnui eina keturiolikti metai. Didžiausios problemos, su kuriomis jis susiduria, iškilo dėl skiepų. Pusės metų jis buvo paskiepytas keliais skiepais, tarp kurių buvo skiepas nuo tuberkuliozės, Hepatito B. Pasireiškė stiprūs odos sutrikimai, šienligė, regėjimo sutrikimai, astma, plaučių veiklos sutrikimai. Kad tai sukėlė skiepai, nurodyta ir dokumentuose. Todėl kitų trijų vaikų neskiepijome jokiais skiepais. Iki šiol jų imunitetas yra stiprus ir jie nėra stipriai sirgę.

Jau manėme, kad viskas jau praeityje, tačiau prieš pusantrų metų sūnui buvo nustatytas diabetas, o kai diabetas diagnozuojamas vaikams, jiems nustatomas ir neįgalumas. Susidūrus su šia problema, ligoninėje viena darbuotoja manęs neoficialiai paklausė, ar sūnus skiepytas. O išgirdusi, kad taip, atsakė, kad jų skyriuje neskiepyti neguli", - „Vakaro žinioms" sakė R.Venslovienė.

Moteris stebisi, kad skatinant vaikus skiepytis bandoma apeiti tėvus, tačiau kartu neaišku, ar kas nors prisiima atsakomybę dėl galimų šalutinių reakcijų: „Man „netelpa" galvoje tokia tvarka. Jeigu vaikui pasireikštų šalutiniai simptomai, kas būtų atsakingas už jo gydymą ir pagalbą? Žinoma, kad tėvai. Aš iki šiandien keliuosi prie savo vaiko ir tikrinu, ar nenukrito cukraus kiekis iki kritinės ribos. Tai darau aš, o ne gydytoja, ne vakcinos gamintojai ir ne Vyriausybės atstovai.

Juk iki 16 metų jaunuoliai negali įsiverti auskaro ar pasidaryti tatuiruotės be tėvų sutikimo. O skiepytis, pasirodo, gali. Tai yra tiesioginė intervencija į kūną."

R.Venslovienė sako, kad valstybė galvoja tik apie tuos, kurie nori skiepytis: „O kur turėtų kreiptis sąmoningas vaikas, jeigu jį tėvai verčia skiepytis, bet jis nenori? Ką tokiam vaikui daryti?"

Tėvų grupę socialiniame tinkle įkūrusi R.Venslovienė sako, kad tokios tvarkos kiršina žmones ir sėja nepasitikėjimą: „Tėvai nerimauja, nes dar neseniai sąmokslo teorijomis virtę pamąstymai jau tampa realybe. Bijome, kad be skiepų vaikai tuoj bus į mokyklas neįleidžiami. Arba prasidėjus mokslo metams bus paveikti mokykloje, o gali ir paskiepyti, kaip būdavo daroma senais laikais. Be to, tai liečia jaunuolius, kuriems labai svarbi jų bendraamžių nuomonė, tad atsiranda nemažai vietos manipuliacijoms. To bijodami vis daugiau tėvų apsisprendžia mokyti vaikus namuose. Jau dabar žinau atvejų, kai paaugliai tyčia eina skiepytis, kad tik elgtųsi kitaip, nei sako tėvai. O apsisprendimą argumentuoja klišėmis, kurias girdi per televiziją."

Tokie ministerijos užmojai piktina teisininkus. Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė, į tai reaguodamas, priminė, kad pagal Civilinį kodeksą nepilnametis iki 14 metų apskritai neturi civilinio veiksnumo, už jį išimtinai nepilnamečio interesais sandorius sudaro tėvai arba globėjai.

„O iki 18 metų - sandorius sudaro tik turėdami tėvų sutikimą. Jei teisingai suprantu, tėvams vis dėlto paliekama Konstitucinė pareiga vaikus išlaikyti. Nerealu", - stebisi I.Vėgėle.

Jis pasidalijo ministerijos paskelbta skaidre, kurioje nurodoma, kad kai vaiko ir tėvų nuomonė dėl skiepo nesutampa, vaikui pakanka kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašytų leidimą skiepytis.

Tiesa, kilus pasipiktinimui, vėliau ministerija skaidrę kiek pataisė ir nurodė, kad visgi tokiu atveju šeimos gydytojas pirmiausia turi kreiptis į gydytojų konsiliumą, kuris ir turėtų priimti sprendimą dėl skiepo. Tai pastebėjo Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, sakydamas, kad pirmoji paviešinta skaidrė greičiausiai išreiškia ministerijos ketinimą, antroji - diskutuotiną realybę. „Toks elgesys, iškreipiantis ir taip siaurinamas šeimos autonomijos ribas, yra ir neetiškas. Valstybė vis dažniau elgiasi taip, lyg vaikai būtų jos nuosavybė, kuriuos ji patiki auginti tėvams; todėl ji ir leidžia sau pagal situaciją vienašališkai keisti tėvams žaidimo taisykles. Jau darosi baugu", - sako teisininkas R.Aušrotas.

 

Komentuoja advokatas Dr. Justas Sakavičius:


Detali teisės aktų analizė atskleidžia, kad Lietuvos įstatymai nenumato galimybės skiepyti vaikus nuo 12 iki 15 metų be tėvų ar globėjų sutikimo.

Kilus neaiškumams dėl vaikų vakcinavimo tvarkos, SAM išplatino viešą paaiškinimą, kad vaikų savarankiško apsisprendimo skiepytis teisinis pagrindas yra LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, kuri skirta aprašyti atvejį, kai tarp vaiko ir jo tėvų ar globėjų yra nesutarimas dėl gydymo. Šioje teisinėje normoje sakoma: „Jeigu yra nesutarimų tarp paciento iki 16 metų ir jo atstovų, diagnostikos ir gydymo metodus parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus."

Tačiau pateiktas juridinis pagrindimas nėra teisingas. Viena vertus, ta pati įstatymo nuostata numato ir tai, kad „nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus". Tai reiškia, kad tėvų sutikimas gali būti eliminuojamas vieninteliu atveju - tik dėl būtinosios medicininės pagalbos vaikui.

Kita vertus, vaikų vakcinacija nepatenka į LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, kadangi skiepijimas nėra nei ligos diagnostika, nei gydymo metodas. Gydytojų konsiliumas gali spręsti tik dėl įstatyme aiškiai nurodytų atvejų - ligos diagnostikos ir gydymo metodų. Tačiau planuojama skiepyti sveikus ir jokių ligos simptomų neturinčius vaikus, todėl tokiu atveju nėra būtinybės diagnozuoti ligą ar ją gydyti.

Skiepijimas - tai imunoprofilaktika, kaip ją apibrėžia LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, t.y. „biologinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms". Minėta sąvoka neapima nei diagnostikos, nei gydymo metodų.

To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad „imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, - gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą".

Vaikai nuo 12 iki 15 metų ir yra neveiksnūs asmenys.

Todėl tai, ką visuomenei pateikia SAM, nėra teisiškai pagrįsta nuomonė, o veikiau netinkamas įstatymų aiškinimas.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (89)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip vertinate SAM „tyrimą", kuriuo nustatyta, kad dažniausiai nuo COVID-19 mirė Jonai ir Onos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Liko savaitė iki Olimpiados pabaigos. Kaip manote, ar lietuviai gaus medalių?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos