1 nuotr.Svarstant įvairius gynybos finansavimo didinimo modelio, galima diskutuoti ir apie naujo mokesčio įvedimą, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak jos, visuomenė ir verslai neturėtų būti bauginami naujų mokesčių įvedimu.
„Girdime viešojoje erdvėje įvairiausių pasiūlymų didinti vieną ar kitą mokestį, tikrai diskutuoti galima ir reikia, tačiau nesinorėtų, kad žmonės ar verslai būtų tuščiai bauginami naujais privalomais visuotinos gynybos mokesčiais“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo I. Segalovičienė.
Prezidento vyriausioji patarėja pabrėžė, kad diskutuojant apie gynybos mokestį, svarbu svarstyti jį mokesčių reformos kontekste. Kitu atveju, pasak jos, šis mokestis turėtų mažiau naudos.
„Apie bet kokius mokesčius gynybai variantus reikia kalbėti susietai su mokesčių reforma, todėl būtent finansų politiką formuojančiųjų lyderystė yra labai reikalinga“, – tikino I. Segalovičienė.
„Nekalbant apie mokesčių reformą, iš esmės kalbame apie didesnį žmonių ar verslų apmokestinimą, jiems mainais nepasiūlant naudingų pakeitimų. Čia labai svarbu matyti strategiškai, mokesčių reformos užbaigimas ir (tada – ELTA) šito elemento įkomponavimas, būtų naudingas Lietuvai“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad apie naujo mokesčio idėją vienas pirmųjų prakalbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Apsvarstyti šią iniciatyvą politikas ketina kviesti visas parlamentines partijas.
Kaip skelbta anksčiau, socialdemokratų partija siūlo Finansų ministerijai išleisti gynybos obligacijas kaip alternatyvą skolinimuisi krašto apsaugos reikmėms iš užsienio rinkų. Pasak jų, pasiūlius rinkos sąlygas atitinkančias palūkanų normas, gynybos obligacijos būtų patrauklios ir ekonomiškai, o kartu leistų gyventojams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai, sako socialdemokratai.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. BVP. Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
