Daugiatūkstantinė mitinguotojų minia išrūkė Seimą: getų neskiepytiems nebus!

Nuo ankstyvo ryto prie Seimo plūdo minios žmonių ne tik iš Vilniaus, bet ir iš įvairių Lietuvos miestų. Iki pietų prie Seimo esanti Nepriklausomybės aikštė prisipildė mitinguotojų, Gedimino prospekte buvo sustabdytas eismas, čia taip pat būriavosi daugybė žmonių, nešinų Trispalvėmis, Lietuvos istorinėmis arba savo krašto vėliavomis.

Žodžius „Seimą lauk", „Vyriausybę lauk" bei „Gėda" vakar mitinge susirinkusi minia skandavo daugybę kartų. Taip pat leido dūmus, norėdami Seimą simboliškai išrūkyti, ir skleidė didžiulį triukšmą, siekdami pasakyti, kad Tautos nuomonė - ne foninis triukšmas.

Valdantieji nekalbūs

Iš Šiaulių atvykusi aktyvi visuomenininkė Edita Navickienė nuo ryto budėjo prie Seimo rūmų, laukdama, kol į juos žengs Seimo nariai, ir nepasikuklino šiuos pakalbinti. Tiesa, moteris neslepia, kad valdantieji neatrodo nusiteikę kalbėtis su rinkėjais. „Lino Slušnio klausiau, ar jam atrodo normalu, kad taip pažeidžiamos žmogaus teisės, bet jis nieko neatsakė. Ministrė Aušrinė Armonaitė, užsitraukusi kaukę beveik iki akių, pasisveikino, bet į žmonių klausimus neatsakė. Užkalbintas Algirdas Sysas sakė, kad ateis, jeigu niekas nenušvilps. Pakviečiau ateiti ir kalbėti su žmonėmis. Nes matydama, kaip žmonės patys organizavosi atvykti į šį mitingą, žinau, kad jie „eis iki galo". Valdžia, nekalbėdama su žmonėmis, tik blogins situaciją ir juos dar labiau supykdys", - „Vakaro žinioms" sakė E.Navickienė.

Moteris skaičiuoja, kad į mitingą vien iš Šiaulių atvažiavo apie 500 žmonių. Ji įsitikinusi - tai kiekvieno pilietiškai nusiteikusio gyventojo pareiga: „Čia yra ir pasiskiepijusių, ir nepasiskiepijusių žmonių, bet visi čia susirinko dėl bendro rūpesčio - savo vaikų ir anūkų ateities. Mus pradėjo rūšiuoti, panašu, kad mus varys į getus. Šeštadienį teko dalyvauti panašiame mitinge Rygoje ir galiu pasidžiaugti, kad mes, lietuviai, esame aktyvesni ir vieningesni, labiau giname savo teises. Ten savaitgalį susirinko tik keli šimtai žmonių. Man atrodo, kad šiandien kiekvienas turime paminti savo ambicijas ir suremti pečius."

Nori paleisti Seimą

„Vakaro žinių" kalbinta Meilė, atvykusi iš Varėnos su bičiulėmis, neslėpė, kad nuotaikos - pakilios, juk visuomenė kyla vardan teisingesnės ateities. Meilė pasisako už Seimo paleidimą. „Mes pasisakome prieš prievartą, norime, kad Lietuva iš tiesų būtų laisva. Ne valdoma, o laisva. Atvykome su geromis nuotaikomis, esame nusiteikę pozityviai. Manau, nesvarbu, kad šiandien yra darbo diena, galima rasti laiko sudalyvauti tokiame renginyje. Esame čia, nes mums svarbi mūsų vaikų ateitis ir tai, kokioje valstybėje jie gyvens. Dabartinė politika mums nepatinka ir mes norime pokyčių, kurie atneštų daugiau teisybės ir demokratijos", - sakė Meilė.

Trispalve nešina moksleivė Gintarė mitinge dalyvavo su drauge, nes baiminasi, kad nuo rugsėjo mokyklos durys nepasiskiepijusiems moksleiviams gali būti uždarytos. „Esu prieš priverstinę vakcinaciją. Jau girdėjau, kad turėsime skiepytis, bet aš nenoriu teršti savo organizmo. Manau, kad dėl skiepų kiekvienas turi teisę apsispręsti pats ir dėl to žmonės neturi būti diskriminuojami. Džiaugiuosi, kad jaučiu šeimos palaikymą šiuo klausimu. Nemažai mano bendraklasių taip pat pasisako prieš priverstinę vakcinaciją. Tad tikimės, kad nebūsime verčiami skiepytis, o jeigu taip bus, liksime mokytis nuotoliniu būdu. Matyt, rugsėjis viską parodys", - „Vakaro žinioms sakė Gintarė.

