Skirtingos nuotaikos

Susumavus apklausos, kurioje dalyvavo daugiau negu 100 nekilnojamojo turto rinkos ekspertų iš JAV, Kanados, Indijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos bei Dubajaus, rezultatus, paaiškėjo, kad pandemijos metu fiksuotas staigus būstų kainų augimas per artimiausius porą metų turėtų sulėtėti. Nepaisant to, būsto kainos vis tiek didės sparčiau negu žmonių atlyginimai. Daugumai svajojančių apie nuosavus namus, ypač jaunimui, situacija tik blogės.

80 proc. nekilnojamojo turto pardavėjų mano, kad per artimiausius porą metų būstai netaps labiau prieinami. 49 proc. prognozuoja, kad įsigyti būstą bus sudėtingiau. Pesimistiškiausiai nusiteikę Australijos gyventojai - ten net 88 proc. analitikų yra įsitikinę, kad būstai taps sunkiau įperkami. O štai Indijos rinkoje vyrauja visiškai kitokios nuotaikos - 54 proc. apklaustųjų šioje šalyje teigė, kad įsigyti būstą taps paprasčiau.

Tarp priežasčių, kurios gali lemti gyvenamojo nekilnojamojo turto brangimą per artimiausius 12-a mėnesių, specialistai įvardino augančias palūkanas ir centrinių bankų sugriežtintą kreditinę politiką. Tai akcentavo 38 proc. apklaustųjų. 24 proc. brangimą siejo su naujomis koronaviruso atmainomis, 18 proc. priminė apie sulėtėjusią ekonomiką, 5 proc. teigė, kad tam įtakos turės stringantis statybinių medžiagų tiekimas, 15 proc. respondentų nurodė kitas priežastis.

Vertindami dabartinę situaciją, kainas JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Indijoje ir Australijoje, ekspertai įvertino kaip didesnes už vidutines. Naujosios Zelandijos būsto kainos 10-ies balų skalėje buvo įvertintos devintuku. Tai reiškia, kad šioje šalyje įsigyti savo pirmąjį nuosavą būstą tampa beveik neįmanoma.

Šiemet tai, kad būstai tapo sunkiau įperkami, lėmė darbo jėgos ir žemės trūkumas, gyvenamųjų patalpų deficitas bei pabrangusios statybinės medžiagos. Įdomu tai, jog nepaisant sulėtėjusių statybos tempų, prognozuojama, jog daugelyje rinkų statybinių medžiagų ir darbo jėgos kaina ne kris, bet toliau augs.

Komentuodamas susidariusią situaciją, vyriausias „Wells Fargo" ekonomistas Markas Vinteris atkreipė dėmesį į tai, kad net sumažinus palūkanas, būstai netapo patrauklesni. Pasak jo, smarkiai išaugus kainoms, ne vienas pirkėjas nekilnojamojo turto įsigijimą atidėjo iki geresnių laikų.

O kaip Lietuvoje? Paklausėme Arnoldo Antanavičiaus, nepriklausomo nekilnojamojo turto rinkos eksperto, įmonės „Realdata" direktoriaus.

„Aukščiau minėtą informaciją galėčiau papildyti tuo, kad Lietuvoje matome panašias tendencijas kaip ir kitose vakarų valstybėse - būstas tampa vis sunkiau įperkamas. Nors pas mus situacija nėra tokia dramatiška, nes ir taip didelė dalis visuomenės yra apsirūpinusi gyvenamuoju plotu, bet jaunimui, jaunoms šeimoms kiekvienais metas situacija darosi tik sudėtingesnė.

Pagrindinė problema yra ta, kad dauguma ekonomistų ir specialistų būsto įperkamumą skaičiuoja remdamiesi vidutinio atlyginimo dydžiu, o jam didėjant nematė problemos, jei kartu didėjo ir būsto kainos.

Deja, didelė visuomenės dalis neuždirba net ir vidutinio atlyginimo, ką jau kalbėti apie karjerą pradedančius jaunus žmones. Be to, 10 proc. vidutinio atlyginimo pakėlimas reikštų apie 100 Eur/mėn. padidėjusias pajamas, kai tuo pat metu 10 proc. vidutinio buto pabrangimas reiškia 6-8 tūkst. Eur padidėjusią kainą. Tas iškart programuoja, kad reikės papildomai taupyti pradiniam įnašui bei dar daugiau skolintis iš banko. Kartu tai dar labiau apsunkina būsimų jaunų pirkėjų ateitį. Susidaro užburtas ratas, kai turtingesni akumuliuoja turtą, jį nuomoja ir džiaugiasi kainų kilimu bei lengvu uždarbiu, o jauni žmonės priversti likti nuomininkais arba ieškoti kažkokių kitų sprendimų", - sako ekspertas.

Dviejų kambarių buto kaina 2021 m. rugsėjį