respublika.lt

Išdžiūvusi Švietimo upė (1) (26)

2021 gegužės 16 07:30:00
Vladas VAICEKAUSKAS

Kažkada šakota švietimo upė visas šalies mokymo įstaigas vienodai, kiek galėjo, maitino naujausių žinių, mokslo, kultūros deguonimi. Didieji reformatoriai po 14 švietimo reformų upę numelioravo. Upė maitintoja nuseko. Uždumblėjo ir užako. Dabar turime minkyti švietimo purvynėlį.

×
nuotr. 1 nuotr.
Ypač dažnai studentai ir pedagogai protestavo prieš didžiojo švietimo reformatoriaus liberalo Gintaro Steponavičiaus pertvarkas. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Sklypinė švietimo daržininkystė

Bičiulis Bernaras, kilimo nuo Rokiškio, man sielvartavo, kad „iki kirvio koto" suprastėjusi švietimo sistema kasmet gamina vis slidesnį broką: „Nežinau, Vladai, ko ši kirvio koto sistema išmokys mano 8 anūkus?"

**

Diplomuotas senelis kalba, ko Lietuvoje seniai nėra.

Bernarai, 8 Tamstos anūkai mokosi, lavinasi, ugdosi uždaroje, tvoromis apsitvėrusioje sklypinio švietimo daržininkystės mokykloje!

Lietuvos švietimo sistema lik-vi-duo-ta!!!

Švietimo sklypų šeimininkas

60 savivaldybių - 60 sklypų, 60 šeimininkų! Kiekvieno sklypo šeimininkas, Bernarai, ar tai būtų zootechnikas, buhalteris, agronomas, inžinierius, vadybininkas, ar švietimietis, savo švietimo sklype įsiveda ir savo tvarką: pats, dėl lėšų pasitardamas su vietinio seimelio Tarybos nariais, pasirenka švietimo, kultūros įstaigų vadovus, pats priima, atleidžia, sukeičia specialistus, o taipogi mokyklų, kultūros įstaigų kūrikus (kaime), sargus, valytojas, santechnikus, teritorijų prižiūrėtojus. Švietimo sklypo šeimininkas tampa vieninteliu švietimo, kultūros, gydymo, seniūnijų tarnautojų darbdaviu! Ar kada nors esi, Bernarai, kėlęs aliarmą savo vieninteliam darbdaviui?

**

Švietimo sklypo šeimininkas, kaip vyriausiasis daržininkas, savo galva pertvarko rajono, miesto švietimo-kultūros-gydymo tinklą: uždaro bibliotekas, kultūros namus, poliklinikas, vaistines, sujungia-atjungia-performuoja klases, mylimas partietiškas mokyklas paverčia bazinėmis, prie jų priklijuoja 2-3 mažėlesnes ir skurdesnes, kurios tampa bazinės filialais.

Šitaip sutaupoma administracinių ir krepšelinių resursų! Spurdančias, filializuotis nenorinčias, spaudoje inkščiančias mokyklas šeimininkas kuriam laikui paleidžia laisvai plaukioti, kaskart vis prisukdamas deguonies kranelį.

Mokyklos-skurdukės ilgai netveria, jau po metų „sudeda blakstienas", iškelia rankutes ir atsiduoda šeimininko valiai. Didžiausi maitintojai, karpant etatus, pasiunčiami „balų deginti".

Hibridinė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi skundų, švelniai papriekaištauja: girdi, gal nereikėjo taip skubėti. Bet šeimininkas turi savo argumentų: mažavaikės mokyklos nešė biudžetui didelius nuostolius, labai pablogino švietimo sklypo ro-dik-lius, iš sklypo teritorijos išbėgo emigrantai, sumažėjo gimdymų, mokyklose atsirado krepšelių deficitas, bibliotekos neteko skaitytojų, kultūros įstaigos - saviveiklininkų. Todėl, ponia Ministerija, objektyvios, nuo manęs nepriklausančios, aplinkybės, kasmet verčia kai ką siaurinti, mažinti, kai ką uždaryti, likviduoti, išnuomoti, parduoti, perleisti Turto bankui ir net palikti likimo valiai. Tuštiems pastatams, kurie labai praverstų kilus didesnei pandemijai ar praplyšus, prairus baltarusių atominei, Vyriausybė lėšų neskiria.

Ir hibridinė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atatupsta dingsta už kampo: juk visos švietimo, kultūros įstaigos įstatymu perduotos sklypo šeimininko žinion - jis arčiausiai žmonių, geriausiai žino, kaip tvarkytis savame darže!

Stulbinantys sklypinės švietimo daržininkystės pasiekimai

I apstulbimas: sklypinė švietimo daržininkystė iš vienų ir tų pačių švietimo programinių sėklų išaugina skirtingo skonio ir kokybės švietimo vaisius.

II apstulbimas: iš tų pačių moksliškai apdorotų, švietimo programų XXI a. pirmoje pusėje sklypinėje daržininkystėje geometriškai sparčiai ėmė daugėti mažamokslių, mažaraščių ir net, rašo portalai, be-raš-čių!

