respublika.lt

Ką žada Lietuvos mokyklai penkioliktoji švietimo reforma

(0)
Publikuota: 2021 birželio 07 13:37:00, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Per 30 metų įvyko 14 švietimo reformų, o kiek jas lydėjo pedagogų protesto akcijų, niekas neskaičiavo. Eltos nuotr.

Per 30 Nepriklausomybės metų Lietuvos švietimo sistema išgyveno 14 reformų, kainavusių 90 mln. eurų, tačiau mūsų mokykla ritasi žemyn. Todėl ir 15-tą reformą - Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programą, - kainuosiančią 210 mln. eurų, švietimo specialistai sutinka įtariai.

 


Apie numatomos švietimo sistemos pertvarkos perspektyvas prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbėjomės su Seimo nare Vilija TARGAMADZE, profesoriumi Vytautu DAUJOČIU, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos vadovu Robertu RAMANAUSKU bei Vytauto Didžiojo universiteto profesore Daiva JAKAVONYTE-STAŠKUVIENE. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Per 30 metų girdėjome vien tik apie švietimo reformas, bet taip ir likome prie „suskilusios geldos". Kaip reikėtų vertinti dabartinę švietimo situaciją?

D.JAKAVONYTĖ-STAŠKUVIENĖ: Kiekvienoje ugdymo sistemoje yra privalumų ir tobulintinų aspektų. Jeigu kalbėčiau apie privalumus, turime labai pažangios ugdymo praktikos pavyzdžių, pagrįstų šiuolaikinės, inovatyvios didaktikos principais, tačiau stinga sisteminio požiūrio, vienodų sąlygų visose ugdymo įstaigose. Ugdymo proceso kokybės užtikrinimui, tinkamoms priemonėms, kurios yra būtinos ugdyti vaikams, lėšų skiriame vis dar per mažai.

Mano nuomone, Lietuvoje mes turime per mažai ilgalaikių, pavyzdžiui, 10-15 metų, susitarimų dėl ugdymo kokybės rodiklių tvarumo, kurie būtų tiesiogiai susieti su valstybės bendrojo vidaus produkto rodikliais ir švietimo finansavimo klausimais. Pvz., dėl nemokamo ar valstybės finansuojamo visų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo diskutuojame švietimo politikos lygmenyje jau ne vienerius metus, tačiau iš esmės problema vis dar neišspręsta. Juk didžiuosiuose miestuose ir dabar į valstybinius darželius nepakliūva visi juos norintys lankyti vaikai. Panaši situacija dėl daugiafunkcių centrų regionuose. Jų steigimui, pastatų renovavimui buvo investuota labai daug ES lėšų. Tačiau pedagogų etatams, kad vaikai centruose galėtų būti visą dieną, savivaldybės lėšų pristinga, todėl tokius centrus tenka uždaryti. Tokiais atvejais, mano nuomone, ir pristingame tvarių, ilgalaikių įsipareigojimų.

V.TARGAMADZĖ: Viena iš problemų yra ta, jog nėra aiškių ilgalaikių siekių ir iš jų išplaukiančių konkrečių, motyvuojančių tikslų. Ir nors tikslai yra apibrėžti Švietimo įstatyme, tačiau neretai nuo jų nuklystama. Taip atsitiko ir su Švietimo įstatyme nurodytais švietimo tikslais. Tas pats pasakytina ir apie 2015 metų ministro įsakymu patvirtintą Geros mokyklos koncepciją. Dabar visur apie ją kalbama, tačiau esminis dalykas taip ir nesuprastas, kad, visų pirma, ji turi metodologinį pagrindą, yra sukonstruota ne bet kaip, o remiasi humanistinėmis vertybėmis ir socialiniu konstruktyvizmu. Koncepcijoje labai aiškiai išdėstyta, kad ugdymo rezultatas yra moksleivio pažanga, pasiekimai ir branda - trys sąveikaujantys sandai. Bet ar šiandien tai Lietuvoje įgyvendinama? Geriausiu atveju žiūrima į akademinius pasiekimus ir visa tai vertinama tuo pagrindu.

