Ką daryti su grįžusiais be testų - niekas nežino

„Šis sprendimas itin svarbus siekiant stabdyti COVID-19 viruso ir jo atmainų patekimą į Lietuvą bei kuo labiau sumažinti viruso plitimo šalyje riziką", - sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Dėl naujos tvarkos kyla daugybė klausimų ir jos laikytis bei ją kontroliuoti privalėsiančioms institucijoms. Kol kas į klausimą, ar į Klaipėdos uostą kokiu nors būdu prasmukęs žmogus, neturintis neigiamo testo, bus grąžintas atgal, kalbinti atsakingi asmenys neatsakė.

Sudėtinga situacija

„Visi pakeitimai priimami labai skubotai. Prieš juo priimant reikėtų viską detaliau apsvarstyti, nes Vilnius nežino specifikos. Žinoma, situacija sudėtinga, tad viską daryti reikia greitai. Struktūros, dirbančios su pervežimais, yra pasirengusios padėti, teikti informaciją ministerijai ir kartu ieškoti bendro sprendimo. Kadangi sprendimai priimami be diskusijų, kyla visuomenės nepasitenkinimas.

Žmogus, išvykęs atostogauti į Maldyvus ar Tenerifę, kur kartais ir internetą sunku rasti, nežino, kaip po savaitės grįš atgal. Tai labiau susiję su oro uostais, bet lietuviai iš tolimų kelionių grįžta ir per Vokietiją, Švediją, patenka į mūsų keltus. Manau, visiems reikėtų suprasti situacijos sudėtingumą. Visų pirma reikėtų pagalvoti apie kelionės būtinumą, o išvykus sekti visus valstybinius portalus ir ieškoti informacijos, stebėti ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymus, nes jie gali keistis kas savaitę", - sako Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) generalinis direktorius Karolis Grigalauskas.

Mėginį paėmė tik po 4 dienų

Antanas (vardas pakeistas), nenorėjęs viešinti pavardės, į Klaipėdą iš Vokietijos atplaukė keltu vasario 25 d. Bilieto Kylyje (Vokietija) jam nepardavė, kol neužsiregistravo Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), kol nebuvo nuskenuotas jam atsiųstas vadinamasis QR kodas.

„Mane nustebino, kad Lietuvoje tik patikrino, ar esu užsiregistravęs, ir viskas. Aš juk nežinau, ar neįvežu viruso. Gal jį turėdamas vaikštau mieste? Pasitikrinti dėl koronaviruso mane užregistravo tik po keturių dienų - kovo 1-ąją.

Žinoma, liepė karantinuotis. Bet aš ką tik grįžęs neturiu nė maisto, nieko. Kiek man žinoma, iš užsienio atvykusieji mažai saugosi, nes jiems reikia valgyti.

Nurodytu laiku atvažiavau prie „Švyturio" arenos esančios palapinės, per minutę paėmė mėginį, viskas labai gerai suorganizuota. Atsakymą gavau kovo 2 dieną", - pasakojo Antanas.

Jo manymu, niekas neturi būti įleistas į šalį nepatikrintas. Bet tai turėtų būti daroma iš karto prie sienos - paimamas mėginys ir kitą dieną žmogus gauna atsakymą. Patikrintieji galėtų laisvai gyventi. Anot jo, tada įvežtinių atvejų stipriai sumažėtų. „O dabar 10 dienų turi izoliuotis, negali išeiti net apsipirkti, esi tikrinamas. Kažkoks absurdas, trūksta žodžių. Aš ne prieš tvarką, reikia užkirsti kelią viruso plitimui, bet tai turi būti daroma neperžengiant proto ribų", - piktinosi pokalbininkas.

Bus neįmanoma grįžti?

„Dabar priimami dar kvailesni reikalavimai, kurių net neįmanoma įgyvendinti. Kur užsienyje galėsiu pasidaryti COVID-19 testą? Kas man jį darys Vokietijoje? Tai šaliai nerūpi - išvažiuoji ir išvažiuok. Kodėl ji turėtų daryti testus ne saviems, o išvažiuojantiems užsieniečiams?

Mano draugas su šeima dabar Kanaruose. Kur jis turės pasidaryti testą? O be jo į tėvynę neįleis.

Bus neįmanoma sugrįžti į Lietuvą, nors daug lietuvių nori, jau nekalbant apie atvykti norinčius užsieniečius. Tokie dalykai kažkaip turėtų būti sprendžiami Lietuvoje.

Gal keltų terminale galėtų būti įrengtas patikrinimo punktas. Juk žinoma, kada keltai atplaukia - visi iš jų išeinantys būtų testuojami.

