Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas teigia, kad pirmadienį pasirašytas susitarimas – mokytojų interesų išdavystė. Anot jo, susitarimas buvo iš anksto planuojamas, o ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino vykdyti įspėjamieji streikai – surežisuoti.

„Mokytojų interesų išdavystė. Akivaizdu, kad tas susitarimas buvo planuojamas toks, koks buvo naudingas Vyriausybei. Buvo režisuojama ir streiko scena, po kurios labai greitai ir lengvai pavyko susitarti. (streikas – ELTA) buvo derinamas ir paruoštas. Tenka tik apgailestauti ir dėl to kenčia mokytojai, mokslininkai ir darželių auklėtojai. Nes tie dalykai, kurie buvo viešojo sektoriaus strategijoje planuojami, buvo daug palankesni. O dabar šie pasakymai, kad iki 10 proc. augs, ar vidutiniškai 10 proc., tikėtina, kad apskritai neaugs, ar apskritai tas augimas gali būti 1 proc. ar 2 proc.“, – Eltai sakė A. Navickas.

A. Navickas teigė, kad E. Milešino vadovaujama profsąjunga įtartinai greitai pasirašė susitarimus su Vyriausybe.

„Matoma, kad viskas stumiama į rugsėjį, kas bus rugsėjį, taip pat nėra aišku. Kokia bus politinė situacija, ar apskritai valdžia sulauks rugsėjo, ar ne. O dar tokie dalykai kaip apmokėjimo sistema, skubama čia susitarti, o STT jau spalį pasisakė, kad sistema neskaidri ir neaišku, ar reikia tobulinti. Tai buvo vienas iš derybų klausimų, o prie to net neprieita ir skubėta pasirašyti. Gal po to atskirai bus bandoma derėtis, bet iš tikrųjų gaila, kad vėl nepaliestas mokinių skaičiaus klasėje klausimas ir kiti dalykai, kurie liko atviri. Švietimo bendruomenė nusivylusi ir pasipiktinusi“, – teigė jis.

Paklaustas, kodėl susitarimas jam atrodo įtartinai, A. Navickas teigė, jog E. Milešino profsąjungai priklausantys žmonės darbuojasi „valstiečių“ frakcijoje.

„Viena priežastis, kad jie susiję su šia politine jėga. Komanda, darbuotojai, dirbantys jų profesinėje sąjungoje ir „valstiečių“ frakcijoje, yra tie patys. Jie finansiškai priklausomi, kadangi yra maža, subyrėjusi organizacija. Per praėjusius metus susijungė jie iš 3 ar 4 organizacijų. Gebėti veikti atskirai, jie neturi finansinių išteklių. Bet bando sukurti tokį vaizdinį, kad ji yra veikianti profesinė sąjunga ir lyg spaudžia Vyriausybę, bet iš tiesų jie to nepajėgia daryti. Bet su valdžios pagalba, buvo įtraukti ir mokyklų vadovai, jie tą vaizdinį su viešųjų ryšių bendrovėmis bandė kurti – klaidinančią informaciją apie narių skaičių. Pačiu Milešinu mokytojai mokykloje nepasitiki, kurie priklauso mūsų organizacijai. Visi šie dalykai, manau, lėmė, kad jie įsitraukė į tokį žaidimą, melavimą sau ir visuomenei, kuris niekur ir neveda“, – sakė A. Navickas.

Tuo tarpu E. Milešinas Eltai teigė, kad kolektyvinės sutarties pasirašymu džiaugiasi, nes pagaliau Vyriausybės pažadai virto tikrais įsipareigojimais.

                                        

„Ponas Navickas nieko kito ir negali pasakyti, kad jo realiai niekas nepadaryta, tai visuomet ieško kaltų. Visi susitarimai, kurie buvo sutarti nuo liepos mėnesio, visi susitarimai, kurie buvo viešai išsakyti vasarą dabar viskas yra įgyvendinta. Tai šių metų tikslas pasiektas ir mes pradedame galvoti apie 2021 metus“, – sakė jis.

Pirmadienį švietimo ir mokslo darbuotojai ir Vyriausybė pasirašė kolektyvinę sutartį, numatančią 2020 metais mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.

Reikalavimus kėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.