18 nuotr.Nors sostinės savivaldybė vis pakalba apie ekologiją ir žalią miestą, realybėje jų žodžiai retai sutampa su darbais. Gerokai dažniau vilniečiai ir sostinės svečiai mato kertamus medžius, dažnai kirtimai minimi ir esą miestui pagrąžinti skirtuose projektuose. Tokia situacija nepatekinti sostinės gyventojai lietingą penktadienio pavakare susirinko prie Vilniaus savivaldybės.
Kur medžiai?
Renginio aprašyme jo organizatoriai pateikė liūdną dabartinio Vilniaus realybės, kurios vis nesiteikia pamatyti valdininkai ir sprendimus priimantys asmenys, aprašymą:
„Šių metų liepa buvo karščiausias mėnuo Lietuvoje nuo 1961 m. Vis dėlto tropinių karščių metu vilniečiai atgaivos neberado senųjų, didelę lają turinčių medžių pavėsyje - turėjome tenkintis dulksna prie Rotušės aikštės, dekoratyviniais medeliais pagrindinėse miesto gatvėse ar tiesiog pilku asfaltu.
Tuo tarpu internetą drebino šokiruojančios naujienos - Tauro kalno medžiai kertami visuomenės nesupažindinus su techniniu projektu, nukapotomis šaknimis paliktos Lukiškių liepos džiūsta, netilsta darbai Šeškinės Ozo parke, o Neries krantinės ar Stoties rajono projektuose žalios spalvos išvis nematyti.
Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą atsisakė išgirsti žmones, kenčiančius dėl kirtimų jų gyvenamajame rajone, ne kartą atsisakė išgirsti priekaištus dėl medžių nepriežiūros ir aktyvaus žalojimo statybų ar remonto metu. Šį kartą ateiname su šūkiais ir būgnais, su noru apginti tai, kas buvo naikinama gerokai per ilgai. Šį kartą mes klausiame - Kur Dingo Medžiai?"
Nes mums ne vis vien
Nors akciją organizavo „Fridays for future", didžiausią mitinguotojų dalį, bent jau protesto pradžioje, sudarė jaunimas iš judėjimo „Sukilimas prieš išnykimą". Su savo vėliava ir būgnais atėję jaunuoliai akcentavo, kad tiek medžių, tiek paties miesto likimas jiems yra svarbus, nes būtent jiems reikės šiame mieste gyventi tiek po 10-imt, tiek po 20-imt, tiek ir po 30-imt metų.
Tiesa, kad viena akcija padėtų pasiekti norimą tikslą - apsaugoti Vilniaus medžius - jie nesitikėjo, tačiau teigė vilties neprarandantys.
„Jeigu galvotume, kad nieko nebegalima pakeisti, mūsų čia tiesiog nebūtų", - sakė pakalbintos mitingo dalyvės.
Tą patį „Vakaro žinioms" pabrėžė ir viena iš būgnininkų. Pasak merginos, jų judėjimas siekia ne tik apsaugoti mus supančią gamtą, bet ir atkreipti dėmesį į tai, jog miestuose augantys medžiai nėra vien biologinis klausimas.
„Tai tampriai susiję ir su socialiniu gyvenimu, ir su miestiečiu gerbūviu. Deja, turime labai daug atvejų, kai medžiai miestuose, nepaisant jų teikiamos žmogui naudos, beatodairiškai kertami. Taip tęstis negali. Šiandien yra pirmoji protesto prieš tokius veiksmus akcija, tačiau manau, jog kartu tai yra rimto, didelio judėjimo pradžia", - teigė būgnininkė.
Stovėsime iki galo
Panašias mintis „Vakaro žinioms" išsakė ir akcijoje dalyvavusi Lotė Balaišytė.
„Visas pasaulis šiandien susiduria su ekologijos krizėmis, tad sugebėjus ją išspręsti Lietuvoje, prisidėtume prie Pasaulinių problemų sprendimo. Kaip tai pasiekti? Nuolat, garsiai ir aiškiai priminti valdantiesiems, kad norime gyventi medžių kaimynystėje. Jeigu šiandieninių būgnų ir skanduočių valdantieji neišgirs, akciją teks kartoti. Bet kokiu atveju mes turime aiškų tikslą - išsaugoti medžius - ir jo sieksime", - patikino mergina.
Pasak jos, sprendžiant visiems šalies gyventojams svarbias ekologijos problemas į antrą planą nueina visi kiti, galimi, nesutarimai, todėl labai tikėtina, kad tikslas bus pasiektas. Visgi ji neatmetė galimybės, kad, esant reikalui, medžių gynėjai, sekdami užsienio aktyvistų pavyzdžiu, gali imtis ir aktyvesnių veiksmų - apjuosti medžius gyva grandine, prisirišti prie jų ir t.t.
