Vyriausybė dar ieško, kur gauti koncertina vadinamos spygliuotos tvoros, kad kada nors kaip nors užtvertų rytinę išorinę Europos Sąjungos sieną. Nelegalių imigrantų jau turime daugiau ne tris tūkstančius. Kasdien jų daugėja. O kol Vyriausybė blaškosi, netgi yra norų skelbti nepaprastąją padėtį, žmonės patys imasi pilietinės iniciatyvos. Vieni saugo nuo nelegalų savo gyvenvietes. Kiti ruošiasi budėti pasienyje. Kad vietoje vis dar ieškomos koncertinos sudarytų gyvą žmonių grandinę. Nė už ką nepraleistų nelegalų į Lietuvą. Ar valdžia tokią pilietinę iniciatyvą palaikys? Gal išsigąs?
Visoms valdžioms, nepaisant, ar jos demokratinės, ar ne, labiausiai patinka klusnūs, tylūs piliečiai. Nes jie netrukdo valdyti. Jei mato, kad valdžia daro nesąmones, vis vien nekelia triukšmo, klusniai tyli. Pavyzdžiui, šiai Vyriausybei būtų daug naudingiau, jei Dieveniškės priimtų pas save nelegalus visiškai klusniai. Kaip klusnūs ministerijų biudžetininkai priima naują ministrą. O šiuo metu piliečiai jau tokie tapo nekantrūs, kad net užsimanė patys saugoti sieną! Bet filosofijos mokslų daktaro, publicisto Vytauto Rubavičiaus tokia piliečių iniciatyva negąsdina. Atvirkščiai. Džiugina. Anot V.Rubavičiaus, džiugu, kad atsiranda noras, atsiranda patriotiškas jausmas be jokių projektinių įsisavinimų ginti savo šeimą, savo tėviškę. V.Rubavičiaus teigimu, valdžia turėtų tą jausmą išnaudoti, bet to jausmo bijo. Esą geriau gąsdinti žmones ir įvedinėti nepaprastąją padėtį.
„Mes neginame sienos, - patikslino V.Rubavičius. - Lietuva tik turi priimti ir dar žiūrėti, ar gerai priima tuos vadinamus pabėgėlius. Turi laikytis procedūrų. Rusija dabar kalbasi su Europos Sąjunga dėl kitų dalykų, o Vokietija ir taip bendradarbiauja su Rusija, tad čia yra didžiulė politinė maišalynė. Čia yra išorinė ES siena ir Lietuva šios sienos net negali saugoti be briuselinių patarimų, nes čia nėra mūsų valstybės siena. O kaip žmonės ją gins? Juk gins ne europietiškai, neiškels vaivorykštinių vėliavėlių. Europietiškos - vokiškos ir kitos Europos - šalys yra suviliojusios tuos žmones, ant jų išsikerojęs didžiulis nelegalų gabenimo verslas. Žmonių nelaimės - tik jų pačių problema, kam čia jos rūpi? Tai tik geopolitinio spaudimo dalis - pervaryti pabėgėlius į kitą šalį, kai reikia ją paspausti. Aukščiausiu politiniu lygiu tos žmonių nelaimės mažiausiai rūpi. Visos krizės ir karai kažkam naudingi."
Bet migrantų krizė atskleidė, kad Lietuvos eiliniai žmonės nė už ką neatiduos savo tėviškių prašalaičiams. Tą pastebėjo ir V.Rubavičius: „Migrantų krizė verčia mus galvoti apie savo namus, apie savo valstybę, nes laisvės be namų nėra. Kiti turi savo namus ir mes ten galime tik vaidinti laisvę, o tėviškę reikia kurti savo. Nereikėtų net tverti tvoros, jei puoselėtume tam tikrą politiką, kalbėtume ir su priešu, ir su draugu. Bet mes neturime valdžioje protingų galvų. Padėtis aštrėja, o mes darome taip, kad padėtume Rusijai greičiau pasiimti Baltarusiją. Nuo šito reikalo jau nusisukusi JAV, o gal ir padeda greičiau baigti tą Lukašenkos problemą."
Bet eiliniams Lietuvos žmonėms dabar turbūt labiau rūpi, ar valdžia leis jiems budėti pasienyje. Gal įtars, jog sieną sumanys saugoti ir kontrabandininkai? Ar išsigąs kokių nors provokacijų. Nors žmonės saugotų sieną beginkliai? Tačiau V.Rubavičius įžvelgė gilesnį šios galimos pilietinės akcijos aspektą:
„Be abejo, valdžia neleis, nes žmonės tada išmoksta budėti, gintis. Tai saviorganizavimosi mokykla, tai demokratijos mokykla, o valdžia to labiausiai bijo. Kas suorganizavo Didįjį šeimos gynimo maršą? Patys žmonės! Ne vyriausybinės organizacijos, ne genderistai, o patys žmonės - už šeimą! Kaip tai gali būti? Bando patys imtis iniciatyvos? O kodėl? O todėl, kad valdžios veiksmai provokuoja pyktį. Iš pradžių žmonės bijo, o paskui ima pykti, nustoja bijoti, ima mobilizuotis. Matome, kaip prieš žmones stovi riaušių policija, šiaip jau žiauri policija, bet žmonės jau nebijo. Žmonės prieš ją stovi."
Kad eiliniams žmonėms nebus leista saugoti sienos, socialiniuose tinkluose patvirtina ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Įdėjęs jam patikusį straipsnį, kurio autorius rašo, jog tarnybos susitvarkys pačios ir joms tereikia, kad nesimaišytų visokie Celofanai ir jūs. O kas tie jūs? Esą tie, kurie pagrioviais šlaistosi su pusgirčiais, žmoną mušančiais, kaimynais. Tad niekinamas požiūris į eilinius Lietuvos žmones nė kiek nepakitęs. O pats A.Anušauskas nuo savęs priduria, jog bet kokie provokaciniai veiksmai, trukdantys įgyvendinti teisėtus reikalavimus, turi būti nutraukiami, o tai liečia ir pabėgėlių laikinų stovyklų blokavimus. Nes, anot A.Anušausko, įstatymai išimčių nenumato. Juos reikia vykdyti.
Tad moralas aiškus - pilieti, net nebandyk imtis asmeninės iniciatyvos saugoti savo tėviškę. Nes įstatymas tavo asmeninės iniciatyvos nenumato. Asmeninė piliečio iniciatyva yra tik baugus, valdžiai nereikalingas rudimentas.
Portale Respublika.lt vykstanti apklausa: Ar vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė turi atsistatydinti? rodo, kad per 90 proc. respondentų pritaria ministrės pasitraukimui iš pareigų.