Ketvirtadienį ryte „Vakaro žinių" redakcijoje lankėsi Austrijos parlamento narys, priklausantis Austrijos laisvės partijai (FPÖ), Akselis Kasegeris (Axel Kassegger) ir parlamentinės Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai" (AfD) atstovas Štefanas Kortė (Stefan Korte). Pasak politikų, dabar kaip niekada Europą „vienija" bendros problemos ir būtina ieškoti skubaus jų sprendimo. Priešingu atveju, Senojo pasaulio ateitis tampa labai miglota.
Krikščioniškos Europos pabaiga?
A.Kasegerio teigimu, šiandien Europa susiduria su ypač rimtais iššūkiais, kurių pavieniui nebegali išspręsti net tokios šalys, kaip Austrija ar Vokietija.
Pagrindiniai momentai, pasak jo, yra migrantai, su kurių skaičiaus didėjimu auga ir nusikalstamumas bei pandemijos valdymui taikomos, tačiau daugiau žalos negu atnešančios naudos priemonės.
Jis sutiko, kad kadaise Europos Sąjunga, kaip bendra ekonominė erdvė, tikrai buvo naudinga. Deja, šiandien jos vystymasis pasuktas į labai daug klausimų keliančią ir vis giliau į nacionalinę politiką krypstančią pusę.
„Mūsų partijos nuomone, akivaizdžiai ES sprendimų klaidos pasimatė, sprendžiant nelegalių migrantų, kuriuos oficiozai bando pateikti kaip pabėgėlius, sprendžiant problemas. Sutinku, kad dalis žmonių tikrai bėga nuo karo, tačiau tokių yra mažuma. Absoliuti dauguma - ekonominiai migrantai, kurie tiesiog nori gerai gyventi kitų sąskaita. Austrijoje pabėgėliu pripažintam asmeniui kas mėnesį skiriama po 1000 eurų. Todėl jie plūsta miniomis. Jeigu praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Austrijoje gyveno tik apie 20 tūkst. musulmonų, šiandien jų skaičius artėja prie milijono. Ir jeigu šalies politika migracijos klausimu nebus peržiūrėta, šis skaičius tik augs. Šiandien Austrija jau pirmauja pagal migrantų iš Afganistano priėmimą, tačiau aš norėčiau matyti kitokius savo šalies pasiekimus", - atviravo parlamentaras. Tai, pasak jo, lemia, kad tokiuose miestuose, kaip Viena ar Gracas, jau formuojamos mokyklų klasės, kuriose nebeliko vokiškai kalbančių vaikų.
Jam antrino ir Š.Kortė, priminęs, kad, Vokietijoje pradėjus daugėti vadinamųjų pabėgėlių, smarkiai išaugo ir seksualinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimų. Tame jis įžvelgė tiek visos ES, tiek pasitraukiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atsakomybę.
„Nuo 2015-ųjų šalis priėmė 2,5 mln. migrantų, tarp kurių tikrų pabėgėlių yra tik 5-10 proc. Likusieji - geresnio gyvenimo ieškotojai. Ir jie geresnį gyvenimą gauna dirbančių vokiečių ar pensijų didėjimo nesulaukiančių senolių sąskaita. O jeigu nusprendžia, kad šalis jiems skiria per mažai, užuot ėję dirbti, pasiima patys. Mūsų policijos statistikoje net atsirado nauja skiltis - užpuolimas panaudojus peilį, nes būtent juos migrantai dažniausiai ir naudoja", - niūrią Vokietijos realybę įvardino AfD narys.
Dabartinė valdžia, užuot problemą sprendusi, ją tik dar labiau pagilino, sumažindama švietimo sistemos pasiekimų fiksavimo kartelę. Tokie veiksmai, Š.Kortės vertinimu, suponuoja netolimos ateities problemas, kai prastą išsilavinimą gavę asmenys bandys įsilieti į darbo rinką.
Nepaisant prastos situacijos ir oficiozų propagandos, politikai buvo įsitikinę, kad išeitį iš jos dar galima rasti. Tik tam būtina, jog siekiantys apginti tikrąsias pamatines vertybes - istoriją, kultūrą, religiją ir šeimą - pagaliau susivienytų.
„Kovidinės" manipuliacijos
Negailėjo kritikos austras bei vokietis ir šalių vyriausybių „kovidinei" politikai.
Pasak A.Kasegerio, šiandien maždaug 80 proc. ES šalyse narėse priimamų sprendimų yra „nuleidžiama iš viršaus". Tokia praktika - ydinga, nes sėdintys Briuselyje negali žinoti, kas geriau vieno ar kito regiono gyventojams.
„Tarsi būtų maža pabėgėlių, esantieji valdžioje, vykdydami nurodymus, dar prikūrė įvairiausių ribojimų. Taip, koronavirusas siaučia, tačiau reikia suvokti, kad nėra tikslinga taikyti visiems vienodas priemones. Tarkim, Austrijoje iš 12 tūkst. mirusių nuo COVID-19 tik apie 500 buvo jaunesni negu 65-erių. Tai kam tuomet skiepyti visus iš eilės? Juolab kad aiškiai matome, jog visuotinė vakcinacija reikiamo efekto neduoda ir žmonės toliau serga", - svarstė parlamentaras. Jo partijos nuomone, dėl skiepų ir kaukių dėvėjimo žmonėms turi būti paliktas laisvas pasirinkimas ir negali būti kalbų apie vaikų skiepijimą eksperimentiniais preparatais.
Š.Kortė atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje nusikaltimu tapo būti sveikam.
„Pas mus irgi galioja jūsų Galimybių paso analogas, išduodamas pasiskiepytiems ar persirgusiems, tačiau neprieinamas visiškai sveikiems. Tuo pat metu niekas negali suprantamai paaiškinti, kiek iš tikro turime sveikų žmonių ir kodėl būtina visus subadyti. Statistika ir skaičiais manipuliuojama, o tiesa slypi kažkur anapus", - analogišką Lietuvai situaciją įvardijo politikas.
Apibendrindamas vokietis patikino, kad, kanclerei pasitraukus, jų partija - AfD - padarys viską, kad ji sėstų į teisiamųjų suolą ir atsakytų už savo veiksmus. Tiek kalbant apie pabėgėlius, tiek apie esą dėl pandemijos įvestus ribojimus. Pastarieji ne tik sužlugdė nemažai verslų, bet ir neigiamai paveikė kasdienį Vokietijos piliečių gyvenimą. Š.Kortė nurodė, kad pastaruoju metu fiksuojamas smarkiai išaugęs savižudybių skaičius ir situacija tik blogėja.
Beje, pirmieji žingsniai šia linkme, austrų politiko teigimu, jau yra daromi. Neseniai 15-ai šalių atstovaujančios 16-a partijų pasirašė bendrą deklaraciją dėl Europos ateities. Deklaracijos tikslas - parodyti tiek Europai, tiek Briuseliui, kad jo dabartinei vykdomai politikai yra veiksminga ir šalims gerokai naudingesnė alternatyva. Dabar belieka tikėtis, kad deklaracijoje suformuotos idėjos bus įgyvendintos praktikoje.