5 nuotr.Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į šalies vadovus, parlamentarus ir kitus atsakingus asmenis, prašydama nemenkinti lietuvių kalbos į ją įrašant svetimas raides ir primindama: Konstitucijos 14-ame straipsnyje parašyta, kad „Valstybinė kalba - lietuvių kalba", o visi žinome, jog jos esminis požymis yra abėcėlė, kurią sudaro 32 raidės.
Visuomenininkai primena garsių kalbininkų nuomonę, kad asmenvardžiai yra kalbos dalis, o ne unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo. Taip pat ir tai, kad įteisinus vardų, pavardžių rašybą nelietuviškomis raidėmis bus siaurinamas valstybinės lietuvių kalbos funkcionavimas, žalojama valstybinės kalbos sistema, siekiama siaurinti lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį.
„Dabartinėje lietuvių kalbos gramatikoje" nėra numatyta jokių rašybos išimčių. Lietuvių kalbos institutas 2016 m. išvadoje dėl asmenvardžių rašybos rašė: „Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė (pavardės) asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą." 2010 m. buvęs ministras pirmininkas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius pateikė Seimui įstatymo projektą vardų ir pavardžių rašymui Lietuvos piliečio asmens tapatybės dokumentuose naudojant svetimų kalbų raides „W", „Q" ir „X". Tais laikais pastarasis projektas buvo vadinamas lenkiškų raidžių įteisinimu Lietuvos raidyne. Prieštaraujant piliečių asmenvardžių rašymui nelietuviškomis raidėmis, buvo surinkta ir įteikta prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui apie 70 tūkst. Lietuvos žmonių parašų, buvo pateikta 150 Lietuvos profesorių, mokslininkų peticija", - primena visuomenininkai.
Jie taip pat akcentuoja, kad iki šiol stumiamas grupės Seimo narių registruotas dabartinio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio inicijuotas projektas, kuriame pasiūlyta paso pirmoje pusėje vardus ir pavardes rašyti panaudojant minėtas svetimų kalbų raides ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams, kurie yra ne lietuvių tautybės.
„Konstitucinis Teismas 2014 metais išaiškino, kad, nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo piliečio pase teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi gauti lietuvių kalbos specialistų, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2021 m. spalio 28 d. posėdyje vertino įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 papildomas išimtis ir nepritarė projekto autorių bei Vyriausybės siūlomoms išimtims ne lietuvių tautybės piliečiams rašyti vardus ir pavardes kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas neatsižvelgė į Valstybinės kalbos komisijos išvadą, tuo prieštaraudamas LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui ir LR Konstitucijai", - sakoma kreipimesi.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba prašo Seimą plenarinio posėdžio metu svarstant vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose klausimus išklausyti kalbininką, habilituotą mokslų daktarą K.Garšvą, kuris yra „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos" abėcėlės skyriaus autorius. Ir atmesti G.Landsbergio pateiktą projektą, kuriam pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kuris prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadai.
Visuomenininkai siūlo patvirtinti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis.
