Vis dar laukiama subsidijų

„Impuls" ir „Lemon" klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis pasidžiaugė, kad nors apie 10 proc. darbuotojų klubų neveikimo laikotarpiu išėjo dirbti į kitus sektorius, didžiąją dalį darbuotojų bei trenerių pavyko išlaikyti. Ribojimų metu treneriai su klientais dirbo nuotoliniu būdu, o dabar visi laukia klubų atidarymo.

Tiesa, jis neslėpė, jog veiklai vis dar taikomi apribojimai, kol kas treneriams neleis pasiūlyti tokio darbo krūvio, koks buvo iki karantino pradžios. Visgi vadovas pasidžiaugė, jog komandos nariai yra lojalūs įmonei ir laukia kol veiklos apimtis bus galima plėsti. Jis išreiškė viltį, kad atnaujinus veiklą laisvinimų daugės, o klientai galės gauti visas norimas paslaugas bei pasirūpinti savo sveikata.

Atviras V.Šiugždinis buvo ir kalbėdamas apie patirtus nuostolius.

„Klubai buvo uždaryti beveik 6 mėnesius, visiškai negeneravome pajamų, tad, žinoma, patyrėme reikšmingų nuostolių. Galutinius rezultatus suvesime tik po atidarymo, o šiuo metu labai laukiame žadėtų valstybės subsidijų labiausiai nukentėjusiems sektoriams", - sakė jis.

Pasiteiravus apie klientų susigrąžinimą bei pritraukimą, jis nurodė, jog dabar prioritetinis yra kitas klausimas.

„Šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas užtikrinti saugų sportavimą, tad esame susitelkę prie šios užduoties. Kita vertus, daugelis tyrimų parodė, kad Lietuvos gyventojų fizinė ir emocinė sveikata yra tikrai prastos būklės, žmonės priaugo svorio, o jų fizinis aktyvumas sumažėjo iki minimumo. Įvertinus tai, tikimės, kad noras atstatyti iki pandemijos buvusią sveikatos ir kūno būklę paskatins klientus sugrįžti bei nusimesti karantinų naštą", - prognozavo V.Šiugždinis.

Kalbėdamas apie artimiausius pokyčius, jis patvirtino, jog įprastos, į narystę įtrauktos, grupinės treniruotės, kol kas nevyks.

„Tikimės, greitu metu bus leista organizuoti didesnes nei 5 asmenų treniruotes, tuomet ir vėl galėsime klientams pasiūlyti visą spektrą užsiėmimų. Tačiau mėgėjų sportuoti drauge nepaliekame vienų. Užtikrinant saugumo reikalavimus lankytojai galės su treneriu sportuoti grupelėse iki 5 asmenų su atskira tam skirta naryste ir tematizuota užsiėmimų kryptimi. Taip pat organizuojame treniruotes lauke, kuriose jau dabar gali dalyvauti iki 10 žmonių. Nuolat stebėdami situaciją tikimės, kad po truputį galėsime grįžti į ankstesnes vėžes, - sakė vadovas. - Baseinų veikla taip pat turi būti atnaujinta. Laukiame tik patikslinimo, nes Operacijų vadovo sprendimuose aiškiai reikalavimai surašyti vaikų grupėms, tačiau neišskirti reikalavimai pavieniams klientams. Tikimės, kad jie šiomis dienomis bus patikslinti ir jau pirmadienį sulauksime plaukiančiųjų."

Baigdamas jis išreiškė viltį, kad esantys valdžioje savo pozicijos nebekeis.

„Labai gaila, kad sveikatingumo sektorius ilgą laiką buvo vertinamas kartu su pramogų sektoriumi, kaip eilinis laisvalaikio užsiėmimas. Džiaugiamės, kad pagaliau pavyko įtikinti institucijas mūsų sektoriaus svarba. Bet atstatant klubų veiklą bei lankytojų srautus dar laukia didelis darbas, reikia valstybės indėlio, todėl tikimės ir tolesnio aktyvaus bendradarbiavimo", - apibendrino V.Šiugždinis.

Žmonėms trūko veiklos

Nebuvo džiugus priverstinių prastovų laikotarpis ir Kaune įsikūrusiam bei netrukus duris vėl planuojančiam atverti sporto klubui „CityGym". Pasak jo atstovų, kadangi personalas buvo prastovose, tad, nors ir gaudami atlyginimus, žmonės pasiilgo veiklos. Dalis trenerių save realizavo vesdami nuotolines treniruotes, tačiau taip pasisekė toli gražu ne visiems, todėl kiti buvo priversti ieškoti naujų veiklų.

Neslėpė klubo atstovai ir to, kad patyrė didžiulius finansinius nuostolius. Viena vertus, klubas per abu karantinus buvo priverstas užsidaryti pačiame sezono įkarštyje, o atsidaryti buvo leista tais mėnesiais, kai visi sporto klubai patiria nuostolius dėl to, kad vasarą sportuojančių ir taip natūraliai sumažėja.

Antra - nuo sporto žmones atitolino ir nuolat skelbiama abejotina informacija apie tai, jog esą sporto klubuose plinta infekcija, nors į juos renkasi tik gerai besijaučiantys ir siekiantys geros savijautos.

Tarsi šito būtų buvę maža, prie sudėtingos klubo finansinės būklės nemenkai prisidėjo ir dabartinių valdančiųjų abejingumas verslo problemoms. Pasak klubo atstovų, jeigu pirmą karantiną kompensacijos buvo gautos laiku, tai dabar apie jas nėra jokios tikslios informacijos, nėra jokių aiškių terminų, tačiau yra susikaupusi penkiaženklė skola.

Šių veiksnių visuma lėmė, kad klubo laukia ilgas ir neprognozuojamas kelias bandant lipti iš duobės, kurioje „CityGym" atsidūrė ne dėl savo kaltės.

Stebuklingo recepto, kaip susigrąžinti klientus, kol kas klubas neturi, tačiau jo komanda nusiteikusi dirbti, kaip dirbusi. Reikalas tas, kad „CityGym" yra ne srautinis, o nišinis sporto klubas, todėl jo klientai žino, kodėl eina būtent pas juos ir ko gali tikėtis. Tiesa, grupinės treniruotės, kol jų nebus galima rengti visa apimtimi, klube nevyks, nes klubui visi jo klientai yra vienodai svarbūs.

Apibendrindami pokalbį klubo atstovai neslėpė, kad juos smarkiai nuvylė valdančiųjų požiūris ir supratimas apie sportą. Pasak jų, remiantis gerąja užsienio praktika ir laikantis saugumo taisyklių, seniai buvo galima leisti sportuoti viduje, tačiau valdžia kažkodėl nusprendė, kad sportas yra ne pirmo būtinumo pramoga, visiškai nebūtina geros dvasinės ir fizinės savijautos užtikrinimui...