„Matau, kad yra užsidegusių, šiai idėjai pasišventusių ir tokiems veiksmams nusitekusių žmonių. Aš pati, jeigu nebeliks kitos išeities, irgi prie jų prisijungsiu. Medžius būtina išsaugoti ir mes dėl to padarysime viską", - pažadėjo Lotė.
Reikalavimai
Skelbiame Rugsėjo 24 dienos protesto reikalavimus.
Dėkojame bendruomenių atstovams ir visiems, kurių nuomonės, patirtys, žinios ir pagalba padėjo mums juos kuriant.
Šiuos reikalavimus išsiųsime Vilniaus miesto savivaldybei, jie sudarys pagrindą artėjančiam protestui.
Lauksime mitinge visų, kurie pritaria šiems reikalavimams ir nori matyti pokyčius Vilniaus mieste.
Protesto dėl medžių naikinimo ir nepriežiūros Vilniaus mieste reikalavimai:
1. Reikalaujame retinti medžių kirtimų atvejus: kirtimus vykdyti tik neišvengiamose situacijose - kai nėra kito praėjimo, kai erdvė yra nepakeičiamai reikalinga tam tikroms visuomenės grupėms (pavyzdžiui, neįgaliųjų pravažiavimams), kai medžiai yra avarinės būklės, patvirtintos mokslininkų ir bendruomenės.
2. Vilniaus miesto Bendrasis planas (toliau Bendrasis planas), konstatuodamas želdynų trūkumą daugelyje rajonų (norma - 25 kv. m. per žmogų) sudarė sąlygas užstatymui net ten kur želdynų trūksta (Šnipiškės, Žirmūnai, Naujamiestis ir t.t.). Kai kurie sklypai (Oze, Lazdynuose...) iš rekreacinės paskirties tapo gyvenamosios, nuskurdinant ir fragmentuojant gamtinį karkasą. Turi būti peržiūrėti Bendrojo plano sprendiniai. Juos sudarant, keičiant, taisant, privaloma vadovautis bendrojo plano želdynų normomis.
3. Reikalaujame, kad tranzitiniai keliai nebūtų tiesiami per ekologinės, geologinės ir rekreacinės svarbos turinčias teritorijas: panaikinkite Šiaurinės gatvės projekto dalį per Šeškinės Ozą, Verkių parko kelias turi būti tik vietiniam susisiekimui, o ne tranzitui.
3.2 Reikalaujame, kad dviračių takai būtų projektuojami viso kelio, kartu su eismo dalimi, kontekste ir nebūtų tiesiami želdynų sąskaita. Pėsčiųjų takai privalo turėti kokybišką žalią barjerą nuo kelių.
4. Reikalaujame skaidrių mokslinių dendrologinių, arboristinių tyrimų.
5. Reikalaujame tikslinti procedūrą, kaip turėtų būti apskaičiuojama medžio vertė:
• kad būtų aiškiai apskaičiuojama ekologinė medžio vertė bioįvairovei;
• kad savivaldybė įsipareigotų visuomenei tiesiogiai ir adekvačiai atlyginti žalą, kilusią dėl kirtimų;
• kad į planuojamo kirsti medžio vertės nustatymą būtų įtrauktos šios kategorijos:
o Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimas arba lajos plotas
o Istorinė/kultūrinė ir socialinė vertė,
o Reikšmė bioįvairovei.
6. Reikalaujame nustatyti aiškią atsakomybę už bet kokį želdinių žalojimą ir įpareigoti atsakingus asmenis visada atlyginti žalą gamtai ir miesto bendruomenei.
6.2 Reikalaujame nustatyti aiškią asmeninę savivaldybės darbuotojų atsakomybę už netinkamai arba nepagrįstai išduotus leidimus želdiniams tvarkyti ir griežtinti atsakomybes už tokio pobūdžio nusižengimus.
6.3 Reikalaujame, kad nuostoliai dėl nukirsto brandaus medžio būtų atlyginami toje pačioje ar artimoje vietoje pasodintais naujais vertingais sodinukais: sodinukai būtų prižiūrimi ir atitiktų nukirsto medžio socialinę ir aplinkosauginę vertę, kurią privalo įvertinti mokslininkai skaidriu tyrimu.
6.3.2 Reikalaujame, kad atsodinti ir jau esantys medžiai ir krūmai būtų nuolat ir profesionaliai prižiūrimi, laistomi >15 metų nuo bet kurio iš jų pasodinimo arba ilgiau, jeigu yra poreikis. Projektuojant ir vykdant miesto erdvių keitimo darbu, privalu išsaugoti brandžius želdinius ir užtikrinti jų gerovę.
