Valdžiai užsiimant parodomosiomis talkomis, nesuyrančių atliekų kalnai miškuose kasmet tik didėja. Tai skatina, pavyzdžiui, paliktos įstatymų landos, dėl kurių normaliai bei nemokamai atsikratyti padangų piliečiams neįmanoma. Iš to užsidirbantis verslas džiūgauja, nes valdžios atstovai teisinasi reikiamus įstatymus parengę tik dabar, o Seimas jų priimti neketina, nes pripažįsta, kad verslo lobistai už juos galingesni.
Sutvarkei - primokėk
Lietuvai užsikrėtus pavasariniu miškų tvarkymu daugelis pastebėjo, kad taip kruopščiai iš miškų išrenkamos automobilių padangos po metų mįslingai grįžta atgal. Ir ne dėl lietuvių sąmoningumo trūkumo, bet dėl to, kad įstatymų landos praktiškai neleidžia padangų atsikratyti nemokamai, tačiau užtikrina solidų uždarbį “garažiniams” autoservisams ir naujų padangų prekiautojams.
Vilnietis Eimantas Baura pasakojo dar žiemą pirkęs naujas padangas sostinės “Eurovistos” automobilių servise. Meistrai, pakeitę jas už daugiau nei 400 litų, maloniai sukrovė padangas į automobilio bagažinę.
“Pareikalavau padangas pasiimti, nes, kiek žinau, tai juos įpareigoja įstatymai. Jie ėmė aiškinti - įstatymai įpareigoja tik paimti senas padangas, jei perki naujas, bet neįpareigoja neimti už tai mokesčio. Tad pareikalavo 40 litų. Todėl padangas susirinkau ir parsivežiau”, - sakė Eimantas.
Pasidomėjęs, jog padangas nemokamai Vilniuje priima vos viena įmonė Gariūnų gatvėje, dirbanti darbo dienomis iki 17 val., o šeštadieniais - vos iki 13 val., sužinojo ir tai, kad ji iš vieno žmogaus priima tik 5 padangas per metus.
“O šį savaitgalį, viešint pas draugus Panevėžyje, buvo dar keisčiau - po akcijos “Darom” iš miško išvilkome beveik penkiasdešimt padangų. Bet įmonėje, kuri jas priima, buvo pasakyta tas pats - vienas žmogus gali “priduoti” penkias padangas. Tad pasiūlė atsivežti bent dešimt žmonių - tada padangas priims. Net kai sakėme, jog primokėsime, jie nieko nenorėjo girdėti, nes už mokestį padangas esą priima tik iš įmonių. Todėl visą jų krūvą mes palikome pakelėje”, - pasakojo jis.
Tvarkyti neskuba
Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis tvirtino, kad projektai, draudžiantys lupikauti iš žmonių, įstrigo Seime.
“Taip, dabar įstatyme yra parašyta, kad atliekas turi pasilikti servise, bet žodžio “nemokamai” nėra. Todėl pinigus rinkti - jų teisė. O įstatymo projektas, įpareigojantis nemokamai priimti tokį pat kiekį senų atliekų, kiek parduodama naujų padangų, guli Seime nuo rudens”, - sakė jis.
Specialistas atskleidė, kad žmonės dabar sumoka du kartus - padangų perdirbimo mokestis jau įskaičiuotas į jų kainą. Gamintojai gali rinktis - arba mokėti apie 350 litų mokestį už toną padangų, arba utilizuoti ne mažiau nei 80 proc. parduodamo prekių kiekio. Pastarasis variantas, anot specialisto, yra gerokai pigesnis. Tad net jei priimtų padangas už dyką, o ne reikalautų primokėti po 10 litų, prekiautojai laimėtų.
“Todėl realiai tai yra savotiška vartotojų apgavystė”, - pripažino A.Naktinis.
Pasiteiravus, kodėl įstatymai pasiūlyti tik dabar, jis teisinosi, jog nenorėta išskirti vien šios problemos.
Nepakrutins nė piršto
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Jonas Ramonas, išgirdęs, kad jo teiraujamasi, kodėl tokių problemų yra Lietuvoje, nustebo, jog kreipiamasi į jį: “O kodėl jūs manęs to klausiate? Jūs klauskite elito, aš tai kaimietis.”
Visgi jis buvo nusiteikęs, kad Seime įstatymų žmonių ir gamtos naudai nė neverta bandyti keisti.
“Yra verslas, kuris labai nori uždirbti pinigų. Tad reikėtų klausti tų, kurie valdo Lietuvą. Kodėl nesiūlome? Kai neturi įtakos, dėl “pasivaidenimo” gali siūlyti ką nori, bet dauguma vis tiek padarys taip, kaip reikia”, - fatališkai buvo nusiteikęs seimūnas.
Vanduo drumstas tyčia
Rimantas BRAZIULIS - Žaliųjų judėjimo pirmininkas:
Išgyvenome jau porą kartų, kai buvo įvedinėjamas stiklinių butelių mokestis, bet jis kaip buvo 25 centai, taip ir kainuoja. Tad mažai kas suinteresuotas juos rinkti. Su padangomis - tas pats.
Jei būtų normaliai reglamentuota tvarka, kai sudarę sutartis su perdirbėjais, surinkę iš miškų ar iš žmonių padangas bei jas atidavę, galėtų gauti dalį iš surinkto atliekų perdirbimo mokesčio, tai būtų suprantamiau. Tik aiškumo niekur nėra.
Bet su atliekomis visada vykdavo keisti dalykai - ne be reikalo Italijoje tuo užsiima mafija. Tad ir Lietuvoje daug kas prie to šildosi rankas. Atvirai sakant, net neįmanoma atsekti istorijos, kas ką turi daryti, nes kai nueini į verslo ir politikų pasitarimus, pasijunti toks kvailas, kad nebesupranti nieko. Jie šneka apie užstatus, pakuotės mokesčius - lyg ir viską sustato į vietas, tačiau vėliau paaiškėja, kad yra didžiulis chaosas, nes niekas atliekų nei perka, nei surenka, neaišku, kur jos patenka. Toks įspūdis, kad niekas tyčia nenori to aiškumo - kuo drumzlinesnis vanduo, kuo daugiau neaiškumo, tuo labiau kažkas iš to pelnosi, o pinigai patenka ne ten, kur turėtų. Tuomet vyksta ir korupciniai dalykai - įstatymų, manau, dėl to ir nenorima keisti, kad kažkam būtų didžiulė nauda, tik ne gamtai.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
