Jubiliejus su srutų prieskoniu

Krekenavos (Panevėžio r.) bendruomenė, per Jonines numačiusi minėti miestelio 600 metų jubiliejų, rimtai įsibaiminusi, kad žmonėms teks švęsti namuose užsikamšius langus. Gyvenvietės pašonėje įsitvirtinę danų kiaulių augintojai negalėjo pažadėti, kad bent per miestelio šventę vėjai neatpūs bjauraus dvoko, kuriuo krekenaviškiai intensyviai maitinami dukart per metus.

Prieš kelias dienas iš susitikimo su “Pasodėlės” bendrovės kiaulių augintojais krekenaviškiai išėjo ne juokais perpykę. Pernai “Krekenavos agrofirmos” kiaulių auginimo kompleksą nupirkus danų kompanijai “Saerimner”, miestelis kelintą savaitę “kvepinamas” srutomis.

Žmonės per dvoką priversti užsidaryti namų langus, nebeleidžia į lauką vaikų. Bjaurius kvapus vyraujantys vakarų vėjai atpučia net savaitgaliais.

Kiaulininkams krekenaviškių nepasitenkinimas įgriso, todėl jų raminti praėjusią savaitę buvo atvažiavęs pats “Saerimner” generalinis direktorius Klausas Baltersenas. Kad ir kaip gražiai danas bei jo pavaduotojas Vaidotas Židanavičius šnekėjo apie kiaulių auginimo verslo sėkmę ir santykius su bendruomene, bendros kalbos rasti nepavyko.

V.Židanavičius bandė dėstyti, kad bendrovė daro gerą darbą padėdama vietos ūkininkams, kurių laukai laistomi srutomis. Ūkininkai esą tuo yra labai patenkinti, nes taip sutaupo po 600-700 litų trąšų vienam hektarui.

Žmonės spyrėsi, kad danai srutas drabsto nepaisydami nei savaitės dienų, nei vėjų krypties. Dėl susidariusios padėties pavaduotojas V.Židanavičius kaltino ankstesnius kiaulyno šeimininkus, - pastarieji pardavė kompleksą su pilnais rezervuarais srutų, tad dabar nėra kur jų kaupti.

Krekenaviškiams atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl to, jog 54 tūkstančiams kiaulių pritaikytame komplekse danai numatę išauginti bemaž dvigubai daugiau - beveik 90 tūkst. ilgasnukių.

Neįtikinęs krekenaviškių, V.Židanavičius bandė krekenaviškius sugėdinti. Čia, jo žodžiais, sunku dirbti, nes nuolat vagiamas dyzelinas, o neseniai rastos sukapotos žarnos, kuriomis buvo pumpuojamos į laukus srutos. Jos pateko į Lokaušos upelį. Likviduodama padarinius, įmonė esą patyrė 8 tūkst. litų nuostolį.

Bandydamas numaldyti krekenaviškių pyktį, “Saerimner” generalinis direktorius K.Baltersenas prašė pakentėti bent iki kitų metų. Dabar, aiškino vadovas, Danijoje kompanijos savininkai kuria technologijas, kurios, tikimasi, padės kiaulynų srutas sutvarkyti taip, kad kvapų neliks, o iš srutų atskirtos kietosios frakcijos bus naudojamos šildymui ir trąšoms. Jei pasiteisintų šis projektas, pirmiausia jis būtų diegiamas Krekenavoje. Tačiau generalinis direktorius paliko išlygą - jeigu projektas pavyks. O jei ne, tada yra projektuojamos naujos srutų laikyklos.

Krekenaviškiai maldavo, kad bent per miestelio šventę laukų nelaistytų. Tačiau V.Židanavičius, mojuodamas dokumentais su “visais leidimais”, prisipažino - jis pažadėti negali. Srutų rezervuarai perpildyti, laistyti reikia. Nebent lytų lietūs, tada technika į ūkininkų laukus nevažiuos. Tad Krekenavai, pasitinkančiai jubiliejų, lieka pasirinkimas - arba lietus, arba dvokas.