Gruodžio mėnesį daugelio mūsų gyvenimas verda šventiniu ritmu: reikia pasirūpinti dovanomis, šventiniu stalu. Ne tik parduotuvėse, bet ir žmonių namuose bei galvose skamba šventinės melodijos, o širdyse gimsta tikėjimas stebuklu. Mes šventinėmis nuotaikomis gyvename mėnesį, o štai Kalėdų Senelis joms ima ruoštis jau sausį. „Vakaro žinios" artėjant šventėms susisiekė su tikruoju Kalėdų Seneliu iš Laplandijos pasiteirauti, kaip vyksta pasiruošimas ir kaip pastarieji metai paveikė Senelio gyvenimą.
Kalėdų Senelis, dar vadinamas Joulupukki, gyvena Laplandijoje, už Poliarinio rato esančiame Rovaniemio miestelyje. Čia, tikrojoje Kalėdų Senelio gimtinėje Suomijoje veikia visas Kalėdų Senelio miestelis, kuriame ištisus metus vyksta pasiruošimas didžiosioms metų šventėms. Jau sausio pradžioje Kalėdų Senelis su visais savo pagalbininkais elfais susirenka aptarti šventinio laikotarpio, įsivertinti, kas buvo padaryta gerai, o ką reikėtų patobulinti. Taip prasideda jau kitų švenčių planavimas, pasiruošimas.
Dažnai sakoma, kad Kalėdų Senelis yra pats populiariausias žmogus Žemėje. Tiesa, ar jis žmogus, ar magiška būtybė, taip ir nežinia. Juk Senelis netgi neatskleidžia, kiek jam metų, kas yra jo tėvai. Tačiau, kad jis yra populiarus, niekas neabejoja. Ištisus metus į Kalėdų Senelio miestelį Rovaniemyje vyksta šimtai tūkstančių vaikų ir suaugusių. Kiekvienam čia atvykusiam Senelis randa laiko. Galima pabendrauti, pašnibždėti savo norą tiesiai Seneliui į ausį ir netgi paglostyti tikrąjį Šiaurės elnią Rudolfą, kuris pirmasis traukia Senelio roges jam keliaujant aplink pasaulį šv. Kalėdų naktį.
Būtent čia atkeliauja ir laiškai Seneliui iš viso pasaulio. Paštas skaičiuoja, kad per metus Senelis sulaukia šimtų tūkstančių laiškų iš viso pasaulio. Vaikai siunčia savo kalėdinius norus. Tačiau Seneliui rašo ne tik vaikai. Savo viltimis ir svajonėmis dalijasi ir suaugę žmonės. Tokią daugybę laiškų išsaugoti turbūt būtų sudėtinga, tad apsilankę Senelio kaimelyje turistai gali už simbolinę kainą įsigyti originalų suvenyrą - tikrų, Seneliui rašytų laiškų ryšulėlį. Visus laiškus surūšiuoti ir atrašyti Seneliui padeda gerieji elfai. Paklaustas, kiek tokių pagalbininkų turi, Senelis nusijuokęs atsako, jog jie taip greitai zuja aplink, jog visų suskaičiuoti tiesiog neįmanoma.
Žinoma, jog artėjant šventiniam laikotarpiui, daugėja ir lankytojų, o čia dar ir baigiamieji pasiruošimo didžiajai kelionei darbai. Visgi, Senelis rado laiko ir pokalbiui su „Vakaro žiniomis" apie tai, kokios šiemet bus šventės ir kokios jos buvo, kai pasaulį kaustė pandemija.
- Kalėdų Seneli, kaip šiuo metu, artėjant šventėms, atrodo tavo kasdienis tvarkaraštis? - „Vakaro žinios" paklausė Laplandijoje gyvenančio tikrojo Kalėdų Senelio.