6.4 Reikalaujame, vykdant tyrimus dėl neteisėtų kirtimų, kai pašalinti kelmai, želdinių liekanos, naudoti Google street view ir kitų atvirų šaltinių duomenis, prireikus, jais remtis.
7. Reikalaujame vykdyti siauro masto bendruomenės balsavimus dėl kertamų medžių: balsavimai turėtų būti vykdomi bendruomenės, kuri konkrečiai yra paliečiama, ribose.
7.2 Reikalaujame pilnavertiškai įtraukti žmones į aplinkos tvarkymą - tartis su bendruomenėmis, suteikti didesnį teisinį svorį bendruomenių narių ir jas atstovaujančių specialistų sprendimams, liečiantiems jiems svarbią aplinką.
7.3 Reikalaujame, kad informacija apie kirtimus būtų visada skelbiama namo ir aplinkinių namų skelbimų lentose, naujienlaiškiuose (pranešimuose), atsiunčiamuose paštu, ir įpareigojant bendrijų pirmininkus pranešti namo/bendrijos gyventojams apie vykdomus kirtimus telefonu, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki kirtimų.
8. Reikalaujame, kad, norint atšaukti medžiui ar žaliajai erdvei suteiktą kultūros paveldo statusą, šis sprendimas būtų priimtas tik jį patvirtinus nepriklausomų mokslininkų ir aplinkinės bendruomenės narių laikinai vertintojų grupei.
9. Reikalaujame nutraukti finansavimą savivaldybės neskaidriai samdomoms įmonėms, kurios želdinius - medžius, krūmus, pievas - tvarko netinkamai.
10. Reikalaujame atsisakyti besaikio medžiams žalingų druskų tirpalų naudojimo. Barstant druskų tirpalus privalo būti pasirinktas toks jų kiekis ir paskirstymas, kad nenukentėtų želdiniai.
11. Reikalaujame, kad medžių, krūmų, pievų apsauga Vilniuje būtų atskirta nuo miesto ūkio ir architektūros ir perduota aplinkos apsaugos sričiai. Šią sritį turėtų kuruoti ne miškininkai, ne architektai ir ne inžinieriai, o profesionalūs ekologai, dendrologai, arboristai.
12. Reikalaujame visada viešinti sąskaitas, pagal kurias apmokami viešųjų želdinių tvarkymo ir priežiūros darbai. Visuomenė turi teisę žinoti, kur savivaldybė naudoja savo pinigus.
13. Reikalaujame nustatyti privalomą reikalavimą prieš projektuojant, visada atlikti išsamią visų sklypo želdinių inventorizaciją, o projektuojant išsaugoti vertingus želdinius.
13.2 Reikalaujame neišduoti jokių leidimų statyboms, suprojektuotoms, neturint nepriklausomų specialistų išvadų dėl medžių bei krūmų būklės, ir nepaisančioms vertingų želdinių.
14. Reikalaujame projektų, ypač viešųjų erdvių ir infrastruktūros projektų, sąlygose visada įtraukti esamų želdinių išsaugojimą (kartu - ir krūmų). Reikalaujame pagarbos vietinėms augalų rūšims ir natūraliai susiformavusiai bioįvairovei.
15. Šiuo metu populiarus perimetrinis užstatymas: perimetrai privalo būti apželdinami vystytojo. Objektai turi būti atitraukiami nuo sklypų ribos sudarant galimybes kokybiškam, taršą neutralizuojančiam apželdinimui.
16. Reikalaujame, kad gyventojų patogus patekimas į viešąsias erdves, rajono alėjas, viešus sporto objektus nebūtų ribojamas tvoromis, taip padalinant žaliąsias jungtis.
17. Reikalaujame, kad parkingo aikštelės neaugtų ekologiškai ir socialiai vertingų želdynų, žaliųjų erdvių sąskaita, tačiau parkingo problema turi būti sprendžiama ilgalaikiais, kuo mažesnę įtaką aplinkai darančiais sprendimais, reikalingas prieinamesnis, patogesnis, pigesnis viešasis transportas, kuris sumažintų automobilių naudojimą ir kartu dalinai spręstų parkingo problemą.
18. Reikalaujame didinti privalomą sklypo apželdinimo procentą, grįžtant prie anksčiau galiojusio:
Nuo 2007 metų įsigaliojusios normos:
Nuo 2017 metų įsigaliojusios normos:
18.2 Reikalaujame ypač gausiai apželdinti komercinės paskirties teritorijas ir pastatus, siekiant neutralizuoti klimato krizės padarinius. Konkrečiai šios paskirties teritorijų apželdinimo normą pakelti nuo dabartinių 10% iki 30%.
„Fridays for future" Vilnius