Į mitingą iš Kauno atvykęs visuomenininkas Marius Jonaitis džiaugėsi, kad renginys sutraukė tiek daug įvairių įsitikinimų turinčių žmonių. „Manau, kad čia būti yra kiekvieno mąstančio žmogaus pareiga, nepriklausomai nuo pažiūrų. Šiame mitinge matau daug skirtingų įsitikinimų, partijų, judėjimų žmonių ir mes visi kuo puikiausiai čia sutelpame. Nes visi suprantame, kad esame čia dėl bendro tikslo - arba šiandien apginsime savo teises, arba atiduosime savo ateitį į mažos grupelės žmonių rankas. Manau, čia sprendžiasi mūsų ateitis: ar leisime Lietuvoje susiformuoti fašistinei valdžiai, ar sukursime realią žmonių demokratiją", - „Vakaro žinioms" sakė M.Jonaitis.

Vyras mano, kad vieno mitingo tikrai neužteks: „Turi burtis žmonės, kurtis palapinių miesteliai, atsirasti organizacinis branduolys. Manau, turėtų gimti kažkas panašaus į geltonų liemenių judėjimą Prancūzijoje. Svarbu, kad iškovojus nors ir mažą pagerėjimą žmonės nepamirštų savo tikslų. Tai turi būti nuolatinė kova, tik tuomet žmonės perims valdžią į savo rankas."

Ant scenos, pastatytos šalia Seimo, visą dieną kalbėjo visuomenėje žinomi veikėjai, taip pat ir politikai. Tiesa, tik opozicijos atstovai. Mitinguotojai paruošė ir simbolines kartuves, skirtas Lietuvos piliečių genocidą vykdantiems politikams.

Viso renginio metu viena iš mitingo rengėjų - mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė - vis prašė renginio dalyvių užtikrinti, kad būtų išlaikytas 75 m atstumas nuo Seimo rūmų. Neįvykdžius šio prašymo, pareigūnai pagrasino, kad mitingas bus nutrauktas. Tačiau žmonių buvo tiek daug, kad užtikrinti reikalaujamą atstumą sekėsi sunkiai.

Aikštėje strigo internetas

Ant scenos kalbėjusi visuomenininkė Nida Vasiliauskaitė pabrėžė, kad mitingas taikus ir čia susirinkusieji nėra nusiteikę nei prieš pasiskiepijusius, nei prieš nepasiskiepijusius asmenis. „Mes nesame antivakseriai, nesame prieš pasiskiepijusius, nesame mokslo neigėjai. Esame čia todėl, kad atstovaujame visos Lietuvos interesui, taip pat ir tiems, kurie džiugiai ima Galimybių pasą ir dabar iš mūsų kikena. Nes visi, kurie mano, kad tai jų neliečia, sutinka, kad Lietuvoje prigimtinės žmogaus teisės nebeegzistuoja, jų nebėra. Šiandien esame situacijoje, kai valstybė atima mūsų prigimtines teises, kurių ji nesuteikia ir neturi teisės atimti. Šiandien niekas nesibaigia, o tik prasideda. Jeigu nesugebėsime pasipriešinti, mūsų prigimtinių teisių nebeliks", - sakė N.Vasiliauskaitė.

Baigusi kalbėti N.Vasiliauskaitė sužinojo, kad yra užblokuota socialiniame tinkle „Facebook" dėl savo įrašo, kuriame kvietė gyventojus dalyvauti mitinge. Pasirodo, toks visuomenininkės įrašas neatitinka „Facebook" bendruomenės standartų. Ji taip pat pastebėjo, kad mitingo metu aikštėje buvo itin blogas interneto ryšys. „Jis arba blokuojamas, arba yra labai lėtas. Kokioje šalyje mes gyvename?" - stebėjosi visuomenininkė.

Skundais „užkimš" teismus

Teisininkas Alvydas Mozeris atkreipė dėmesį į Vyriausybės planuojamų griežtinimų nepasiskiepijusiems žmonėms teisėtumą. Pasak jo, po tokių draudimų gyventojai gali „užkimšti" teismus skundais dėl pažeidžiamų teisių: „Matydamas tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, pasakysiu tiesiai - tai yra absoliutus teisinis nihilizmas. Mes ne pamažu, o septynmyliais žingsniais tampame valstybe, kurioje vienintele žmogaus teise liks teisė turėti pareigas. Ar mes to norime? Todėl čia esame tam, kad šiai „šaikai", kuri laikinai administruoja Lietuvą, pasakytume, jog mes, Lietuvos žmonės, turime konstitucinę teisę priešintis tam, kas kėsinasi į mūsų valstybės konstitucinę santvarką. Mums ruošiami sprendimai yra antikonstituciniai. Jeigu jie bus patvirtinti, mes „užkimšime" teismus grupiniais ieškiniais."

Į mitingą iš Ispanijos atvyko ir žinoma juvelyrė Jurga Lago. Ji, ant scenos sakydama kalbą, pakvietė žmones mokytis iš istorijos: „Prieš 30 metų čia stovėjo mūsų tėvai, stovėjo mano tėtis. Šiandien čia stoviu aš. Mes visi čia atėjome tam, kad ateityje čia stovėti nereikėtų mūsų vaikams. Laikai, kai tiesa buvo laiminti, yra praėję, kaip ir laikai, kai tėvai ramiai auklėjo savo vaikus. Kaip ir laikai, kai namai, mūsų banko sąskaitos, mūsų turtas ir tikėjimas buvo neliečiami. Mūsų kūnas ir sveikata, elementariausia pasirinkimo laisvė yra nebe mūsų rankose.

Žinote ką, mes esame žmonės, kaip ir visi. Ir mūsų namai yra čia, kur stovime. Šios kelios žemės pėdos yra mūsų senelių, yra mūsų ir bus mūsų vaikų. Baikime skaldytis, atsisukime į tuos, kuriems tai naudinga."

Mitinge buvo pasirašyta ir rezoliucija. Joje Vyriausybė raginama atsisakyti žmonių gąsdinimo strategijos ir, užuot naudojusi skaldančią bei į dvi Lietuvas (pasiskiepijusią ir nepasiskiepijusią) visuomenę dalinančią retoriką, nedelsiant vykdyti adekvačią, mokslu ir pozityvia motyvacija grįstą vakcinacijos viešinimo kampaniją; nutraukti nevakcinuotų žmonių diskriminaciją bei atsisakyti planų drausti nevakcinuotiems žmonėms naudotis tomis priemonėmis, kurios yra būtinos įprastiniam asmens funkcionavimui visuomenėje, kaip kad draudimas patekti į prekybos centrus ar viešąjį transportą; nesieti ligos ar kitų išmokų, apmokėjimo už asmens gydymą su žmogaus vakcinacijos faktu. Rezoliuciją planuojama įteikti Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai.

Valdžia kalbėjo pasislėpusi nuo protestuotojų

Nors valdančiųjų atstovai visą dieną prie Seimo vykusiame mitinge pasirodyti neišdrįso, poziciją apie susirinkusius žmones perdavė. Štai ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė protestuojantiems asmenims atkirto, kad daugiau nei 50 proc. pasirinkusių pasiskiepyti asmenų taip pat yra Tautos dalis, galinti turėti savo reikalavimus.

„Didelė dalis žmonių čia kalba Tautos vardu, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 50 proc. visų Lietuvos žmonių, tai apie 60 proc. žmonių, turinčių balso teisę, yra pasiskiepiję bent viena skiepo doze. Tai tie žmonės taip pat yra Tauta", - sakė I.Šimonytė. Premjerė pabrėžė, kad Ministrų kabineto siekis dabar yra apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą bei išvengti griežto karantino visiems gyventojams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, beje, praėjusioje kadencijoje priklausiusi Seimo žmogaus teisių komitetui, sakė, kad kai kurie Vyriausybės siūlomi ribojimai COVID-19 imuniteto neturintiems asmenims yra diskutuotini. „Manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be jokios abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas ir kuo didesnė žmonių dalis bus pasiskiepijusių, tuo mažesni ribojimai laukia mūsų visų visuomenės", - antradienį teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Paklausta, kaip vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems, tačiau koronavirusine infekcija užsikrėtusiems asmenims nemokėti ligos išmokų, Seimo pirmininkė akcentavo, kad dėl konkrečių priemonių reikia diskutuoti ir vėliau priimti teisingus sprendimus.

