Į „Vakaro žinias“ vakar paskambinusi skaitytoja pasipiktino Rokantiškių kapinėse išdygusiu užkardu. Ji įsitikinusi, jog toks kapines prižiūrinčios įmonės veiksmas - savivalė.

39,47 ha užimančios Rokantiškių kapinės Vilniuje - vienos didžiausių kapinių Lietuvoje. Kapinės driekiasi kalvotoje ir miškingoje vietoje, tad, norint aplankyti toliau nuo įėjimo esančią kapavietę, lankytojams tenka kulniuoti gana ilgai. O jeigu abiejose rankose gėlės, vazonėliai, žvakės ar tvarkymo priemonės, žingsniuoti teks net apie 20 minučių.

Anksčiau į kapines buvo galima laisvai įvažiuoti automobiliu ir taip sutrumpinti kelią. Tačiau jau kuris laikas apie tai, ką įleisti, sprendžia naujai įrengtą užkardą valdantis prižiūrėtojas.

Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotojas Andrius Joneliūnas „Vakaro žinias“ patikino, kad užkardo iniciatyva kilo dėl lankytojų piktnaudžiavimo: „Kad tvarka būtų. Atvažiuojame, randame šiukšles, betono gabalus, lovas, padangas, nešvarias sauskelnes. Atvažiuoja artimieji lankyti savo kapų ir atranda pusę kapavietės užverstą betonu, o šalimais nelegaliai daromi projektai tvarkant kapavietes.“

Kaip patikino A.Joneliūnas, pastačius užkardą, į kapines įleidžiami ne tik sunkiai judantys žmonės, bet ir kiti lankytojai. Pavyzdžiui, atsivežę gėlių, žemių, kitų daiktų, su kuriais būtų sunku pasiekti toli esančią kapavietę. Ir neslėpė, kad nusiskundimų vis tiek sulaukia. „Vakaro žinioms“ sutikti vilniečiai patvirtino, kad ne visų automobiliai įleidžiami, netgi parodžius, kad vežiesi žvakių ir gėlių.

Iš tiesų, ne visi lankytojai patenkinti nauja tvarka.

„Vakaro žinių“ kalbinta vilnietė Vaiva sakė negalinti atsistebėti tokiu sprendimu: „Visiškai nesutinku su tokia tvarka. Ypač todėl, kad ji įvesta tik po vieną kartą nutikusio atvejo, kai kažkas kapinėse išvertė statybines šiukšles. Kodėl dėl vieno vandalo turi kentėti visi lankytojai?

Mano lankoma kapavietė yra tolokai nuo įėjimo, tad atvažiavus tvarkyti su daiktais pėsčiomis nukakti iki vietos būtų sunku. O jeigu norisi aplankyti kelias skirtingas kapavietes, kurios toli viena nuo kitos? Tik automobiliu. Manau, ši praktika nepasiteisins.“

Jai antrino ir į kapines pėsčiomis žengianti Aldona. Ji neslėpė, norėtų važiuoti automobiliu: „Nors ir mano lankomi kapai netoli įėjimo, atvykstu čia važiuodama iš vieno darbo į kitą, todėl neturiu laiko vaikštinėti. Gerai, kad šiandien esu be daiktų, atvykau tik aplankyti. O kai atvažiuoji tvarkytis, reikia jaudintis, ar būsi įleista. Kartą manęs su gėlėmis neįleido įvažiuoti automobiliu.“

Kaip reikėtų pasiekti kapines, jeigu nebūtų galima įvažiuoti, sakė nežinanti ir sunkiai judančią 85-erių tetą atvežusi Birutė. Privažiavusi prie užkardo ji užeina į prižiūrėtojo būdelę ir įspėja, jog jos automobilyje sunkiai judanti giminaitė. „Dar niekada nebuvo uždrausta įvažiuoti. Nežinau, kaip būtų, jeigu neįleistų. Mūsų lankomi kapai yra toli. Su sunkiai einančia teta tektų į statų kalną kopti apie 30 minučių su sustojimais“, - sakė Birutė.

Tačiau buvo ir kitokios nuomonės. „Anksčiau buvo sunku rasti vietą, kur automobilį pastatyti. Manau, dabar žmonės elgiasi atsakingiau, o palaidotų žmonių artimieji jaučiasi saugesni dėl kapaviečių.

Kiek mačiau, darbuotojai yra labai malonūs ir įleidžia be didelių diskusijų ne tik negalią turinčius žmones, bet ir su vaikais. Žinoma, nepatenkintų visada bus, bet man atrodo, kad dabar daugiau tvarkos“, - sakė vilnietė Jūratė.