Mažas ženklas, bet iškalbingas

Ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti prieš 40 metų. Šiuo pomėgiu jį užkrėtė vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų Vincas Kisarauskas (1934-1988). „Tai, galima sakyti, buvo atsitiktinė pažintis vienoje parodoje, - prisimena kolekcininkas. - Jis ir pirmuosius savo ekslibrisus man padovanojo“. J.Nekrašius akcentuoja, kad ekslibrisai į jo gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose, kur gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviško ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius (1901-1986). Bene prieš 50 metų apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, ir susižavėjo ekslibrisu, kuris dar vadinamas grafikos aforizmu.

„Mano asmeninei knygų kolekcijai pirmąjį ekslibrisą sukūrė dailininkas J.Steponavičius. Labai juo džiaugiausi ir tada pradėjau domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida, - pasakoja kolekcininkas, kuris trylika metų dirbo teisininku Pakruojyje. - 1985 metais kartu su bendraminčiais prie rajoninės bibliotekos įkūrėme „Akiračio“ knygos bičiulių klubą, rengėme ekslibrisų ir knygų parodas, susitikimus su bibliofilais, kolekcininkais ir dailininkais. Įdomu tai, kad tais pačiais metais čia surengėme pirmąjį Šiaulių krašte respublikinį ekslibrisų konkursą, skirtą miesto įkūrimo 400-osioms metinėms. Tą rugsėjo 27-ąją Pakruojo miesto centre buvo atidengta dailininko kraštiečio Klemenso Kupriūno skulptūrinė kompozicija iš girnų „Ekslibris“. Tai pirmoji ir galbūt vienintelė pasaulyje skulptūra, skirta knygos ženklui“.

Po kelerių metų buvusiuose Pakruojo dvaro rūmuose susirinko žinomiausi šio žanro atstovai ir kolekcininkai iš visos Lietuvos. Tada ir gimė idėja įsteigti pirmąjį ekslibriso ir knygos muziejų. Nuo 1992 m. J.Nekrašius advokato praktika užsiėmė Šiauliuose ir čia jis toliau kaupė knygų ir ekslibrisų kolekciją, o P.Višinskio viešojoje bibliotekoje padėjo įkurti Ekslibriso muziejų. Iki šiol kartu su bendraminčiais knygos ženklų rinkėjas ir propaguotojas surengė 12 tarptautinių ekslibrisų konkursų, įvairių knygos meno ir ekslibrisų parodų.

„Kolekcionuoju ne tik ekslibrisus, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoju jų parodas iš savo rinkinių, rašau ta tema knygas. Tačiau svarbiausia man yra knygos ženklų kolekcija, kurioje, be ekslibrisų, yra superekslibrisų, knygos antspaudų, įvairių įrašų, suvenyrų, susijusių su ekslibrisais ir kitokiais knygos žymekliais. Jų skaičius siekia arti 5 tūkstančių, - prisipažįsta kolekcininkas. - Nemažą jų dalį sudaro XX-XXI a. pradžios Lietuvos dailininkų Gerardo Bagdonavičiaus, Gražinos Didelytės, Stasio Eidrigevičiaus, Alfonso Čepausko, Pauliaus Galaunės, Vytauto Jakšto, Valerijono Vytauto Jucio, Savinijaus Katausko, Vinco Kisarausko, Antano Kmieliausko, Klemenso Kupriūno, JAV išeivijos lietuvių dailininkų, Prancūzijoje gyvenusio lietuvių dailininko Žibunto Mikšio, Australijos lietuvio Adolfo Vaičaičio ir kitų lietuvių autorių išskirtiniai kūriniai, žavintys savo menine išraiška ir branda“. Užsienio autorių kolekcijos pagrindą sudaro Japonijos, Kinijos, Tailando, Italijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių dailininkų sukurti ekslibrisai lituanistine ir kitokia tematika.

Tiki, kad knyga ir jos ženklas išliks

„Europoje stiliai, technika kuo toliau, tuo labiau supanašėja ir suprastėja. Ypač dabar, kai vis dažniau autoriai kurdami ekslibrisus, taiko kompiuterinę techniką. O štai Rytų šalių kultūroje, kuria taip pat domiuosi, nes ji mane žavi ir paslaptingu grožiu, ir nepaprastu subtilumu, išlieka daugiau tradicinis, klasikinis menas. Čia pradedant technika, stiliumi, kaligrafija viskas savita, subtilu, originalu, - aiškina J.Nekrašius. - Žavi ne tik grafinis atvaizdas, bet ir popierius, dažnai rankų darbo“. Šiaulietis bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoja miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo įregistravo jam sukurto šiauliečio dailininko Pauliaus Arlausko ekslibrisą kaip mažiausią Lietuvoje (5,2 mm aukščio, 4,8 mm pločio).

Kolekcininkas apgailestauja, kad šiuo metu ekslibrisas yra praradęs savo pirmykštę paskirtį. Jis daugiau tampa kolekcijų, parodų objektu. „Tačiau nepaisant to ir dabar, šiuolaikinės kompiuterizacijos epochoje, mažosios grafikos lakštelis - ekslibrisas priverčia žavėtis dailininko minties išraiška, išmone, kūryba, linija, siužetu. Manau, kaip nepraras savo paskirties ir vietos žmogaus gyvenime spausdinta knyga, taip išliks ir jos ženklas - ekslibrisas“, - įsitikinęs pašnekovas.

„Šiauliai tarpukariu ir atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę buvo ir yra svarbus ekslibriso centras. Tačiau skaitydamas kai kurių šalies menotyrininkų straipsnius apie Lietuvos ekslibriso istoriją ir raidą, pasigendu objektyvumo, išsamumo, - apgailestauja pašnekovas. -  Skaudu, kai Šiauliams ir kraštui ekslibrisų tyrėjai neretai teskiria vos vieną kitą eilutę ar įterpia kokį nereikšmingą faktą, faktelį. Lyg Šiaulių su jų turtinga kultūros istorija nebūtų“. Todėl, bandydamas ištaisyti šiuos trūkumus J.Nekrašius parengė knygą „Lietuva knygos ženkluose XVI a. - XXI a.pr.“ Taip pat teisininkas panašias spragas kartu su bendraautoriais ketina papildyti baigiamoje rengti knygoje „Šiaulių kultūros istorija: nuo knygos iki fotografijos“, nes būtent šiemet sukanka 90 metų, kai Šiauliuose pradėtas kurti ir propaguoti ekslibrisas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“