Seimo Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas prof. Liutauras Labanauskas reiškia susirūpinimą, kad Vyriausybė likimo valiai paliko mažas rajonų ligonines.
Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime jie tvirtino, kad sveikatos apsaugos reformai nebuvo tinkamai pasiruošta, visuomenei trūksta informacijos, kaip ir kur bus teikiamos medicinos paslaugos. LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas siūlė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistams skubiai apsilankyti mažose rajonų ligoninėse ir parengti bent jau rekomenduojamojo pobūdžio planą, kaip joms išgyventi.
L. Labanauskas teigė, kad LGS jau anksčiau siūlė racionalesnį planą mažesnes ligonines paversti didžiųjų filialais. Tokį sprendimą jau yra priėmusios trys Lietuvos rajono ligoninės, kurių teikiamų paslaugų finansavimas nėra tapęs išlikimo klausimu.
Pasak J. Oleko, trečiasis sveikatos apsaugos sistemos restruktūrizacijos etapas iš mažų rajonų ligonių atėmė galimybę teikti dalį brangiau apmokamų paslaugų (pavyzdžiui, dienos chirurgijos, reanimacijos ir pan.), tačiau jų išlaikymas, medikų atlyginimai, komunaliniai mokesčiai ir t. t. liko pačių ligoninių administracijų galvos skausmas.
L. Labanauskas pažymėjo, kad didžiosios ligoninės, kurios turėtų suteikti paslaugas rajonų gyventojams, yra perpildytos, todėl nei medikai, nei pacientai niekaip nesuvokia, kodėl reikėjo daryti tokią skubią ir jokia analize neparemtą reformą.
J. Oleką ypač nustebino Ministro Pirmininko pareiškimas, neva medikų (gydytojų, ligoninės personalo) atlyginimai nesumažėjo. "Ministras Pirmininkas meluoja. Visose gydymo įstaigose, kuriose neseniai teko lankytis, gydytojų atlyginimai sumažėjo. Įstaigų biudžetai sumažėjo vidutiniškai trečdaliu. Atleista nemaža dalis darbuotojų, ypač slaugytojų. Kolektyvuose vyrauja įtampa, žmonės nerimauja dėl savo likimo", - teigė socialdemokratas J. Olekas.
Jis paragino Ministrą Pirmininką apsilankyti gydymo įstaigose ir "pasižiūrėti žmonėms į akis".
LGS prezidentas spaudos konferencijoje užsiminė apie daugelio profesinių sąjungų ketinimus rudenį organizuoti visuotinį streiką, kurio reikalavimų sąraše, akivaizdu, bus ir su sveikatos apsauga susijusios problemos. Prof. L. Labanauskas neabejojo, kad Lietuvos gydytojai irgi aktyviai dalyvaus visuotiniame streike.
J. Olekui primenama, kad jis pradėjo gydymo įstaigų restruktūrizavimą
Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė primena ligoninių tinklo pertvarką kritikuojančiam opozicinės Socialdemokratų partijos nariui Juozui Olekui, kad jis šį procesą būdamas ministru 2003 metais ir pradėjo. Viceministrės manymu, tai, kas daroma dabar, reikėjo padaryt dar prieš dvidešimtmetį.
"Restruktūrizavimą pradėjo šis asmuo (J. Olekas - ELTA), jau 2003 metais buvo pradėtas pirmas restruktūrizavimo etapas, nuo 2006 metų - antras, ir mūsų vadovybė 2009 metais patvirtino trečią etapą, kuris yra tąsa buvusių etapų ir tų siekių ir idėjų įgyvendinimas", - sakė N. Ribokienė.
Viceministrės manymu, pertvarka tik pagerino paslaugų kokybę ir sumažino galimybių aplaidžiai dirbti.
"Mes turėjome tą faktą, kai rajono ligoninėse reanimatologai atvažiuodavo iš kitur, pamiegodavo, gaudavo labai iškilų atlyginimą, ir tuo viskas baigdavosi. Arba kai visi pacientai ligoninę pereidavo per Reanimacijos skyrių, kad pasiimtų didesnį finansavimą. Šitie žaidimai tikrai baigėsi", - patikino N. Ribokienė.
Pasak viceministrės, dar prieš restruktūrizavimą buvo dedamos pastangos, kad 10 rajono ligoninių, kuriose nustojo veikti stacionarūs chirurgijos skyriai, turėtų galimybę efektyviai dirbti. Esą tokie skyriai šiose ligoninėse prieš pertvarką buvo nuostolingi.
Prieš restruktūrizavimą buvo išplėstas dienos chirurgijos paslaugų asortimentas, ir mažosios rajono ligoninės gavo galimybę teikti tas dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikia universiteto ligoninės, paliekant apmokėjimą, kokį gauna didžiosios gydymo įstaigos.
"Maža rajono ligoninė, kuri neturi iškilios profesūros, gauna tokį patį atlygį dienos chirurgijoje, kaip gauna didžioji ligoninė", - papildomas galimybes apibrėžė N. Robokienė.
Pasak viceministrės, taip pat buvo papildomai finansuoti skubios traumatologinės ir chirurginės pagalbos postai. Tai buvo padaryta tam, kad jie galėtų veikti nedarbo valandomis, ir pacientas, prireikus, galėtų gauti skubią pagalbą netoli namų tuo metu, kai neveikia dienos chirurgija.
"Ne visos įstaigos sugebėjo įsisavinti ir gauti tuos pinigus, bet tai jau vadybos problema", - sakė N. Ribokienė.
Pasak jos, taip pat buvo pakeistas reanimacijos aprašas, kad rajono ligoninės, kurios gebėjo išlaikyti gydytoją reanimatologą, teiktų platesnį reanimacijos paslaugų asortimentą.