Antra problema - visuminės vizijos neturėjimas. Vadinasi, nėra aiškaus siekio. Bendrajame ugdyme daug problemų. Ir tai siejama su aiškiai neįvardintais tikslais, o sisteminio požiūrio neturėjimas nei modeliuojant pokyčius, nei juos įgyvendinant nesudaro prielaidų kurti holistinę švietimo sistemą. Tai vėlgi yra išfragmentavimas. Pavyzdžiui, yra deklaruojamas įtraukusis ugdymas, kuris mokyklose turi būti įgyvendintas iki 2024 m. imtinai, bet tam nėra pasirengta, nes trūksta švietimo pagalbos specialistų, reikia parengti mokymo ir mokymosi priemones, ugdymo ir ugdymosi erdves, padėti pasirengti mokytojams ir t.t.

Mokyklos futurologinių scenarijų modeliavimas, jų aptarimas ir įveiklinimas jau yra laiko imperatyvas. O kas vyksta? Deklaracijos yra, o konkretūs žingsniai nėra numatyti. Todėl mes blaškomės ir sukamės aplinkui. Neturėjimas aiškių siekinių ir tikslų neretai veda į ugdymo paraštes. Kad ir TŪM programa. Aiškinama, kad ji skirta ugdymo kokybei gerinti. Kokiai? Juk nesusitarta dėl ugdymo kokybės apibrėžimo. Man tai daugiau paslėpta mokyklų tinklo pertvarka. Juk ir reikalavimai į tai orientuoja - 200 vaikų mokykloje, gimnazijoje ne mažiau kaip 31 moksleivis aukštesnėse klasėse. Kai paklausi, iš kur tokie skaičiai, tai atsakymo nesulauki. Iškyla grėsmė socialinės atskirties didėjimui. Prie to prisideda ir neaiškus valstybinio ir nevalstybinio sektoriaus santykis. Suprantama, kad de jure ir de fakto yra privačios švietimo institucijos. Tik koks bus pasirinktas jų plėtros modelis - ar netaps didesnės socialinės atskirties stimulu?

Man iš privataus pokalbio labai įstrigo Estijos mokslininkų pasakymai - jų valstybinis sektorius stiprėja, todėl mažės privačių mokyklų. Valstybiniam sektoriui sustiprėjus, akivaizdu, kad tėveliai leis vaikus į valstybines bendrojo ugdymo mokyklas. Taip, mūsų problemos gana sudėtingos ir kompleksiškos, o didžioji problema - siekinių nebuvimas ir sisteminio mąstymo stoka.

R.RAMANAUSKAS: Didžioji mūsų švietimo bėda ne ta, kad atsitraukėme nuo savaip geros sovietinės švietimo sistemos ir kad ėmėmės reformų. Bėda ta, kad taip ir neįgijome nei aiškios krypties, nei reformų tęstinumo, nuoseklumo. Kiekviena nauja Vyriausybė iš naujo prisiimdavo iššūkį reformuoti, dažniausiai reformos buvo grindžiamos mechaniškai užsienio šalių patirtį perkeliant į Lietuvos mokyklą. Dažniausiai tai buvo anglosaksiškos arba skandinaviškos patirties perkėlimas. Abi šios patirtys, būdamos savaime geros, nebuvo tinkamos Lietuvai nei dėl kultūrinės tradicijos, mentaliteto, nei dėl visiško tokios patirties konteksto suvokimo. Tai ypač akivaizdu, kai kalbama apie Lietuvoje liaupsinamą Suomijos švietimo sistemą. Bet ji nė sykio nebuvo pilnai pateikta, o kai kas ir nutylėta. Švietimo sistemos pertvarkai būtina strategija, išplaukianti iš visų valstybės gyvenimo sričių ir pačios švietimo būklės analizės, dabarties iššūkių ir ateities tikslų. Ir tai negali apsiriboti vien tik politiniu Vyriausybės ar švietimo ministro ir jo komandos sprendimu. Neturime nei metodologijos, nei vizijos, koks turi būti galutinis rezultatas, kai jaunas žmogus baigia dvyliktą klasę. Vilties teiktų nacionalinis visų politinių partijų susitarimas dėl švietimo politikos, jo laikymasis ir demokratiniai procesai švietimo kaitoje, kai tariamasi su švietimiečių bendruomene, o ne sovietiniu metodu „nuleidžiama iš viršaus". Deja, bet demokratija švietimo lauke tik imituojama, tą akivaizdžiai rodo situacija su atnaujinamomis ugdymo programomis, vidurinio ugdymo struktūros pertvarkymu, mokytojų kvalifikacijos ir atestacijos klausimo sprendimu.

