Iš Rusijos vaiką grąžino į Lietuvą, iš Švedijos parvežti nedrįsta

„Vakaro žinios" neseniai pasakojo lietuvės Dianos Marios Olsson istoriją, kuri prasidėjo daugiau kaip prieš dešimt metų, kai ši įsimylėjo švedą ir išvyko gyventi į Švediją. Čia moteris susituokė, susilaukė vaiko, tačiau namuose kentė vyro smurtą. Prabilusi apie tai ir pradėjusi ieškoti pagalbos institucijose, galiausiai moteris neteko vaiko, jis perduotas vyrui, o iš Dianos buvo atimtos motinystės teisės. Viena iš priežasčių - manymas, kad moteris gali pagrobti vaiką ir išvežti į Lietuvą.

Jau ketvirti metai, kaip Dianos sūnus yra atskirtas nuo mamos. Tuomet jam tebuvo treji. Šiandien jam netgi uždrausta atvykti į mamos gimtinę. Pasimatyti jiedu gali vos kelias savaites per metus tik Švedijoje. Sūnelis ir toliau gyvena su tėvu, kuriam dėl smurto šeimoje grėsė kalėjimas.

Diana atvira - ji ir įsivaizduoti negalėjo, kad prabilus apie smurtaujantį vyrą, sistema stos į jo pusę. Sutikusi ne vieną panašaus likimo moterį, Diana sukūrė filmą „Mėlynas kraujas" (ang. „First Class Citizen"), pasakojantį, ką turi patirti moterys, gyvenančios su smurtaujančiais vyrais ir išdrįsusios apie tai prabilti. Šiandien Diana mano, kad būtent taip Švedijoje veikia sistema.

Išsiuntė pagalbos prašymą

Moteris neketina susitaikyti su tokia situacija ir vis ieško, kaip kažką pakeisti. Diana ne kartą pagalbos kreipėsi ir į Lietuvos institucijas. „Netikiu, kad Švedijos ar Lietuvos institucijos normalizuotų smurtą ir, užmerkę akis prieš žiaurius nusikaltimus, mamą ir vaiką pastatytų į prašančiųjų vaidmenis. „Ne" reikia pasakyti ne tik smurtautojui, bet ir instituciniam smurtui.

Kad mano buvęs vyras sadistiškai smurtavo ir kėsinosi man atimti gyvybę pripažino Švedijos policija ir teismas, nes yra techniniai įrodymai.

Kad vyras sadistiškai smurtavo atlikę pusę metų tyrimą pripažino ir švedų žurnalistai, sukurdami TV laidą apie mano istoriją. Laidos metu turėjau slėpti savo identitetą, nes Švedijoje apie tai uždrausta laisvai kalbėti. Švedijos teisingumo ministras per žinias taip komentavo mano istoriją: „Vyras, kuris smurtauja prieš savo žmoną, nėra geras vyras ir tuo labiau tėvas".

Šiuo metu ES valstybė narė, viena iš labiausiai išsivysčiusių ir klestinčių demokratinių valstybių pasaulyje, atima vaikus iš (dažnai užsienyje gimusių) motinų, o iš vaikų - motinų globą, neatsižvelgdama į vaiko interesus. Iš tiesų, Švedija daugeliu atvejų atėmė motinystės teises iš užsieniečių, įskaitant ES motinas, kurios, kaip ir aš, kartais išsiskyrė su smurtaujančiais švedais vyrais dėl priežasčių, nesusijusių su motinos netinkamumu motinystei.

Kaip ES pilietė, Lietuvos pilietė, kreipiuosi į Jus, kad būtų užtikrinta apsauga mano žmogaus teisėms ir kitų moterų, kurioms buvo atimta teisė rūpintis savo vaikais, žmogaus teisių apsauga.

Europos Sąjunga ir Europos Taryba garsėja moterų ir vaikų teisių gynimu. ES institucijos įsipareigojo įgyvendinti JT tvaraus vystymosi tikslus, įskaitant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo tikslą, tiek ES vidaus, tiek išorės politikoje ir skyrė didžiulių finansinių priemonių šiam tikslui pasiekti. Jos yra vienos iš pagrindinių ir esminių ES vertybių, tačiau, nepaisant įsipareigojimų, ji užmerkia akis į savavališką ir diskriminacinę politiką, kurią jos pačios valstybės narės vykdo savo kieme. Gimusi Sovietų Sąjungoje niekada nemaniau, kad klestinčioje, demokratinėje Europos šalyje, kuri skelbiasi garbia ES, Europos Tarybos ir kt. nare, susidursiu su tokia institucine valstybės priespauda", - rašoma dar šių metų pradžioje institucijoms išsiųstame Dianos laiške.

Tikisi Lietuvos lyderystės

Laiške ji reikalauja, kad Lietuva informuotų Švediją ir kitas Europos šalis, kad smurtas prieš kitatautes moteris pažeidžia pagrindines moterų teises - orumą, galimybę siekti teisingumo ir lyčių lygybę. Taip pat paraginti Švedijos valdžios institucijas nedelsiant peržiūrėti savo savavališką politiką, imtis laikinųjų skubių priemonių, kad būtų galima atnaujinti ankstesnes bylas teisme ir priimti sprendimus, remiantis tinkamais įrodymais pagal priimtą naują politiką.

„Paraginti Švedijos valdžios institucijas pateikti viešą visų per pastaruosius 10 metų Švedijoje priverstinio motinos ir vaiko išsiskyrimo po skyrybų atvejų sąrašą, įskaitant duomenis apie tėvų pilietybę", - institucijoms rašė Diana.

