Iš šios žiemos dienoraščio

Tačiau patikėkite, tai labai praverčia, nes kaip žinosi, kaip prisiminsi, kas tokiu pat metu buvo pernai, užpernai ir ar mūsų didžioji nuostaba orais yra iš tikro to verta. Žinoma, tą darant, daug ko nereikia „nešiotis“ savo atmintyje, kuri ir taip kaskart užkraunama kiekvienos dienos įspūdžiais ir reikalais.

Taigi norintys pildyti šios žiemos ir savo patirčių dienoraštį, jame mažai rašys apie sniegą, šaltį ir su tuo kylančias problemas. Jų nėra - nei problemų, nei sniego. Tiesa, keletą kartų teko grandyti ledokšnius nuo automobilių stiklų, bet - tai ir viskas. O pati žiema...

Ji yra, tik kitokia. Ir - kelianti ne mažiau nerimo, nei speiguota ir snieguota. Nes tai, kas iki šių dienų vyko gamtoje, netilpo į jokį mūsų supratimą apie žiemą. Pagaliau ji atnešė daugiau baimės ir netikrumo, nei baltos žiemos ramybės. Naujausios nedrąsios prognozės sako, kad ir vasaris būsiąs gerokai šiltesnis, taigi žiemos gali nepadovanoti net šis pūgų mėnuo.

Ką įrašysime į šio sausio antrosios pusės dienoraštį? Pasižvalgykime plačiau. Štai daug kas stebisi regėtomis boružėmis, mėšlavabaliais, blakėmis kareivėliais ir ore šokančiais uodukais. Iš karto nuraminame - tai kiti uodai, visai nekalti ir nepikti. O štai erkės yra judrios ir aktyvios - braidantiems po miško avietynus ar leidžiantiems ten lakstyti savo šuneliui yra tikimybė su jomis susipažinti artimiau.

Kažkas klausė: o varlės, ar jos nepabudo? O ežiai, šikšnosparniai? Miegapelės? Visi šie gyvūnai turi bendrą bruožą - jie miega žiemos miegu, jų įmygiui būdingi dideli pokyčiai fiziologijoje. Rudenį sukaupta energija turi būti naudojama labai taupiai, todėl gyvūnų kvėpavimas lėtėja, kaip ir širdies dūžių per minutę skaičius. Nukrinta ir jų kūno temperatūra, tačiau jie negali būti aplinkoje, kur temperatūra žemesnė už nulį laipsnių. Dabar sąlygos pasikeitė, kai kas gali pabusti - pranešama apie regėtus vaikštinėjančius ežius, šikšnosparniai savo požemiuose taip pat aktyvesni, neretai perskrenda iš vienos vietos į kitą, o tam reikia pabusti. Varlėms pabusti ankstoka, tačiau tai - visai įmanoma. Kaip ir lazdyninėms miegapelėms, kurios miega urveliuose po žeme. Ar tai gerai jiems patiems? Ne, toks pabudimas yra didelis pavojus! Juk pabudę gyvūnai naudoja energiją, nesimaitina, todėl ilgiau būdami aktyvūs gali nusilpti. Jeigu sugrįžtų žiema, jų lauktų tikra žūtis. Tiesa, visą žiemą yra aktyvūs barsukai - žinome, kad po savaitės, sausio 25-ąją, per pusiaužiemį, barsukas turėtų nuspręsti likusios žiemos dalies charakterį. Šiemet jiems nereikės prabusti. Tačiau su barsuko (kaip ir su meškos) miegu yra šiek tiek kitaip: jis visą žiemą tik snūduriuoja. Pabusti barsukui labai paprasta. Tačiau yra labai sunkus klausimas: kaip jam, miegant taip „netaupiai“, pakanka iš rudens sukauptos energijos? Dabar barsukai maitinasi, kasa šakneles, sliekus, medžioja kurmius ir medžiotojų įrengtose šėryklose šlamščia grūdus ar kombinuotuosius pašarus.

Jau beveik visą mėnesį gieda didžiosios zylės, miestuose švilpauja likę žiemoti juodieji strazdai. Jau švilpsi didžiųjų ančių gaigaliukai. Groja geniai... Jei būsite gamtoje, visa tai pamatysite.