G.JAKAVONIS: Profesoriau, kaip, jūsų manymu, reikėtų vertinti ministerijos pristatytą pažangos programos Tūkstantmečio mokyklos koncepciją?

V.DAUJOTIS: Pirmiausia dėl koncepcijos pavadinimo. Tuščias, bet pretenzingas, bandantis maskuoti primityvaus švietimo rinkodaros plano trūkumus. TŪM vizijoje visi Lietuvos vaikai mokosi šiuolaikiškoje mokykloje, bet iš 1000 bendrojo ugdymo mokyklų tik 150 dalyvaus 210 mln. eurų dalybose. Lietuvoje yra 330 tūkst. moksleivių, bet TŪM žada mokymo sąlygų pagerėjimą tik 100 tūkst. Tvirtinama, kad tų 150 mokyklų infrastruktūra ir intelektiniai resursai bus prieinami gretimų mokyklų moksleiviams, bet nesugebėta paaiškinti, kaip tas prieinamumas bus įgyvendintas. Tarp dalykų, kuriems numatyta skirti lėšų, vyrauja infrastruktūra - sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan. Užsimenama apie pedagogų kompetencijos stiprinimą, bet nieko nėra apie naujų mokytojų - savo dalyko profesionalų įtraukimą, nors absoliuti pedagogų dauguma yra pensinio amžiaus. Aišku, kad TŪM programa turi galutinai ištrinti 2018 m. Švietimo ministerijos priimtą įsipareigojimą iki 2025 m. mokytojo profesiją padaryti prestižine. Po TŪM skirtų milijonų eurų įsisavinimo atsiras naujas projektas ir TŪM bus pamiršta.

G.JAKAVONIS: Kodėl pasirinkta tokia koncepcija?

V.DAUJOTIS: Galima vardinti daug priežasčių, kodėl parengta tokia koncepcija. Nors gerų norų, be abejo, būta, bet tai nulėmė pandemija bei Lietuvos valdantiesiems būdingas bukumas. Europos Centrinis Bankas išleido trilijoną eurų pandemijos neigiamų padarinių ekonomikai sumažinimui, iš kurių kelis milijardus gaus ir Lietuva. Švietimo ministerija, atsakinga už 210 mln. eurų įsisavinimą, paskubomis parengė jį pagrindžiantį planą - TŪM. Jį įgyvendins savivaldybės, kurios skelbs viešuosius konkursus (turėdami mintyje ir otkatus) mokyklų infrastruktūros statyboms ir, aišku, pirkti informacinėms technologijoms, kompiuteriams, nes politikai ir oficioziniai edukatoriai tai laiko panacėja nuo švietimo kokybės ligų.

Pavyzdžiui, tarptautinis tyrimas (PISA) nustatė, kad blogėja Lietuvos moksleivių gebėjimai matematikos ir gamtos mokslų srityje. Tuometinis švietimo ministras G.Steponavičius atsakė - pagerinsime matematikos pamokose skatindami naudotis naujomis informacinėmis technologijomis. Praėjo dešimt metų. Mokyklose atsiranda vis naujesnių IT ir elektroninių edukacinių platformų, bet periodiniai PISA tyrimai ir toliau rodo nuolat smunkančią vidurinio ugdymo kokybę.

TŪM koncepcija prognozuoja programos sėkmę - dalis moksleivių, „pasiekusių bent 2 (iš 6) tyrimo PISA lygį, iki 2025 m. išaugs iki 80 proc., 2030 m. - iki 85 proc. (2018 m. skaitymo gebėjimai - 75,6 proc., matematinis raštingumas - 74,4 proc., gamtamokslinis raštingumas - 77,8 proc.)". Čia, kaip ir daug kur kitur, programos rengėjai demonstruoja savo nesupratimą. Jie perskaitė tik su Lietuvos moksleivių pasiekimais susijusius skaičiukus ir koncepcijoje niekur nesugebėjo parašyti, kaip investuoti milijonai pagerins jų gebėjimus. Tai nestebina. Šiuolaikiniai ugdymo modeliai, kuriuos oficioziniai edukatoriai perkėlė į Lietuvos mokyklas, mokytojo autoritetą - lemtingiausio kokybiško ugdymo veiksnį - prilygino prievartai. Rengėjai TŪM koncepciją grindžia ankstesne Geros mokyklos koncepcija, kuri akcentuodama „mokytojų kaip mokinių" sampratą, pabrėžia, kad „mokytojas yra mokinio pagalbininkas tyrinėjant pasaulį, mokymosi partneris". Tad mokytojo autoritetas negrįš į mokyklą.