Padėti nesuskubo

Tačiau pagalbos rankos Lietuva ištiesti Dianai nesuskubo. Moteris kiekvieną kartą sulaukia šalto atsakymo. Pavyzdžiui, jos prašymo Teisingumo ministerija ir Seimo žmogaus teisių komitetas net nenagrinėjo, tik perdavė Užsienio reikalų ministerijai. Pagelbėti negalėjo ir nevyriausybininkai. Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės Dianai atsiųstame laiške patariama kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą bei pasinaudoti Švedijoje teikiama nemokama teisine pagalba.

Užsienio reikalų ministerijos atsakymas taip pat nesuteikė vilčių. Jame plačiai rašoma apie tai, kad įvairios Europos šalys priėmusios šūsnius įvairiausių įsipareigojimų ir nuolat plačiai pasisako dėl smurto prieš moteris. „Taip pat sukurtos institucijos, nagrinėjančios individualius asmenų skundus, kai susiduriama su žmogaus teisių, numatytų konkrečiose konvencijose, pažeidimais", - rašoma URM rašte. Jame pridedama nuoroda, kur galima teikti peticijas, skirtas Europos žmogaus teisių teismui. Tačiau Diana jau du kartus kreipėsi į šią instituciją ir jos skundas buvo atmestas.

Su „Vakaro žiniomis" bendravusi D.M.Olsson neslepia, kad toks institucijų abejingumas nuvylė. „Skandinavai yra neliečiami? Vienos istorijos plačiai aprašomos ir viešinamos, o kitos - nutildomos. Kodėl? O jeigu mano vyras būtų rusas, būtų kitaip?" - svarsto moteris.

Komentuoja Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Vytautas BUDNIKAS:

- Ar mamai, kurios vaikas paimtas Švedijoje, Lietuvos institucijos gali kažkaip padėti?

- Jeigu situacija susijusi su Švedijos jurisdikcija, mūsų institucijos niekaip padėti negali. Be to, mūsų institucijos pataikauja centrinėms institucijoms ir aklai vykdo jų nurodymus. O ką jau kalbėti apie Lietuvos turimą kompleksą prieš kitas valstybes. Tad jeigu įvykis Švedijoje, Lietuvos institucijos nieko negalės padaryti. Kitaip būtų, jeigu Lietuvoje būtų sprendžiama, išduoti vaiką Švedijai ar ne. O turint omenyje, kad Skandinavijos šalyse vyrauja nuostata, kuri ateina ir į Lietuvą, kad vaikas yra ne šeimos dalis, o valstybės nuosavybė, kai jis yra valstybės nuosavybėje, institucijos mažai kreipia dėmesį į tėvų teises.

Vykstant į tokias šalis, tėvams reikėtų žinoti, kad iškilus pavojui vaikui ar esant įvairioms kitoms situacijoms, vaikai iš jų gali būti paimti. Institucijos ten veikia labai griežtai. Net jeigu šeimoje įvyko konfliktas, tai jau nebėra tik tų žmonių reikalas. Tendencija dažniausiai yra paėmus vaikus jų nebeatiduoti.

- Švedija yra ES narė. Kur ta teisinė bendrystė?

- Valstybės savotiškai yra egoistiškos, nes pirmiausia tenkina savo reikalus. Ypač skandinavų šalys dažniausiai pirma žiūri savo interesų, o tik paskui ES. Būna, jog Europos teismai priverčia valstybes priimti vienokius ar kitokius sprendimus, bet tai pasiekti reikia ne vienerių metų. Tą laiką vaikai auga be tėvų.

- Šiuo atveju, kai iš mamos atimtos motinystės teisės, jos sūnui uždrausta atvykti į Lietuvą, kitą ES šalį. Ar tai nepažeidžia ES teisės laisvai judėti principo ir vaiko teisių turėti ryšį su mamos šalimi?

- Reikėtų žinoti bylos aplinkybes. Jeigu vaikas yra Švedijos pilietis, gali būti, kad yra toks sprendimas priimtas, motyvuojant, kad jam nekiltų pavojus. Kol jis nepilnametis, už jį laiduoja tėvai. Jeigu mamos teisės apribotos, lieka valia vyro ir valstybinių institucijų, kurios ir priima sprendimus už patį vaiką.

- Lietuvos institucijos ką tik džiaugėsi, kad pavyko mamai sugrąžinti dukrą, kurią tėvas išsivežė į Rusiją. Kodėl kai kuriais atvejais institucijos skuba padėti, o kitais yra kurčios pagalbos prašymams?

- Politika yra politika. Žinoma, kad kai atvejis susijęs su Rusija, būtina paimti vaiką ir tai yra didvyriška. Jeigu tėtis būtų pabėgęs į Švediją, klausimas, ar būtų taip rūpestingai sureaguota. Juk Rusijoje nėra jokių žmogaus teisių ir ten negali būti užtikrinamos tinkamos teisės nei vaikui, nei kitiems.

Galvojant per vaiko interesų prizmę, Skandinavijos šalyse pragyvenimo lygis yra geresnis. Įvairios tetos nusprendžia, kad vaikui toje šalyje yra geriau, nes šalis labiau pasiturinti, labiau išsivysčiusi. Kaip dabar iš ten atiminėti? O dvasiniai dalykai, čia jau kitas klausimas.

- Lietuva gauna daug įvairios paramos iš Skandinavijos šalių. Finansinis aspektas čia yra svarbus?

- Be abejonės. Jeigu mes gauname pinigus, mus remia, jaučiamės kaip jaunesnysis brolis. Iš čia gana dažnai ir kyla tam tikras Lietuvos kompleksas. Net valstybės institucijos, tarnybos finansuojamos iš ten. Darbdavys yra darbdavys. Jeigu pinigus moka, reikia būti dėkingam, o ne draskyti ranką, kuri duoda.

Dianos Marios Olsson sukurto filmo anonsas: