respublika.lt

Išdžiūvusi Švietimo upė (2)

(0)
Publikuota: 2021 gegužės 24 08:30:00, Vladas Vaicekauskas
×
nuotr. 1 nuotr.
Vilties teikusią Meilės Lukšienės tautinės mokyklos idėją pasistengta užgesinti jau pirmaisiais Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metais. Redakcijos archyvo nuotr.

Aną šeštadienį „Respublikoje" ir portale stebėjomės, kaip sklypinė švietimo daržininkystė, iš vienų ir tų pačių programinių sėklų išaugina labai skirtingo raštingumo moksleiviją. Šiandien svarstome, kas nutiko, kad 14 švietimo reformų pametė... mokyklą!

 

Giljotinuota tautinės mokyklos idėja

Ar dar pamenate, bičiuliai, saldaus džiugesio dieneles, kai iškilioji, talentingoji pedagogė-mokslininkė Meilė Lukšienė ir jos sekėjai paskelbė: Lietuva vietoj jaunojo komunizmo statytojo mokyklos kurs kiekvieno širdžiai artimą, visus vaikus vienodai mylinčią ir globojančią tautinės dvasios mokyklą.

**

Jau parengta Tautinės mokyklos koncepcija, geriausi pedagogai ir mokslo žmonės jau ruošia naujo turinio mokymo ir ugdymo programas, naujo turinio vadovėlius, Vilniaus pedagoginis institutas pagal tautinės mokyklos programas apmokys pedagogus, mokyklų direktorius, kultūros ir švietimo skyrių specialistus.

**

Tautinės mokyklos idėja į vieną ratą sujungs ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo mokyklas, technikumus (dabar - kolegija), universitetus. Dirbsime išvien Tėvynės labui ir Tautos ateičiai. Ir staiga, ištaikęs progą, viešai kranktelėjo sorošinis švietimo ministras Dalius Kuolys.

**

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos švietimo ministras viešai suabejojo, ar tikrai verta gaišti brangų laiką tautinės mokyklos kūrimui. Iš pradžių derėtų išsamiai susipažinti, kaip švietimo reikalai klostosi senosios Vakarų demokratijos valstybėse. Būtų išmintingiau perimti, kas pažangu, patikrinta, užauginta vakarietiškoje švietimo sistemoje, ir neskausmingai „persodinti" į Lietuvos švietimą.

**

„Pažangios minties" ministrą palaikė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė: tai būtų paprasčiau, greičiau, sutaupytume daug laiko, o svarbiausia, lėšų, kurių mums taip stinga.

Vakarietiško švietimo „saulės" vežėjai

Pono A.Kubiliaus ir „pažangios minties" ministro pono D.Kuolio paraginti, iždo pinigais paremti šimtai mokyklų vadovų, pedagogų, mokslo žmonių, politikų plūstelėjo į Švedijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos ir t.t. mokyklas, kolegijas, institutus, universitetus, seminarus, konferencijas svetimo švietimo medučio kopinėti.

**

Ir netrukus Lietuvoje prasidėjo neregėto masto soclenktynės, kuris miestas, rajonas, mokykla, technikumas, universitetas greičiausia perims, įdiegs, pritaikys vakarietiško švietimo modelį ir taps moderniausia, šiuolaikiškiausia Nepriklausomybės laikų švietimo įstaiga.

**

Buvo baugu žiūrėti, kaip nekomunistinio darbo spartuoliai į mokyklas, pedagogų, moksleivių, tėvų galvas įkvėptai diegė nusirašytų, nukopijuotų, nuplagijuotų iš pasisavintų programų idėjas, mokymo stilių bei metodus.

Šiaip ne taip egzistavusi paveldėta švietimo sistema ūmai sueižėjo, suskilo ir sugriuvo.

Tautinės mokyklos idėja prarado aktualiją, mokyklos kūrėjai atsidūrė užribyje, tautinės mokyklos motina, iškilioji M.Lukšienė, neatlaikiusi purvino puolimo bangų, pasitraukė.