Išsigelbėjimo panacėja - IT, kompiuteriai? Pamatę PISA tyrimo skaičiukus, rengėjai nesugebėjo perskaityti kitų PISA tyrimo ataskaitos dalių, kur rašoma, „kad mokiniai, lankantys mokyklas, kuriose vienam mokiniui tenka daugiau kompiuterių, gauna blogesnius įvertinimus, palyginti su mokiniais mokyklose, kuriose vienam mokiniui tenka mažiau kompiuterių". Įvertinimų skirtumai kartais siekia ir kelias dešimtis procentų. Kita vertus, skaitmeniniai įrankiai iš esmės pakeitė pasaulį už mokyklos ribų - padėjo pailginti žmogaus gyvenimą, padeda atlikti rutininius ar pavojingus darbas. Moksleiviui jie taip pat gali padėti, bet tik tokiam, kuris jau turi bazinį žinojimą, kurį jam perteikė išmintingas mokytojas.

G.JAKAVONIS: Kokius matote pristatomos naujos švietimo reformos pliusus ir minusus? Kokius lyginamuosius kitų šalių variantus esate išnagrinėję ir ką dar pasiūlytumėte įtraukti į TŪM reformą?

D.JAKAVONYTĖ-STAŠKUVIENĖ: Iš to, kas pateikta TŪM koncepcijoje, matome, jog tokių mokyklų, kurios bus finansuojamos, numatoma tik 150. Mano nuomone, galvojant apie tai, kiek iš viso Lietuvoje yra ugdymo įstaigų, 150 - labai nedidelis skaičius. Kaip bus atrinktos mokyklos? Ar numatant finansuojamų mokyklų skaičių, bus atsižvelgiama į moksleivių skaičius didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Manau, kad didžiuosiuose miestuose turėtų būti steigiama po kelias tokias mokyklas. Taip pat išlieka klausimas, kokiais rodikliais ir kaip bus susietas priemonių finansavimas su pedagogų kompetencijų tobulinimu ir moksleivių praktine veikla klasėje. Iki šiol nesusitarta, kaip bus suprantamas kokybiškas ugdymas, ypač kai kalbama apie visų moksleivių ugdymą (be išankstinės atrankos į mokyklas). Manau, kad neužtenka orientuotis tik į pagrindinio lygio pasiekimus jų patikrinimo metu, nes mokyklos bendruomenei turėtų rūpėti žymiai gilesnius reiškinius rodantys rodikliai: vaikų motyvacija, noras būti ugdymo aplinkoje, požiūris į mokymąsi, inovatyvios didaktikos kūrimas, kai ugdymo procese dominuoja aktyviai besimokantis vaikas, pažangumas ir t.t.

Be to, moksleivių dalis, pasirinkusi tik STEAM srities dalykus, mano nuomone, yra nepakankamas rodiklis, nes jis tik iš dalies siejamas su pažanga, pedagogų inovatyvaus turinio kūrimu, kuris tikrai gali būti skatinamas ir palaikomas tinklaveikos sąlygomis. Kad būtų pasiektas net ir numatytas rodiklis, reikia skatinti šios srities pedagogų rengimą ir pritraukimą, nes iki šiol dedamos pastangos jaunų žmonių pritraukė ne tiek daug, kiek reikia ugdymo praktikoje.

Pasigedau dėmesio ir humanitariniams mokslams, nes apie dalykinio turinio stiprinimą, pedagogų kompetencijų tobulinimą šioje koncepcijoje nieko nekalbama. Manyčiau, kad holistinis ir visuminis požiūris, ypač pagrindinėje mokykloje, yra būtinas siekiant darnaus ugdymo, bendrųjų ir dalykinių kompetencijų stiprinimo plačiąja prasme.

Žinoma, kol kas pateiktos tik šios koncepcijos gairės, gal daugiau aiškumo bus, kai pedagogų bendruomenėms bus pristatomas koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, tvarumo ir kokybės rodikliai. Svarbu, kad mokyklų bendruomenėse pati idėja būtų visų išdiskutuota ir gerai suprasta, tada kiekvienas ugdymo įstaigos bendruomenės narys jaustųsi gyvenantis šia idėja, kuriantis Lietuvos ateitį, žinantis, ką, kaip ir kodėl turėtų padaryti, kad būtų pasiektas laukiamas rezultatas. Tik tardamiesi ir laikydamiesi susitarimų, dalindamiesi patirtimis, ištekliais, mes galime pasiekti daugiau. Esame labai maža valstybė, todėl ugdymo sistemoje stiprybė yra mūsų visų vienybė, geranoriška pagalba, o ne konkuravimas.

V.TARGAMADZĖ: Mano supratimu, jeigu yra daroma švietimo reforma, tada reikia apsispręsti, kokia ji bus - sisteminė ar modulinė, o gal dalinė. Reforma vardan reformos negali būti. Kaip ir tikslų sumaišymas su priemone. Juk mokyklų tinklo pertvarka yra priemonė, nors dabar tapo tikslu. Taigi reikalingi labai aiškūs reformos tikslai. Bet jeigu nėra aiškios vizijos, nacionalinio susitarimo dėl švietimo, tikslingi sisteminiai pokyčiai gali ir neįvykti. Nes Vyriausybė ateina ketveriems metams ir jeigu pradedama švietimą reformuoti, tai reikia suprasti, kad ši sistema yra gana inertiška ir tikrai nepavyks per trumpą laikotarpį atlikti sisteminę pertvarką. Tam reikalingas ilgesnis laikas. Todėl būtinas nacionalinis susitarimas dėl švietimo, kur partijos susitartų dėl pagrindinių siekių.

Bendrosioms programoms rengti yra parengtos ir gairės, ir vadovas. Ten yra jų sąšaukos problema. Buvome labai nustebę, kad gegužės 28 d. pasirodė ministrės įsakymo projektas, kuriame yra numatoma įvesti naują skaitmeninę kompetenciją, nors prieš tai Švietimo ir mokslo komitete, kai buvo pristatomos bendrojo ugdymo programos, buvo teigiama, kad ta skaitmeninė kompetencija yra integruota į kitas programas. Ką tai reiškia? Jeigu atsiranda nauja skaitmeninė kompetencija, tai šiuo pagrindu reikia peržiūrėti visas programas ir jas keisti.

Taip pat prie bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo atsiranda priešmokyklinis ugdymas. Tad šiuo klausimu turi būti diskusijos. O skirtos tik penkios darbo dienos pasiūlymams pateikti. Taigi susitarimai, svarstymai daugiau panašūs į dekorus. Noriu pasakyti, kad labai dažnai nediskutuojama, nėra viešų diskusijų ir pokyčiai yra daromi neapgalvojant, fragmentuotai. Jeigu bus projektuojami fragmentiniai pokyčiai, galime visai ne ant tų bėgių pastatyti traukinį ir važiuoti ne ta kryptimi. Juo labiau kad ir bendrojo ugdymo programa yra be aiškaus ugdymo filosofijos pagrindo, o tai yra labai pavojinga, nes ugdymas visada turi turėti aiškų vertybinį pagrindą. Jeigu nėra teorinio koncepto, tada atsiranda daug problemų ir tai matosi, kadangi vieni gali turėti vienas teorines prieigas, kiti dar kitas. Ir atsiranda eklektika. Tai gal dar būtų nieko, jei būtų aiškus vaizdas, bet sudaromos prielaidos destrukcijai. O tai gali tapti ugdymą griaunančia jėga.

V.DAUJOTIS: TŪM programos įgyvendinimas gali prisidėti gerinant vidurinio ugdymo kokybę, bet tik tuo atveju, kai į mokyklą bus grąžintas mokytojo autoritetas, kylantis iš dviejų šaltinių. Pirmiausia, tai hierarchinis santykis tarp mokytojo ir moksleivio, grindžiamas abiejų pusių sąmoningai pripažįstamu autoriteto teisingumu ir teisėtumu. Jis kyla iš mokytojo prisiimamos atsakomybės už jaunosios kartos ugdymą. Tai reiškia, jog mokytojo autoritetas yra realizuojamas jam prisiėmus ir įkūnijus visuomenės kultūros bei jos idealų reiškėjo ir perdavėjo pašaukimą. Kitas autoriteto šaltinis - mokytojas yra asmuo, kuris žino daugiau ir daro geriau nei moksleivis.