- Tai yra pats įtempčiausias laikotarpis metuose, juk artėja didžioji šventė - Šventos Kalėdos. Kartu su elfais skaitome laiškus iš viso pasaulio, ruošiame kalėdines dovanas, rūpinamės Šiaurės elniais, kad jie būtų pasiruošę didžiajai kelionei. Ir, žinoma, daug žaidžiame. Tiesa, o man labai svarbu retkarčiais nusnūsti.
- Dar visai neseniai pasaulį kaustė naujojo koronaviruso pandemija. Daug kur buvo įvestos griežtos karantino sąlygos, įvairūs draudimai. Ar tai pakeitė ir Kalėdų Senelio miestelio gyvenimą?
- Karantino sąlygos nesukliudė įvykti didžiajai kelionei. Pernai metų pabaigoje buvo išplatinta žinia, jog Kalėdų Senelis neketina atšaukti savo metų kelionės ir net esant koronaviruso pandemijai, visi pasaulio vaikai sulauks savo išsvajotų dovanų kaip ir metus prieš tai bei visus kitus metus. Tam, kad stebuklas įvyktų, buvo sudaryti specialūs tarptautiniai susitarimai tarp valstybių ir Kalėdų Senelio, kurie leido man aplankyti viso pasaulio vaikus. Šalių įvesti ribojimai negaliojo Šiaurės elnių traukiamoms rogėms, kurioje buvau aš ir visų vaikų dovanos. Tad šventės įvyko taip, kaip visuomet. Nors mums niekur nereikėjo rodyti savo skiepų pažymėjimų, tiek aš, tiek mano gražuolė žmona, o ir visi mūsų pagalbininkai elfai yra paskiepyti.
- Kada šiemet iškrito pirmasis sniegas už Poliarinio rato?
- Tai buvo dar lapkričio pradžioje. Tačiau čia, už Poliarinio rato žiema yra tokia nenuspėjama, kaip Šiaurės elniai. Ji ateina ir išeina pagal savo tvarkaraštį. Tačiau jau lapkričio mėnesį kalendoriuje atsiranda naujas darbas - senio besmegenio statyba kieme su elfais.
- Kiekvienais metais žmonės rašo laiškus tau iš viso pasaulio. Ar šiandien, informaciniame amžiuje, vaikai dar rašo popierinius laiškus?
- Per metus mane pasiekia tiek laiškų, jog tai yra maždaug pusantro kalno (juokiasi). Mane jie labai džiugina. Aš ypač mėgstu gauti ir skaityti ranka rašytus laiškus. O dar labiau man patinka piešiniai ir iliustracijos. Be to, man galima siųsti laiškus ne tik paštu. Popierinius laiškus taip pat galima atsiųsti per pašto karvelius arba paprašyti, kad juos man atskraidintų pelėdos. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate netolo Hogvardso.
Beje, man rašo ne tik vaikai, bet ir suaugę. Juk visi turi svajonių ir norų.
- Seneli, o ar prisimeni, kokia buvo tavo vaikystė?
- Deja, tai buvo taip seniai, kad jau ir neatsimenu. Tačiau galiu patikinti, kad aš iki šiol jaučiuosi kaip mažas vaikas. Todėl visiems galiu tik priminti, kad nėra taip, jog vaikai nustoja žaisti, nes užauga. Iš tiesų jie užauga tuomet, kai nustoja žaisti.
- Šiuo metu pasaulyje daug chaoso, vyksta karai, šalys vis dar neatsigauna po pandemijos, o jau krečia ir energetinė krizė. Kaip neprarasti vilties?
- Kalėdos yra didinga gerumo šventė. Kiekvienas stenkimės padėti tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia, ir darykime tai iš visos širdies, su gerumo dvasia.
- Seneli, o kam tu gali patikėti savo svajones ir kalėdinius norus?
- Mano didžiausias noras - kad mes visi kartu pasistengtume šias Kalėdas paversti ypatingomis visiems vaikams. Sukurkime stebuklingas Kalėdas, kurias vaikai prisimintų visą savo gyvenimą ir galėtų atsiminimais dalintis ateityje su savo vaikais ir anūkais.