Mokykla nepadeda

Vis daugiau vyresnių klasių mokinių ir abiturientų neapsisprendę, ką norėtų studijuoti. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė tikina, kad to priežastis yra ir silpnas profesinis orientavimas, karjeros ugdymas švietimo sistemoje. „Daugelyje mokyklų jis tiesiog neveikia, nes nėra specialistų, kurie konsultuotų. Jeigu ir yra, tos konsultacijos neduoda gero rezultato.“ Yra mokyklų, kurios pačios aktyviai organizuoja karjeros savaites ir praktiką, tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad yra didelis skirtumas tarp didmiesčių ir regionų moksleivių. Didmiesčiuose galimybių atlikti praktiką yra žymiai daugiau, nei mažame mieste.

Renkasi savo kelią

Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė, karjeros konsultantė Daiva Šilienė pasakojo, jog konsultuojant mokinius, studentus, suaugusiuosius, jų lūkesčiai skirtingi.

Gimnazistas galvoja, jeigu nestudijuos, tai jis tiesiog žuvęs. Metęs studijas studentas tiki, kad tikrai dar atras savo vietą. Na, o mokyklinukai mano, jog svarbiausia pabaigus gimnaziją apskritai studijuoti. Savo ruožtu suaugusieji, atvykę pas karjeros konsultantus, sako norintys įgyvendinti savo vaikystės svajones.

„Daugėja ateinančių žmonių, kurie nori keisti kryptį. Nuo rugsėjo esu sulaukusi 12 studentų, kurie nutraukė studijas, jie vis dar neranda vietos, kurios jiems reikia. Jauni žmonės drąsėja, kadangi keičiasi požiūris, - sakė D.Šilienė. - Dalis stojo į universitetą, nes taip liepė tėvai, žmogus tiesiog neturėjo pasirinkimo laisvės. Kiti labai aiškiai žino, ko nori, tačiau susigundė kitomis studijomis, kur gavo valstybės finansuojamą vietą. Dar kiti pasidavė draugų įtakai, nes jie sakė, kad „bus faina.“

Pasak edukologės, jaunų žmonių nežinojimas, neapsisprendimas, ką studijuoti, ką veikti, susijęs su gyvenimo pokyčiais. Mūsų tėvai gyveno pagal vieną modelį, jie žinojo, kad baigs mokyklą, mokysis profesinėje mokykloje arba universitete, vėliau gaus siuntimą kažkur dirbti, gaus butą ir galės patogiai gyventi. Šiandien jaunam žmogui gerokai daugiau pasirinkimų, galimybių. Bet kartu ir sunkiau.

„Per savaitę konsultacijoms mes sulaukiame nuo 7 iki 12 jaunuolių. Bumas būna rugsėjo, spalio, vasario, balandžio, gegužės mėnesiais. Bet čia kalbame apie Vilnių, Klaipėdą, Kauną, Panevėžį. Tačiau mūsų karjeros konsultantai dirba visoje Lietuvoje“, - sakė D.Šilienė.

Pašnekovės teigimu, ugdymo karjerai sritis palikta gyventi pati sau, kiek mokyklos vadovai skiria dėmesio ir supratimo ugdymui karjerai, tiek jo ir yra. „Pas mane ateina mokiniai iš vadinamųjų stiprių gimnazijų, ten užsiėmimai vyksta, pasikviečiami verslo atstovai, žvaigždės ir taip toliau. Tačiau savęs pažinimo, planavimo, įgyvendinimo dalis yra šiek tiek silpnesnė. Viliuosi, kad viskas palaipsniui susitvarkys“, - sakė karjeros konsultantė.

Nori dirbti laisvai

Šiais laikais vis daugiau jaunuolių svajoja apie darbą, kurio nevaržytų laikas (nuo 8 ryto iki 17 val. vakaro) ir vieta. D.Šilienė jiems visada sako, kad jeigu žmogus geba dirbti laisvu grafiku, pats susiplanuoti savo darbus, tai puiku. Tačiau realybė tokia, kad dalis jaunuolių realiai neturi vizijos, kaip tą darbą iš tiesų dirbtų.

„Mokiniai akcentuoja, kad norėtų dirbti kūrybinį darbą, nori greitai matyti rezultatą ir kad už jį būtų atlyginta. Bet tada sakai: tau reikia kompetencijos, žinių, gebėjimų, niekam milijonai iškart nepradeda kristi, - teigė D.Šilienė. - Būna tokių pasvaičiojimų: „Aš norėčiau dirbti prie vandenyno, Balio saloje, su kompiuteriu ant kelių ir atlikti užsakymus“. Tada paklausiu, kokius konkrečiai užsakymus? Ir visa fantazija baigiasi... Yra tokių žmonių, kurie nori dirbti įmonėje, bet pageidauja būti matomi, girdimi ir pripažįstami.“

Paklausus, ar jaunuoliams svarbu socialinės garantijos, kai šie siekia dirbti sau, laisvai, karjeros konsultantė akcentavo, jog neretai jaunimas net nežino, kas tai yra. „Pavyzdžiui, dvyliktokas sako, kad šiais metais niekur nestos, bet norės pakeliauti. Klausi, o kaip dėl privalomojo sveikatos draudimo, tuomet išsiplečia akys ir žmogus klausia: kas tai yra, o kas ta „Sodra“, VMI ar Ligonių kasa? Dauguma gimnazistų apie tai nežino ir net nepagalvoja“, - realijas atskleidė D.Šilienė.

Komentuoja švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Arūnas PLIKŠNYS:

Profesinis orientavimas vyksta per bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre yra Ugdymo karjerai skyrius, kuris koordinuoja procesą, moko žmones, kurie mokykloje dirba karjeros planuotojais. Konsultavimo sistema veikia.

Vilniuje vasario 6, 7 dienomis „Litexpo“ vyks studijų paroda, čia ne tik galima sužinoti, kur studijuoti, kur įgyti profesiją. Profesinės mokyklos turės savo stendus. Dar gyvas mitas visuomenėje, kad bet kuris, baigęs gimnaziją, turi mokytis universitete ar kolegijoje. Reikėtų savo gebėjimus irgi įvertinti, ne tik tai, kad „tėvai nori“. Į sektorinį praktinių mokymų centrą valstybė investavusi 120 mln. eurų, yra šiuolaikiška naujausia įranga, žmonės gauna aukščiausio lygio profesinę kvalifikaciją. Darbdaviai ima tokius žmones ir juos įdarbina.

Kiekvienais metais daugėja mokinių, kurie eina į profesines mokyklas baigę kolegijas, aukštąsias. Vien pernai tokių priėmėme 2000. Mano patarimas paprastas: galima konsultuotis su Ugdymo karjerai skyriumi, apsilankykite studijų parodoje, galimybių yra nemažai, tik reikia domėtis.