R.RAMANAUSKAS: Sakoma, kad gerais norais grįstas kelias veda tiesiai į pragarą. Dar vienas gražus pavadinimas „Tūkstantmečio mokykla" - moderni, šiuolaikiška ir pavyzdinga šalies ugdymo įstaiga. Kažkada tokia funkcija buvo deleguota nuo vidurinių mokyklų atsiskiriančioms gimnazijoms. Bet jos ilgainiui tapo tokiomis pat masinėmis mokyklomis. Ar turime vilties, kad situacija nepasikartos? Juk ir vėl mokyklos, jų administracijos ir bendruomenės bus pastatytos į nesveikos konkurencijos sąlygas, kad pasiektų kažkokią atitiktį, bus prirašyta tonos popierių, išeikvota begalė laiko ir energijos, kuri galėtų būti nukreipta į tiesioginės funkcijos vykdymą. aTaip, reikia spręsti mažų, jungtines klases turinčių mokyklų problemą ir negalima nesutikti, kad penktokas ir septintokas negali mokytis vienoje klasėje. Didesnės mokyklos, kad ir būdamos toliau nuo vaiko gyvenamosios vietos, visgi suteikia geresnes sąlygas mokytis. „Programoje dalyvaujančioms mokykloms bus suteikiama reali pagalba stiprinant mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijas. Tai nebus tradiciniai seminarai ar konferencijos, tai bus reali pagalba konsultuojant ir tobulinant procesus pačiose mokyklose. Mes siūlome fokusuotis į keturias grupes: tai įtraukusis ugdymas, STEAM ugdymas, kultūrinis ugdymas ir lyderystės stiprinimas", - teigia ministrė. Bet kodėl reikia mokykloms tarpusavyje konkuruoti, kad tai taptų kiekvienos mokyklos savastimi? Įvairūs ekspertai sako gražius ir prasmingus dalykus apie tinklaveikas, bendradarbiavimą vardan kiekvieno vaiko. Tačiau tai deklaratyvūs pareiškimai.

Manyčiau, jog pirmiausia reikia sudaryti sąlygas, kad kiekviena mokykla pagaliau galėtų tinkamai atlikti jai patikėtą ir mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamą funkciją. Ar, opozicijos teigimu, TŪM taps elitarinėmis? Greičiausiai taps, bet nebūtinai vaiko, o greičiausiai jos darbuotojų atžvilgiu. Turi būti skubiai sprendžiama reali nesimokymo ir mokyklos nelankymo problema, sulig kiekviena naujai pradėta švietimo sistemos pertvarka pasiekimų kartelė nuleidžiama vis žemiau, neturima išsilavinimo standartų, realiai nesirūpinama mokytojų kvalifikacija. Negaliu nesutikti su akademiko E.Jovaišos teigimu, kad visur yra gerų mokytojų, bet ar jų potencialas išnaudojamas tinkamai? Ar geroji jų patirtis pasiekia kolegas? Decentralizuota mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistema nėra pajėgi spręsti švietimui kylančių iššūkių. Be abejo, siekis, kad mokyklas pasiektų modernios laboratorijos, šiuolaikinio mokymo metodai yra gražus ir sveikintinas, bet kokybė turėtų išplaukti iš apsisprendimo ir susitarimo, kas ta kokybė ir kokia ji turi būti, kaip ją galima pasiekti. Labai svarbu, kad naujoji valdančiųjų iniciatyva pavirstų visos švietimo bendruomenės pasirinkimu, bet kol kas nematau tam prielaidų. Man tai primena situaciją, kai, sugedus automobiliui, mes jo netaisome, nors galėtume, o perkame naują. Tai sau gali leisti tik patys turtingiausi. Ar esame tokie?

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F

Sekite mus „Google“ naujienose.

Esame Facebook: būk su mumis Facebook

Esame Youtube: būk su mumis Youtube

Esame Telegram: būk su mumis Telegram

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar Lietuva turėtų vėl plėsti branduolinę energetiką?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Donaldas Trumpas padarys Ameriką vėl didžią?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+13 +19 C

+11 +17 C

+17 +35 C

+16 +24 C

+18 +22 C

0-9 m/s

0-5 m/s

0-6 m/s