Interviu su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, konservatoriumi Antanu MATULU:

- Pernai gruodį, vos tik konservatoriai grįžo į valdžią, jūs visos koalicijos vardu užtikrinote, kad nesiskiepijantiems nuo COVID-19 tikrai nebus taikomas „botago" principas, nes „jokių vėzdų šiuolaikiniame pasaulyje būti negali". Tačiau jau nuo rugsėjo vidurio jiems bus taikomi įvairiausi apribojimai. Jei tai ne „botagas", tai ką tada konservatoriai laiko „botagu"?

- Matome, kas darosi pasaulyje. Lietuva nėra išimtis. Turime daugybę nuo COVID-19 mirusių žmonių, vėl didėja sergančiųjų skaičius, matome Prancūzijos, JAV statistiką. Mūsų prezidentūroje vykusios konferencijos metu buvo pristatyti tokie duomenys: Lietuvos ligoninėse per 90 proc. guli nepasiskiepiję, 91 proc. mirusiųjų sudaro nepasiskiepiję. Tie skaičiai rodo, kad valstybė turi imtis priemonių.

- „Botago"?

- Priemonių, skatinančių skiepytis. Aš kategoriškai nepritariu, kad būtų priverstinis, privalomas skiepijimas, bet, be abejonės, reikia šiek tiek griežtinti Galimybių paso panaudojimą, kuriam yra kelios alternatyvos. Viena alternatyva - persirgimas, antra - pasiskiepijimas, trečia - testavimasis. Ir mes, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, pasiūlėme Vyriausybei ketvirtą alternatyvą, kuri rimtai svarstoma, - antikūnų testą. Jei žmogus yra persirgęs ir turi antikūnų, tai jam skiepijimas yra, matyt, nerekomenduotinas, o tokių žmonių yra daug.

Galimybių paso panaudojimą reikia griežtinti, kad apsaugotume visuomenę, kad išvengtume sunkių ligų, mirčių. Nė viena Vyriausybė nesiekia dėl kažkokių neaiškių, savanaudiškų tikslų įvesti apribojimus. Jie reikalingi dėl pačios visuomenės, taip elgiasi visas pasaulis. Reikia užtikrinti, kad gydymo įstaigos teiktų visas paslaugas, o ne taip, kaip buvo pirmosios bangos metu, kai buvo sutrikdytas paslaugų teikimas.

Kalbos apie sugriežtinimą jau ėmė gerinti situaciją, nes norinčiųjų pasiskiepyti daugėja. Per dieną ateina po 20 tūkst. žmonių, susidaro eilės. Žmonės išgirdo signalą.

- Politikai kalba apie tai, kad nesiskiepiję neturėtų būti įleidžiami į viešąjį transportą, susirgę COVID-19 turėtų gydytis už savus pinigus ir pan. Kur, jūsų nuomone, turėtų būti „botago" riba? Gal tada gydytis patys turėtų ir tie, kurie dėl neatsargaus elgesio susižaloja per avarijas ar suserga nuo nesveiko maisto?

- Riba yra išsakyta mūsų Konstitucijoje. Aš jokiu būdu nepritariu, kad nepasiskiepijusiems ir susirgusiems nebūtų išduodamas nedarbingumo lapelis. Ir teisiškai, ir logiškai tai būtų perteklinė priemonė. Žmogaus laisvės ribos turi baigtis ten, kur prasideda kito žmogaus teisės. Jei vienas nori daryti viską be jokių apribojimų, bet tai gali pažeisti kito žmogaus teises, gali jį užkrėsti, tai laisvės turi būti pradėtos riboti, kad kitas turėtų teisę likti sveikas.

Neleidimas į viešąjį transportą būtų perteklinė priemonė, užtenka laikytis saugumo reikalavimų - dviejų metrų atstumo, kaukės dėvėjimo. Juo labiau kad reikalavimas viešajame transporte turėti Galimybių pasą būtų neįgyvendinamas. Kas gi tikrintų? Vairuotojas?

Siūlymų būta daug, bet matau, kad Vyriausybė jautriai reaguoja ir ginčytinų nuostatų atsisako.