III apstulbimas: viešai kalbama, rašoma, kad mažaraščių populiacija sudaro mažne 15-20 procentų visos moksleivijos ir studentijos populiacijos!

Abejonė: kiek iš tikrųjų sklypinė švietimo daržininkystė išaugina mažaraščių (pažymiai padidinami), nežino nė Lietuvos saugumo įstaiga, o juk būtent mažaraščiai greičiausiai ir dažniausiai užkimba ant rusiškų ir baltarusiškų propagandinių kabliukų!

Žaibiška universitetų reakcija

Nuo mažaraščių antplūdžio pašiurpę universitetai savo teritorijas apjuosė apsauginiais balų barjerais: nesurinkai reikiamų balų - kartelės ne-per-šok-si. Tada keliauk, kur akys veda. Nors į Anglijos, Prancūzijos braškynų, pomidorų, vynuogynų plantacijas, paukščių fabrikus giedoriams sprandukų sukinėti, nors ir į JAV, Vokietiją turtingiems seneliams pasturgalių šluostyti, nors į Norvegijos žuvų fabrikus dirbtinai auginamoms lašišoms pilvukų skrosti. Apsimesk, kad iš Lietuvos pabėgai po pasaulį pasibastyti.

**

Mielasis Bernarai, smarkiai civilizuotame, aukštų ir superaukštų technologijų pasaulyje vis dar klesti juodadarbių, juodnugarių rinka. Lietuvos sklypinė švietimo daržininkystė šioje rinkoje užima svarbaus žaidėjo poziciją.

Juodoji juodnugarių rinka į atestatus, diplomus ne-žiū-ri! Juodadarbių rinkai rūpi sveika, energinga, darbšti Lietuvos bernaičių ir mergaičių jaunystė. Tad savo 8 anūkėlius, Bernarai, spausk prie knygų, nes išsilaisvinę iš sklypinės švietimo daržininkystės nuriedės tiesiai į juodnugarių gretas.

**

Kita vertus, kad ir kokį darbą užsieniuose dirbtum, vis vien uždirbsi daugiau nei savo Tėvynės švietimo darže.

Sprendimas universitetams

Universitetų apsidraudėliški stojimo balai visuomenėje sukėlė didžiulį šaršalą.

Konstitucija sako: kiekvienas turi teisę siekti aukštojo mokslo.

Universitetai atkerta: tik peršokę mūsų balų kartelę!

Žmogaus teisių gynėjai: bendrojo lavinimo mokyklos priima mokytis ir galvos negalią turinčius, tai kodėl universitetai gali kratytis sveikų mažaraščių?

Spaudimui stiprėjant Rektorių taryba sutinka: gerai, mes galime priimti ir mažaraščius, juos papildomai pamokysime, kad bent vidutiniokus pasivytų, bet už jų studijas teks sumokėti tėvams, arba imti studijų paskolas, arba menkai skaitančius stipendijomis sušelps Vyriausybė. Universitetai finansuoti mažaraščių studijas lėšų ne-tu-ri.

Vyriausybė, pasirodo, papildomų lėšų mažamokslių studijoms taipogi ne-tu-ri.

Kompromisinė pusiausvyra

Sutarta: kadangi sklypinėje švietimo daržininkystėje iš tų pačių programinių sėklų ramiai dygsta ir auga tuntai mažaraščių, tai ir universitetų auditorijose gali augti pusiau lupti, pusiau skusti specialistai. Universitetai mažamoksliams (neturtingiems) nemokamai suteiks bendrabutį, sumažins studijų mokestį, nuleis reikalavimų kartelę ir t.t.

Kompromisinė pusiausvyra nuramino hibridinę Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Vyriausybę, Seimą.

Šiandien naujoji Seimo dauguma, Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas, ypač hibridinė ministerija, kuria galingas Tūkstantmečio mokyklų programas ir tikisi į aukštesnį lygį pakelti bendrąjį švietimą ir mokslą. Tūkstančio mokyklų deglai uždegti, pirmieji dūmeliai kvepia žydinčiomis ievomis...

**

O sklypinės švietimo daržininkystės šeimininkai ramesni už belgus: iš fanfarinių naujų programų jie atsirinks, kas jiems labiau tiks ir patiks. Svarbu, kad su Tūkstantmečio mokyklomis plūstelės didesni pinigai. Švietimo sklypų šeimininkai lygiai taip pat pasielgė su Vyriausybės ir sveikatos ministro Arūno Dulkio pandeminio suvaldymo programomis: modelį iš naujo sukirpo ir pasiuvo tokį, koks jiems tiko ir patiko. Vilniaus m. savivaldybė nuvažiavo savais keliais, lyg būtų valstybė... valstybėje.

Kuriamas Tūkstantmečio mokyklų miražas išsisklaidys arba pridarys tiek žalos, kiek žalos pridarė 14 švietimo reformų!

