Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai dar visai neseniai galėjo nustebti, ant žinomiems veikėjams skirtų skulptūrų mieste pastebėję rožinius šalikėlius. Gal tokie aprangos akcentai kiek labiau tiko Žemaitei, kuriai ant galvos buvo užrišta rožinė skarelė. Barbora Radvilaitė taip pat gal per daug nesupyko, kai jai buvo užjuosta rožinė juosta. Tačiau tokiais pat šalikėliais buvo papuošti ir broliai Vileišiai, Tautos patriarchas Jonas Basanavičius, net Užupio angelas...
Tūlam praeivui galėjo kilti mintis, kad vėl kokį nors koncertą skulptūros reklamuoja. Juk visai neseniai skulptūros buvo apkarstyti geltonais šalikėliais. Tada buvo skelbiama, esą jos labai palaiko eurovizinę dvasią ir mūsų atstovus minėtame konkurse. Šį kartą, pasirodo, skulptūros išreiškė solidarumą su krūties vėžiu sergančiomis moterims.
Viskas būtų gerai, jei tik ne gražią idėją diskredituojantis marketinginis bandymas sužibėti. Argi tikrai praeiviai, pastebėję rožinį šalikėlį ant J.Basanavičiaus kaklo, puolė galvoti apie krūties vėžiu sergančias moteris Lietuvoje ir visame pasaulyje? O pamatę rožinę Žemaitės skarelę? Manau, daugų daugiausia, jie prisiminė, kad dar visai neseniai Žemaitė buvo pasipuošusi ne tik „Eurovizijos" palaikymui skirta skarele, bet ir LGBT vėliavos spalvų skarele. Labai jau liberali rašytoja, vis prisiplaka prie įvairių viešųjų akcijų.
Nežinau, ar tai nevykęs akciją inicijavusios organizacijos marketingistų ėjimas, ar tikrai jau imame manyti, kad pasigirti svarbiais darbais galima darkant iškilių Lietuvos istorijos asmenybių skulptūras. Panašu, tas jau tampa tradicija.
Žinoma, neprikelsime šių žmonių ir nepaklausime, ar labai jie džiaugiasi, kai jų atminimas, viešųjų ryšių specialistams nesugalvojus ko nors nauja, apraišiojamas kažkokiais skudurėliais. Bet, kiek žinau, kai kurių šių žmonių artimieji dar gyvi. Kaži ar kas nors paklausė jų nuomonės?