Dabar įvažiavusiems į Lietuvą sudaromos nežmoniškos sąlygos. Manau, kad tie, kurie nori dabar važiuoti į Lietuvą, turi susimąstyti, ar verta tai daryti. Negi negalima visuose postuose prie sienos paimti mėginius?", - svarstė vyras.

Anot jo, šalia terminalo yra vienas kitas tuščias viešbutis. Juose galėtų būti apgyvendinti keleiviai vienai parai, kol sulauktų testų atsakymų. „Ir žmonėms nereikėtų karantinuotis, ir virusas nepatektų į šalį. O dabar pažeidžiama Konstitucija - mane, nenuteistą, areštuoja. Už ką? Kad iš užsienio grįžau į tėvynę? Pas mane į namus atvažiavo policija ir tikrino, ar aš tikrai namie sėdžiu. Jeigu nebūčiau sėdėjęs, nubaustų. Man, laisvam žmogui, tai nesuprantama. Ant kaktos uodą mušame su kuvalda. Manau, tos priemonės šiek tiek perdėtos. Švedijoje pernai, palyginti su 2019-aisiais, mirštamumas išaugo 10 proc., o Lietuvoje - 13 proc., nes didelė dalis žmonių laiku negauna medicininių paslaugų", - aiškino pašnekovas.

Spartės procesai laivuose

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas sako, kad anksčiau atvykstantiesiems į Lietuvą buvo rekomenduotina turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą; pateikti gydymo įstaigos dokumentą, jeigu yra persirgę ne seniau kaip prieš 90 dienų iki grįžimo ir liga buvo nustatyta atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą; gydymo įstaigos dokumentą, kad žmogus yra paskiepytas abu kartus. Dokumentai turi būti parašyti anglų, rusų ar lietuvių kalba.

Jo teigimu, ir nuo kovo 10 d. turintiems šiuos dokumentus žmonėms jokių problemų atvykus į Lietuvą nekils. „Kuo daugiau žmonių turės COVID-19 testus, tuo greičiau jie patys pereis patikrą, ir visas procesas laivuose vyks greičiau. Žinoma, jeigu bus pateiktas dokumentas, parašytas kinų kalba, tokio žmogaus tikrai nepraleisime", - sako R.Grigaliūnas.

Ar neturintieji testo bus grąžinami?

V.Klumbio teigimu, kompanija „DFDS Seaways" privalės laikytis tokio Vyriausybės reikalavimo ir ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymo. „Prieš keleiviams patenkant į keltą tikrinsime, ar jie turi COVID-19 tyrimo testą. Jeigu neturės, būsime priversti neįleisti į laivą.

Žinoma, ieškome galimybių, kaip būtų galima padėti klientams, bet daug kas nuo mūsų nepriklauso", - sakė V.Klumbys.

Pasak jo, atvykusius iš Lietuvos ir neturinčius testų žmones yra grąžinę ir švedai, ir vokiečiai - keleiviai buvo priversti prasitęsti bilietus ir grįžti atgal. Tačiau dabar Lietuva Vokietijoje jau yra išbraukta iš pavojingų šalių sąrašo, vokiečiai nebereikalauja testo, priešingai nei švedai.

Į klausimą, ar, jeigu į Klaipėdą atplaukusiame kelte netyčia atsirastų keleivių, neturinčių testų, jie bus grąžinami atgal kitu keltu, V.Klumbys negalėjo atsakyti ir patarė kreiptis į NVSC Klaipėdos departamento vadovą.

K.Grigalauskas taip pat nurodė teirautis NVSC, nes jis yra kontroliuojančioji institucija. Jo manymu, sprendimai galimi du - bausti patį žmogų arba vežėją, kuris to neužtikrino. „Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti su žmogumi. Situacija gana paini", - sakė jis.

„Į šį klausimą atsakyti dar negaliu, mes patys esame jį uždavę vadovybei. Kitose šalyse grąžinama ir nesismulkinama. Kokios pozicijos laikysis mūsų Sveikatos apsaugos ir Susisiekimo ministerijos, negaliu pasakyti. Visų pirma tokie keleiviai neturėtų patekti į transporto priemonę. Jeigu pasitaikytų toks atvejis, manau, pirmiausia būtų taikoma administracinė teisena už ekstremalių situacijų operacijų vadovo nurodymo ir kt. pažeidimus. Mes - vykdomoji institucija ir saviveikla negalime užsiimti. Laukiame paaiškinimų, kaip reikės elgtis tokiu atveju", - sakė R.Grigaliūnas.