Palangos meras Š.Vaitkus padėjo tašką jau kurį laiką kurorte kunkuliuojančioms aistroms dėl šalia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, augančių liepų.

„Pasirodė informacija, neva bus kertami medžiai prie bažnyčios. Noriu patikinti, kad apie medžių kirtimą negali būti jokios kalbos. Jie nebus kertami. Tiesiog vyko diskusija su visuomene ir klebonu. Visuomenė klebonui aiškino, kad medžiai buvo pasodinti sovietmečiu, kad specialiai užstotų bažnyčią. Tačiau pasigilinus paaiškėjo, kad medžiai buvo pasodinti tuomet, kai tik buvo pradėta statyti bažnyčia - XIX amžiaus pabaigoje. Todėl niekas jų nesiruošė ir nesiruošia pjauti. Tiesa, šventoriuje yra keli medžiai, kurie yra blogos būklės, išpuvę. Kai ateis laikas, juos teks pašalinti, kad neužgriūtų ant žmonių ar pačios bažnyčios. O sveiki ir stiprūs medžiai ir toliau augs bei teiks pavėsį", - viešai socialinėje erdvėje pareiškė Palangos meras Š.Vaitkus.

Pasak pačių palangiškių, pirmieji apie medžių iškirtimą prakalbo Palangos parapijos atstovai ir jos klebonas Kęstutis Balčiūnas. Jie tikino, kad liepas reikia pašalinti kaip sovietinį palikimą.

Neva medžiai pasodinti tada, kai pačiame miesto centre pastatytas paminklas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems sovietų armijos kariams (čia yra ir pastarųjų kapinės). Tai padaryta turint konkretų tikslą - kad nesimatytų kitoje Vytauto gatvės pusėje stovinčios bažnyčios, kuri gali užgožti paminklą.

Tačiau kurorto spaudai pasigilinus į Palangos ir bažnyčios statymo istoriją paaiškėjo, jog dvasininkai suklydo arba buvo suklaidinti. O gal ir specialiai bandė manipuliuoti istoriniais faktais.

Dabartinė mūrinė Palangos bažnyčia (Švedijos architekto Karlo Eduardo Strandmano projektas) pradėta statyti 1898 metais ir baigta 1907-aisiais. Tuo metu kurortas priklausė Rusijos imperijai. Trečdalį statyboms reikalingų pinigų davė grafas Tiškevičius, likusius paaukojo patys parapijiečiai. Paskutiniaisiais statybos metais lėšos rinktos ir pardavinėjant atviruką su bažnyčios vaizdu. Jame matosi, jog bažnyčios patvorys apsodintas jaunais medžiais.

Po Pirmojo pasaulinio karo Latvijai atitekusi Palanga kartu Šventąja buvo perduota Lietuvai 1921 metų kovo 30 dieną. Po to joje apsigyveno vienas garsiausių Lietuvos tarpukario fotografų Ignas Stropus, kuris išleido net devynis Palangos atvirukų rinkinius. Jo 1936 metais padarytoje nuotraukoje matyti prieš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią tvoros užaugusios liepos.

Ši nuotrauka ir tapo pagrindiniu įrodymu, kad minėti medžiai pasodinti gerokai anksčiau, nei kitoje gatvėje buvo pastatytas paminklas.

Suvalkietį išgelbėjo kaimynas

Užsidegusi skalbimo mašina ir nesuveikęs dūmų detektorius vos nepražudė garbingo amžiaus Šakių rajono gyventojo.

Gaisras Gegužių kaime kilo pirmadienį, prieš vidurdienį. Ugniagesiams pranešta, kad dega medinis vieno aukšto namas, kurio viduje gali būti žmogus. Apie nelaimę pranešęs kaimynas girdėjo vyro pagalbos šauksmą.

Kai atvyko gaisrininkai, namas skendėjo dūmuose, atvira liepsna degė vonios kambarys. Šalia pastato lauke gulėjo 89 metų senolis. Jis buvo praradęs sąmonę. Paaiškėjo, kad jį prie durų rado ir į saugią vietą patraukė minėtas kaimynas. Medikai rankas, veidą, krūtinę ir plaukus apdegusį nukentėjusįjį nuvežė į Kauno klinikas.

Per gaisrą išdegė plastikinėmis lentelėmis iškalta vonia, apdegė joje buvę namų apyvokos daiktai, aprūko viso namo lubos ir sienos, kiti jame esantys daiktai. Apsaugota už kelių metrų stovinti medinė lauko virtuvė ir ūkinis pastatas bei už 12 metrų esantis kaimynų medinis gyvenamasis namas.

Name buvo įrengtas dūmų detektorius, tačiau per gaisrą jis nesuveikė. Įtariama, kad ugnis įsiplieskė dėl vonioje buvusios skalbimo mašinos gedimo.