**

Vakarietiškojo modernaus švietimo pievose dabar laigė „naujos minties" sorošinio ministro globalisto D.Kuolio naujos kartos konstruktoriai ir moderatoriai.

**

Piliečiai, suglaudę ausis, spėliojo, ką pasės palaidas, nekontroliuojamas ir nevaldomas švietimas jų vaikų širdyse ir protuose. Baimė stiprėjo, kol tapo aišku: svetimo švietimo diegimo politika, sukėlusi švietimo griūtį, nieko naujo nesukūrė, tik ištaškė valstybės pinigus ir pasėjo chaosą. O D.Kuolio pasėtą chaosą gali suvaldyti tik naujas ministras ir esminė, gerai apgalvota, švietimo reforma.

Reformų bumas

30 Nepriklausomybės metų, 13 švietimo ministrų ir 14 didesnių-mažesnių švietimo reformų! Kol abiturientas baigia vidurinę, kartu su pedagogais ir tėvais pergyvena 3-4 ar net 5 reformas! Ir kiekvienas ministras kažką keičia, tobulina, perstato, ilgina ar trumpina atostogas, mokslo metus, perrašo, papildo mokymo-ugdymo programas, pažymius keičia saulutėmis, gėlytėmis, drugeliais, gyvūnėliais ir vis žvejoja naujo mokymo ir mąstymo užsienietiško švietimo perliukus. 14 švietimo reformų „suvalgė" beveik 90 milijonų mokyklai skirtų lėšų. Mokyklos skurdo. Direktoriai buvo priversti galvoti, kaip išgyventi iki rudens: tūkstančiai mokytojų 2-3 mėnesius negavo algų! Susivieniję mokyklų vadovai kreipėsi į ministeriją: ne-be-iš-gy-ve-na-me. Mokytojai palieka mokyklas. O ponia Ministerija: papildomų lėšų nėra, ministerija pinigų nespausdina.

Mokyklų „krepšelizacija"

Devintasis švietimo ministras Gintaras Steponavičius (dabar „priklijuotas" prie politinės korupcijos bylos) paskelbė mokyklų gelbėjimo programą - visų švietimo įstaigų „krepšelizaciją". Mokinio krepšelis sutvarkys chaosą, sustiprins mokyklas, pagerins mokytojų-skurdukų gyvenimą.

**

O iš tikrųjų prasidėjo ne „krepšelizacija", o kaip pajuokavo alytiškis Jonas Juravičius, „ter-be-li-za-ci-ja". Nes „terbelėn" ponas G.Steponavičius įdėjo nedidelį pinigėlį. „Krepšelizacija" chaosą ne panaikino, bet pagyvino!

„Terbelizacinė" tautosaka

Direktorius direktoriui: „Kolega, kaip sekasi krepšelių žvejyba? Kiek krepšelių pririnkai vienai klasei? Mano 5 klasėms pritrūko 15 krepšelių. Ko gero, klases teks sujungti. Sakai, nukentės mokymas? Nukentės krepšelių nesurinkusi pati mokykla ir mokytojai. Gal žinai, iš kur krepšelių gauti? Daug šeimų su vaikais pabėgo į užsienius arba persikėlė į didesnius miestus, nes kaime neliko darbų, kiti metė mokyklas, o man trūksta mokytojų."

**

Krepšeliai mokyklas padalijo į dvi stovyklas: vienos mokyklos įvairiais būdais krepšelius susimedžiojo, kitoms nepasisekė ar nenorėjo užsiimti krepšelių perviliojimo verslu.

Atsiradus mokyklų-klipatų grupei, prasidėjo skurdukų likvidavimo procesas. Kur dėti skurdukų moksleivius?

Geltonieji autobusėliai

Kad neužsidarytų leisgyvės stipresnės mokyklos, geltonieji autobusėliai turėjo likviduojamų mokyklų krepšelius suvežti į stipresnes.

Pavyzdžiui, į Alytaus rajono Daugų vidurinę geltonieji autobusėliai rytais suveždavo 200 likviduojamų mokyklų moksleivių. 200 atvežtinių plius 200 savų - ir jau gali gyventi, gali pradėti rimčiau, nedrebėdamas dėl ateities vaikus mokyti ir lavinti.

