1 nuotr.Politikai, vis ragindami skiepytis, net nenori girdėti pasakojimų apie šalutinius vakcinos poveikius. Todėl ir kompensacijų juos patyrusiems žmonėms mokėti nelinkę. O štai vienas žmogelis dėl komplikacijų net skiepo gamintojui parašė. Tačiau pastarasis tik išreiškė užuojautą.
Svajoję paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, esantieji valdžioje jau kalba apie 90 proc. Planai įspūdingi, tačiau neatsakytų klausimų irgi daugėja. Vienas svarbiausių - kiek vakcinos gali apsaugoti nuo naujų viruso štamų, tokių kaip „Liambda" ar neseniai atrasto „Mu". SAM atsakymas į šį klausimą nenudžiugino.
„Mokslininkai, sveikatos institucijos ir vakcinų gamintojai atidžiai stebi naujai atsirandančias viruso atmainas ir jų įtaką vakcinų veiksmingumui. Lietuvoje neturime nė vieno „Liambda" atmainos atvejo. Dar neaišku, ar ši koronaviruso atmaina išplis Europoje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šios atmainos nustatyti tik 8 atvejai, pavieniai atvejai registruoti ir kitose Europos šalyse. Kaip visada apsisaugojimo priemonės yra tokios pat: vakcinacija, rankų higiena, fizinio atstumo laikymasis, socialinių kontaktų mažinimas, patalpų valymas, vėdinimas ir kt." - buvo rašoma gautame laiške, taip ir nepateikiant aiškaus atsakymo.
Gyventojai, neturėdami konkretaus atsakymo, ar galės jaustis visiškai saugūs po 3, 4 ar 5 vakcinos dozės, pagrįstai klausia: kodėl turėtų skiepytis, jei apsauga negarantuota, o šalutinės organizmo reakcijos ištinka dažnai? Juk už jas niekas neprisiims atsakomybės, niekas nekompensuos žalos.
COVID-19 vakcinų atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir kitų vaistų atveju.
Žala iš „žalos be kaltės" sąskaitos neatlyginama (nes laikoma neišvengiama), kai COVID-19 ligos vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių.
Vadovaujantis LR civiliniu kodeksu, produkto (šiuo atveju COVID-19 ligos vakcinos) gamintojas privalo atlyginti tik dėl netinkamos kokybės produktų atsiradusią žalą. Žala atlyginama teismo tvarka.
Žala iš „žalos be kaltės" sąskaitos atlyginama, kai COVID-19 ligos vakcina vartojama, nesilaikant minėtų sąlygų (t.y. dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo - netinkamo vakcinos laikymo, paruošimo, suleidimo ar kt.)", - teigė SAM atstovai.
Nors SAM patikino, kad dėl vakcinų patiriama žala tam tikrais atvejais turi būti kompensuojama, marijampolietis medikas Gediminas Akelaitis teigė, kad išsireikalauti ją atlyginti praktiškai neįmanoma.
„Žinia iš pirmų lūpų. Žmogus persirgo koronavirusu ir nusprendė pasiskiepyti. Vakcina, užuot padėjusi, sukėlė žiaurią komplikaciją. Minėtas asmuo vos išgyveno. Tyrimai ir gydymasis jam kainavo daugiau negu 1000 eurų. Ligonių kasos nieko nekompensavo, SODRA už laikiną nedarbingumą nesumokėjo, - pasakojo medikas. - Pradėjo žmogus ieškoti teisybės, nuėjo net iki SAM. O ten jam buvo parodytos durys. Esą pats sutikai, pasirašei, tad dabar kreipkis į gamintoją arba duok į teismą mediką, kuris paskyrė skiepą. Vakcinos gamintojas, kuriam irgi buvo parašyta, kultūringai atsakė, kad už komplikacijas neatsako, bet išreiškė užuojautą, matyt, už tai, kad išgyveno, ir atsiprašė už nepatogumus.
Tad prieš leisdamiesi tą „stebuklingą" vaistą, dar kartą gerai pagalvokite."
Specialistas taip pat nurodė, kad leidžiant vaistus, po kurių gali susiformuoti trombai, turėtų būti leidžiami ar skiriami kraują skystinantys vaistai, tačiau apie tai Lietuvoje „pamirštama".
Panašią poziciją išsakė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, hematologas Eduardas Vaitkus. Pasak jo, Peru pirmą kartą užfiksuota „Liambda" atmaina ne tik sėkmingai pasiekė JAV, bet ir, Japonijos mokslininkų teigimu, gali tapti rimta grėsme žmonijai.
