1 nuotr.Premjerė Ingrida Šimonytė palaiko Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis planuojama pratęsti draudimą transliuoti ir platinti Rusijos ir Baltarusijos propagandinius kanalus. Dalis gyventojų ir toliau randa būdų prieiti prie dezinformaciją skleidžiančių kanalų, tačiau, anot Vyriausybės vadovės, valstybė neturėtų tokios prieigos palengvinti.
„Ta mintis, kad žmonės vis tiek kažkur susiras (kanalus – ELTA), jeigu labai norės, ji yra teisinga. Turbūt, jeigu kažkas labai norės, tai visada susiras krūvą kažko nelabai skaniai kvepiančio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
„Kai tie kanalai yra įtraukiami į kabelinės televizijos paketus kaip tokia tarsi sudėtinė dalis, tai aš sakyčiau, kad tai jau nėra normalu, nes man atrodo, kad ten žiniasklaidos jau seniai yra nelikę, o yra tiktai melo propaganda“, – pridūrė ji.
Antradienį Seime svarstytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Jomis numatoma drausti retransliuoti ir platinti internete Rusijoje ar Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programas.
Premjerė pastebėjo, kad rusiškiems ir baltarusiškiems kanalams, kurie yra platinami iš kitų Europos Sąjungos valstybių, bus taikoma įstatymo išimtis.
„Tie kanalai, kurie atstovauja informaciją, žinias, kažkokią nuomonių įvairovę – jie, kaip taisyklė, transliuoja ne iš Rusijos, o iš Vakarų valstybių ir šitie kanalai yra prieinami tiems, kas nori informacijos – tai yra prieinama“, – patikino premjerė.
Paklausta, ar stebi Kremliaus režimui palankių žiniasklaidos priemonių turinį, premjerė pabrėžė, kad tikslingai to nedaro.
„Yra žmonių, kurie iškarpo įvairius tuos gabaliukus pagrindinių kryklių propagandos laidų ir pasidalina socialinėje medijoje. Tai aišku, kai žmonės dalinasi, kažkas įmeta pasižiūrėti ar tiesiog eidamas kažką naršydamas tokius dalykus pamatai“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad anksčiau draudimą retransliuoti ir platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo bei televizijos programas numatė 2022 m. vasario 24-ąją šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, tačiau parlamentui pratęsus nepaprastosios padėties teisinį režimą, nuo rugsėjo 16-osios šios nuostatos nutarime nebeliko.