**

Vyriausybė geltoniesiems gelbėtojams kasmet skyrė milijonų milijonus. Jei ne geltonieji autobusėliai, galybė vaikų mokyklos būtų visai nepasiekę.

Atsivežtiniai pedagogai

„Krepšelizavus" mokyklas ėmė trūkti matematikos, fizikos, chemijos mokytojų, nes jie susirado geriau apmokamas vietas verslo įmonėse. Padėtį galėjo pataisyti atsivežtiniai pedagogai.

Atvažiuojantis mokytojas - gelbėtojas, dažnai per dieną aplankantis 2-3 mokyklas, nes kitaip iš 0,25 ar 0,5 etato neišgyventų! Alternatyva - arba tapk keliaujančiu mokytoju, arba per atostogas važiuok į Varėnos miškus grybauti ir uogauti, kaip daro čionykščiai pedagogai.

14 reformų pasekmės

Reformos pagimdė sklypinę švietimo daržininkystę: 60 savivaldybių - 60 sklypų, 60 šeimininkų.

**

„Krepšelizacija" pagimdė klajoklių moksleivių ir pedagogų gentį. Tūkstančiai moksleivių ir pedagogų, tarsi piligrimai, kasdien į mokyklas ir atgal, o paskui su tėvais į nuotolinius būrelius ir atgal, per dieną sukaria 80-100 kilometrų. Ir iš šitaip kelionėse iškratytų moksleivių reikalaujama aukštų mokymosi ir ugdymosi balų!

Reformos sukūrė korepetitorių luomą. Korepetitoriauti pedagogus privertė vargani krūviai po 0,25, 0,5, 0,75 etato. Tik biednesniems korepetitorių paslaugos neįkandamos.

**

Reformos pagimdė privačias mokyklas, kur, stebuklas, „krepšeliniai" pedagogai puikiai atlieka savo profesines pareigas, padoriai uždirba, mažiau stresuoja. Bet šios, biudžeto pamalonintos, aukštesnės klasės mokyklos dėl brangumo atbaido net vidutinio luomo tėčius ir mamas.

**

Reformos giliau nei „korona" iki kirvio koto suprastėjusio švietimo rūpesčiuose panardino tūkstančius tėvų - jie nežino, kas jų vaikų laukia rytoj...

**

O mes, bičiuliai, su išmintingais žmonėmis mėginsime pateikti naujos, visiems vienodai prieinamos mokyklos modelį. Bet jau kitą kartą!

Švietimo reformatoriai

Pirmuoju kultūros ir švietimo ministru tapo tautinės mokyklos idėją sužlugdęs kultūros istorijos tyrėjas Darius Kuolys, kurį pakeitė pianistas - pedagogas Dainius Trinkūnas; 1994 m. nuo švietimo ir mokslo atskyrus kultūrą, ministru paskirtas radijo inžinierius Vladislovas Domarkas, po kurio atėjo kalbininkas, baltistas akademikas Zigmas Zinkevičius, bet akademiką netrukus pakeitė poetas-eseistas Kornelijus Platelis, o šį - net trijose Vyriausybėse ministravęs Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius; vėliau ministravo ir Remigijus Motuzas, ir Roma Dovydėnienė-Žakaitienė, įkandin kurios atėjo garsusis švietimo „krepšelizatorius" Gintaras Steponavičius, o po jo švietimui vadovauti stojo gydytojas-chirurgas, biomedicinos mokslų daktaras Dainius Pavalkis; šiam atsistatydinus, ministro postą užėmė Audronė Pitrėnienė, po jos atėjo Jurgita Petrauskienė, kurią pakeitė tas pats A.Monkevičius, o poną A.Monkevičių - dabartinė ministrė Jurgita Šiugždinienė, paskelbusi nuo anglų nukopijuotą „Tūkstantmečio mokyklos" projektą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kiek kiaušinių suvalgote per Velykas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +11 C

+6 +11 C

+7 +12 C

+9 +13 C

+12 +19 C

+18 +20 C

0-7 m/s

0-6 m/s

0-5 m/s