Artėjančiuose savivaldos rinkimuose vietos valdžią į savo rankas visiškai perims rinkimų komitetai, o sekančiuose Seimo rinkimuose išsirinks savo Seimą, ministrą pirmininką ir ministrus. Partinė sistema savo gretose teturi viso labo 4 proc. piliečių!

Prancūzijos ir Singapūro švietimo paveikslėliai

Prancūzija, Bernarai, moderni, šiuolaikiška, o gyvena po senovei.

Švietimo ministerija visas švietimo įstaigas suėmusi į savo rankas.

Ministerija kontroliuoja švietimo įstaigų veiklą, parenka, skiria vadovus, atestuoja pedagogus, rūpinasi jų kvalifikacija, suteikia laipsnius, kategorijas.

Visos švietimo ministerijos mokyklos atsideda vien moksleivių mokymo ir ugdymo, lavinimo reikalams. Ten mokyklų direktoriai nesirūpina varvančiais kranais, valytojomis, kiemsargiais, kūrikais.

Mokymo ir ugdymo kompleksai priklauso savivaldybėms. Švietimo ministerija už gerą pinigą modernius, patogius mokytis ir mokyti kompleksus nuomojasi.

Savivalda į mokymosi ir ugdymo procesus nesikiša. Todėl švietimas iki šiol turi bendrą, visas švietimo įstaigas apjungiančią ir vienodai gerai pamaitinančią, kraujotakos sistemą. Puikiai veikia profesinis mokymas, kurio baze rūpinasi darbdaviai, organizacijos, nes jiems reikia geromis sąlygomis paruoštų kvalifikuotų specialistų.

Sklypinė švietimo daržininkystė ten nežinoma.

**

Kasmetinėje, Bernarai, Singapūro švietimo darbuotojų konferencijoje, kurią paeiliui rengia universitetai, lygiomis teisėmis dalyvauja ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo, koledžų ir universitetų atstovai.

Konferencijoje pirmiausia aptariami ikimokyklinių įstaigų reikalai. Pagrindinį pranešimą padaro viena(-as) ikimokyklinių įstaigų vadovė(-as). Šiai svarbiausiai šalies įstaigai, girdi Bernarai, turi būti sudarytos idealios vaikų mokymo ir ugdymo sąlygos. Nes iš šio šaltinio geria visos kitos mokymo, lavinimo, ugdymo, švietimo, kultūros įstaigos!

Taip man yra kalbėjęs buvęs MRU rektorius Alvydas Pumputis, kaip Pasaulinės universitetų asociacijos tarybos narys apkeliavęs daugelio šalių universitetus.

**

Ikimokyklinė įstaiga - bendrojo lavinimo mokykla - koledžai - universitetai - valstybė. Bent viena išsprūdusi grandis sustabdo sistemos veikimą ir kyla aliarmas. Švietimo įstaigose auga, bręsta valstybės ateitis ir likimas!

14 švietimo reformų buvusią Lietuvos švietimo sistemą išbalansavo, ir galiausiai numarino. Reformos pametė mokyklą. Mokykla tapo į abi puses stumdomu geležinkelio vagonėliu. Reformos pagimdė ir sklypinę švietimo daržininkystę. Bet apie tai, Bernarai, kitą kartą.

 

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (26)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PARODA: Ketvirtadienio vakarą Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – A. ir P. Galaunių namuose bus atidaryta paroda „Moder… Kas? Kauno modernizmas! Ir architekto profesija“ atidarymas.
  • PATYČIOS: Prancūzijos parlamentas trečiadienį pradėjo nagrinėti įstatymo projektą, pagal kurį už patyčias mokykloje būtų baudžiama iki trejų metų kalėjimo.
  • AUTOMOBILIAI: Lietuvoje sausio-lapkričio mėnesiais įregistruota apie 32.900 naujų lengvųjų automobilių – 15,2% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais (38.820).
  • VAKCINACIJA: Europos Sąjungai laikas „pamąstyti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID, trečiadienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, nors ir pabrėžė, kad nuspręsti turi valstybių narių vyriausybės.
  • PRITARĖ: Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį.
  • GINČAS: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nagrinės vienos didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ ir jos smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ginčą dėl 81,25 mln. Eur žalos už bandymus stabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.
  • DERYBOS: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
  • PELNAS: Bankininkystės grupė „Citadele“ per 9 šių metų mėnesius uždirbo 44,7 mln. Eur, kai prieš metus tą patį laikotarpį fiksuotas 20,5 mln. Eur nuostolis.
  • PRATĘSIAMA: Austrija antradienį dar dešimčiai dienų pratęsė šalyje įvestą visuotinį karantiną.
  • BRANGIAUSIAS: Izraelio uostamiestis Tel Avivas, anot britų žurnalo „The Economist“ atliktos analizės, yra brangiausias pasaulio miestas.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar vaikai turi turėti galimybę nuspręsti skiepytis be tėvų sutikimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +5 C

-2 +3 C

 

-10 +3 C

0 +6 C

-3 +2 C

 

-3 0 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s