1 nuotr.Advokatų garbės teismas pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nagrinėjamoje advokatui už valdžios kritiką iškeltoje drausmės byloje neskuba padėti taško - jos nagrinėjimas atidėtas iki vasaros pabaigos. Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos ir aktyvisto Andriaus Tapino taikinyje - buvęs Advokatų tarybos pirmininkas, potencialus kandidatas į prezidentus prof. dr. Ignas Vėgėlė.
Netikėtas atidėjimas
Šį antradienį posėdžiavęs Advokatų garbės teismas nusprendė, kad savo nario 47 metų advokato prof. dr. I.Vėgėlės drausmės bylą toliau nagrinės rugpjūčio 29 d. Advokatūros atstovė Ieva Paliliūnienė „Vakaro žinioms" nurodė, kad taip siekiama užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta teisingai ir tinkamai, būtų užtikrinamos visų proceso šalių teisės. Kodėl konkrečiai padaryta pauzė, galbūt paaiškės ateityje.
Kaip rašė „Vakaro žinios", nuostabą sukėlusią bylą teisingumo ministrė E.Dobrovolska iškėlė pernai rugsėjo pabaigoje po didelio atgarsio visuomenėje sulaukusio I.Vėgėlės straipsnio „Gerovės valstybė". Pasak jos, taip pasielgė dėl to, kad „advokatas viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą (pasisakymai pateikti naujienų portale „Delfi" ir įrašuose socialinio tinklo „Facebook" paskyroje), galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama."
Kaip manoma, ministrė galimai sušoko pagal „Laisvės TV" įkūrėjo, visuomenininko Andriaus Tapino dūdelę. Šis jai pateikė 8 puslapių skundą, kaip pastebėta, surašytą teisiškai nepriekaištingai.
Advokatas pateikė tris prašymus
Vasario pabaigoje vykusiame Garbės teismo posėdyje, kuriame pradėta nagrinėti ši svarbi byla, buvo išklausyti ir priimti šalių prašymai, duotas laikas jiems išnagrinėti.
I.Vėgėlė posėdyje kolegų pirmiausia paprašė, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalintų du E.Dobrovolskos paskirti teismo nariai. Vienas iš jų, žiniasklaidos ir intelektinės teisės srityje besispecializuojantis advokatas Andrius Iškauskas, šioje byloje netgi paskirtas pranešėju.
Garbės teismą sudaro penki nariai. Trys iš jų išrinkti advokatų visuotiniame susirinkime.
Tuomet „Vakaro žinioms" I.Vėgėlė sakė: „Ministrės paskirti nariai, kuriuos ji gali ir atšaukti, mano byloje negali realiai būti objektyvūs. Ministrė juos paskyrė, kai A.Tapinas viešai paskelbė, kad kreipsis į garbės teismą."
Į šį prašymą minėti ministrės paskirti kolegos numojo ranka. Taip pat advokatas pateikė prašymą nuraukti bylą, nes, jo įsitikinimu, ministrė procedūriškai pažeidė visą eilę teisės aktų: „Ji priėmė sprendimą man iškelti drausmės bylą, bet nesuteikė teisės atsiliepti. Ministrė viršijo savo įgaliojimų ribas - keldama bylą konstatavo pažeidimus, o tai gali atlikti tik Advokatų garbės teismas. Ji viešai apie mane įžeidžiai atsiliepė ir žemino. Tai rodo šališkumą ir suinteresuotumą."
I.Vėgėlė dar paprašė stabdant bylą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir kelti klausimą, ar Europos Sąjungos teisę atitinka Lietuvoje įtvirtinta sistema, kai ministrės neriboja jokie teisės aktai, kokius, kaip garbės teismo narius skirti ir kt.
Įžvelgė dvigubus standartus
Sprendimą iškelti drausmės bylą advokatui gali priimti Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Pastarasis jį gali priimti be tyrimo, be šalių išklausymo. Tačiau tokia teise ministras naudojasi ypač retai - dabar skaičiuojami bene 3 atvejai. Net du iš jų yra E.Dobrovolskos sąskaitoje. Pernai kovą ji iškėlė drausmės bylą ir dar vienam advokatui dėl socialiniame tinkle išdėstytos nuomonės.
Beje, pernai gruodį Seimo narys Aidas Gedvilas, surinkęs 17 parlamentarų parašus, kreipėsi į ministrę, prašydamas iškelti drausmės bylą Garbės teismo nariui A.Iškauskui dėl to, kad šis, kaip teigta, ilgą laiką sistemingai pažeidinėjo profesinei veiklai taikomus reikalavimus, nes dirbo kitoje darbo vietoje, nei viešai deklaruota advokatūroje. O tai advokatams įstatymas imperatyviai draudžia.
Tačiau E.Dobrovolska dėl minėto advokato tik kreipėsi į Advokatų tarybą. A.Gedvilui teliko komentuoti: „Ministrės sprendimuose - akivaizdus dvigubų standartų taikymas. Prof. I. Vėgėlė jos kreipimesi į Advokatų garbės teismą buvo be teismo nuteistas. Iš esmės ministrės rašte buvo konstatuoti jo tariamai padaryti pažeidimai, kuriuos garbės teismui palikta tik patvirtinti. Nors I.Vėgėlės vienintelė kaltė ta, kad jis naudojasi jam Konstitucijoje garantuota teise kritikuoti valdžią."
