1 nuotr.

Augalininkystės žinovė Danutė Manarkienė tikina, kad populiarumu niekam nenusileidžia obelų sodinukai. Danutės Manarkienės asmeninio albumo nuotr.

Derlius visada

Kauno rajone Babtuose esančio Sodaitytės medelyno savininkė Danutė Manarkienė, paklausta, kada jau suprasti, kad augalas jau ruošiasi žiemai ir jį galima persodinti, specialistė tikino, kad tą rodo labai lengvai atsikabinantys ir krentantys nuo augalo lapai; tokių augalų viršūnės visiškai užsidariusios.

„Ruduo optimalesnis laikas yra sėklavaisių (obelų, kriaušių) sodinimui, aišku, galima juos sodinti ir pavasarį. Ir vyšnios, tinkamai pasodintos rudenį, kuo puikiausiai prigyja. Tačiau jeigu vyšnių ir trešnių sodinimą nutęsiame į pačią spalio pabaigą, ir jeigu greitai užšąla, tai, žinoma, visko gali nutikti“, - kalbėjo D.Manarkienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad populiariausias pirkinys vis tiek išlieka obelų sodinukai, kriaušių nuperkama kur kas mažiau. D.Manarkienė pasakojo, kad obelų poreikis didesnis dėl to, kad jų ir rūšių paprastai daugiau.

„Be to, obelys, palyginti su kitais sodo augalais, visada duoda derlių, ar tu nupurškei nuo kokių kenkėjų, ar ne. Aišku, pagrindinį vaidmenį vaidina veislė ir poskiepis, - aiškino augalų ekspertė. - Tos obelų veislės, kurių mes matome daug pas tuos platintojus, kurie atsiveža augalus iš Lenkijos, yra pramoninės ir reikalaujančios intensyvios priežiūros. Lietuviškos, Rytų Europos, Baltarusijos obelų veislės paprastai jokių problemų nekelia.“

Vaiskrūmius geriau sodinti rudenį

D.Manarkienė tikino, jog mažiausiai jaudintis reikėtų dėl vaiskrūmių, anot jos, vaiskrūmiai - it piktžolės, labai gajūs, todėl pasodinę rudenį galvasopės neturėsite. Agrastai, ypač serbentai, labai anksti sprogsta, todėl juos sodinti iš rudens - kaip tik geriau. Jie gerai įsišaknija ir jau kitais metais duoda derlių.

„Patariu žmonėms nepirkti medelių bet kur, o iš medelynų, kur jums specialistai viską paaiškins, taip pat išsiaiškins, iš kur esate kilę, koks tame rajone žemių derlingumas ir kokie vaismedžiai ir vaiskrūmiai jums labiausiai tinka. Taip pat atsižvelgs į jūsų skonį, kokius obuolius mėgstate ir panašiai“, - aiškino pašnekovė.

Kokias dažniausiai klaidas daro nepatyrę sodininkai? D.Manarkienės teigimu, būtent kaulavaisiams (vyšnioms, slyvoms ir kt.) būtina parinkti tinkamą augimo vietą.

„Kai kurie kaulavaisiai yra reiklesni dirvai ir vietai, pavyzdžiui, vyšnios gali nykti, jeigu dirvožemis drėgnas, - sakė ji. - Taip pat jeigu obelį, skiepytą N26 poskiepiu (o tai dauguma lenkiškos produkcijos), pasodinsite į drėgnesnę vietą, medis po kelerių metų pradės klibėti kaip vaikiškas pieninis dantukas.“

Medelyno savininkė atkreipė dėmesį, kad pagrindinė taisyklė, norint turėti sodo derlių, yra meilė.

„Sodui reikia atsidavimo ir priežiūros. Aišku, dabar sodininkystė yra visai kitokia nei buvo prieš 10 metų. Anksčiau dauguma sodinukų buvo įsodinti į plastmasinius kietus vazonus, kurių dydis kaip dviejų kumščių. Tai augalo šaknys susisukdavo į mazgą. O dabar technologijos ištobulėjusios, pavyzdžiui, Lietuvoje jau gaminami minkšti vazonai, vadinamieji konteineriai, kurių išorinė dalis yra balta, - taip augalas nebus perkaitintas saulės. Tokio konteinerio dugne yra skylutės, augalo šaknys skverbiasi per šias angas“, - kalbėjo ji.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios" priedą "Geras!“

Pasidalink: