Ką daryti su senu šiferiu?

Lietuvoje daug kalbama apie ekologiją ir gamtosaugą. Viena iš aktualesnių temų senesnius namus ar sodybas turintiems bei jas nusprendusiems atnaujinti gyventojams yra senas kenksmingas, asbestinis šiferis bei saugus jo utilizavimas. Deja, praktika rodo, kad kai kuriais atvejais jį paprasčiau yra sukrauti sandėliuke, negu priduoti statybines atliekas turinčioms surinkti įmonėms.



Į redakciją, susidūręs su seno, asbestinio šiferio utilizavimo problema, kreipėsi Šakių rajone, Kriūkuose, besikuriantis skaitytojas.

Pasak vyro, prieš 5 metus jiedu su žmona, nusprendę prisidėti prie nykstančių Lietuvos kaimų gaivinimo, įsigijo seną sodybą ir ėmėsi ją rekonstruoti.

„Per šį laiką pakeitėme grybo „suėstas“ grindis, įsivedėm iš šulinio vandentiekį, pakeitėme langus. Pernai apšiltinom sienas. Šiemet pastatėm vadinamąją dušinę, įrengėm nuotekų sistemą. Gegužę pakeitėm šiferio stogą ir tuomet paaiškėjo, kad utilizavimui atiduoti seną šiferį nėra taip paprasta“, - teigė pašnekovas.

Kriūkų seniūnija šiferio išvežimu neužsiima, nes neturi tam transporto. Vyrui buvo pasiūlyta kreiptis į vietos ūkininkus.

Mažai ką padėjo dar prieš stogo rekonstrukciją įvykęs pokalbis su kitu valdininku, užsiimančiu ES paramos projektais stogams keisti.

„Jis iškart pasakė, kad kompensaciją vargu ar gausime, nes nesam savo sodyboje išgyvenę 10 metų. Seną šiferį buvo pasiūlyta išvežti patiems. Ir ne kur kitur, o į Lapių sąvartyną Kauno r., nes, girdi, esame kauniečiai“, - valdininkų požiūriu į ekologiją stebėjosi skaitytojas.

Apie šią istoriją išgirdusi Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė gerokai nustebo. Jos teigimu, seniūnijos darbuotojai visada padeda besikreipiantiems asmenims.

„Kartais patys gyventojai pamiršta, kad mes esame, tačiau jeigu žmonės prašo pagalbos, padedame, kuo galime, - sakė pašnekovė. - Norint atiduoti seną šiferį, padedame užpildyti paraiškas ar paaiškiname, kur asmenys jį gali išvežti savarankiškai. Be to, kartą per metus savivaldybės iniciatyva vykdomi pirkimai šiferio, padangų ir kitų stambiagabaričių atliekų išvežimui. Tokiu atveju iš gyventojų atliekos surenkamos nemokamai. Šiemet pirkimų dar nebuvo, nes nebuvo sulaukta gyventojų prašymų.“

Aplinkos ministerijos komentaras

„Ministerija nuo 2017 m. kasmet savivaldybėms skiria lėšų iš Atliekų tvarkymo programos asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimui, transportavimui ir saugiam šalinimui. Šia galimybe gali pasinaudoti visos savivaldybės. Gyventojai, norėdami, kad būtų surinktos ir saugiai pašalintos jų turimos asbesto turinčių gaminių atliekos, tiesiog turi kreiptis į savo savivaldybę, nuvežti jas savo transportu į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę arba kreiptis į tokias atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones.

Savivaldybės turi sudaryti galimybę gyventojams į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atiduoti nustatytą kiekį asbesto turinčių gaminių atliekų, neimant papildomo mokesčio, išskyrus vietinę rinkliavą ar kitą įmoką. Tais atvejais, kai aikštelėse norima palikti didesnį negu nustatyta atliekų kiekį, tuomet už paslaugą reikės sumokėti.

Savivaldybės taip pat privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus organizuoti didelių gabaritų atliekų surinkimą (taip pat ir asbesto turinčių gaminių) iš gyventojų neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą. Gyventojui kreipusis dėl papildomos tokių atliekų surinkimo paslaugos, atliekų tvarkytojas privalo ją suteikti. Tiesa, už papildomą mokestį, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informuodamas besikreipusįjį.