Istorija Šiauliuose: išsigimusi sistema veikia prieš šeimų interesus

Beveik dvejus metus nuo savo vaikų atskirtai šiaulietei 2018 m. balandžio mėnesį buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą vienam iš savo sūnų. Nors į vaiko teisių tarnybų akiratį šeima nebuvo iki tol patekusi, paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su abiem vaikais. Vienam iš jų buvo 10, kitam - 5 metukai. Aiškindamasis situaciją, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvavo savivaldybės specialistai, o Šiaulių apskrities Vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris susitikime dalyvauti negalėjo, taip pat nedelegavo ir atstovo, galinčio paaiškinti situaciją.

Posėdžio dalyvius bene labiausiai stebimo faktas, kad abu vaikai paimti iš šeimos beveik dvejus metus, nors ir nebuvo nustatyta aukštos rizikos veiksnių, kurių pagrindu reikėtų atimti vaikus. „Vaiko teisių apsaugos sistema išsigimė ir pradėjo veikti prieš vaiko interesus. Sistema nubaudė ne tik mamą, bet ir vaikus, - teigė meras, - mamos ir vaikų ryšio neužtikrinimo pasekmės vaikams gali būti žymiai skaudesnės, nei galimai padaryta nusikalstama veika. Suardytas vaikų prieraišumas ir pažeista vaikų teisė į šeimos identitetą.“

Per šį konkretų pavyzdį ėmė aiškėti vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai. Ypač užsitęsė ikiteisminis tyrimas. Psichiatrinės-psichologinės ekspertizės laukti reikia apie 6-8 mėnesius, o jos atlikimas ir akto surašymas trunka dar 2-4 mėnesius!

Pasirodo, už laikiną globą globėjams mokama apie 1000 Eur, šiuo konkrečiu atveju vieno iš vaikų globai per pusantrų metų paskirta nemenka suma - apie 18000 Eur. Gal skiriant daugiau lėšų, kad tokio pobūdžio ekspertizės būtų atliekamos nedelsiant, valstybė galiausiai sutaupytų?

Be to, pastebėta, kad trūksta bendradarbiavimo tarp tiesiogiai vaiko teisėmis besirūpinančios institucijos ir teisėsaugos institucijų. Nors šeima nebuvo patekusi į Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį ir nenustatytas rizikos vaikams lygis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, o vėliau ir teismas kažkodėl nusprendė, kad vaikus būtina laikyti atskirtus nuo mamos. Ar Šiaulių apskrities Vaiko teisų apsaugos skyrius neturėtų būti aktyvesnis šiame procese ir užtikrinti vaikų poreikius augti šeimoje?

„Visi šios situacijos dalyviai  dirbo formaliai, pamiršdami žmogiškumą, to pasekmė - beveik dvejus metus skriaudžiami vaikai ir jų mama. Šiuo ir panašiais atvejais savivaldybėms yra paliktas tik stebėtojo vaidmuo. Esu įsitikinęs, kad būtina peržiūrėti sprendimus dėl vaiko teises saugančios tarnybos centralizavimo ir pavaldumo perdavimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Mes kalbame apie šeimas ir apie žmones, kurie gyvena miestuose ir kaimuose, taigi, ir sprendžiant vaiko teisių klausimus, būtent arčiau savo žmonių esanti savivalda turėtų turėti daugiau įtakos ir galių“, - sakė A.Visockas.

Po šios savaitės posėdžio Šiaulių apylinkės teismas leido mamai du kartus per savaitę pasimatyti su mažamečiais vaikais, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui. Tačiau kitų kardomosios priemonės sąlygų teismas nepakeitė. Teismo nutartis neskundžiama. „Teismas akcentavo, kad yra labai svarbu, jog vaikai visiškai neprarastų ryšių su motina“, - pranešė teismas. Koks bus teismo sprendimas mamai, kuriai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, teismas skelbs vasario 28 d.