9 nuotr.15 Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarų kreipiasi į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta laikinoji parlamentinė tyrimo komisija, kuri išsiaiškintų, kokiomis aplinkybėmis dingo svarbi istorinė medžiaga, susijusi su 1991-ųjų įvykiais. Kai kurie jų neabejoja, kad prie to nagus prikišo Vytautas Landsbergis ir jo aplinka, nes medžiagoje Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas „atrodė nekaip".
15-os signatarų kreipimąsi pristatęs vienas jų Zigmas Vaišvila paaiškino, kad Signatarų klubas, rinkdamas medžiagą pirmajai knygai apie 12-ojo šaukimo Aukščiausiąją Tarybą, kuri ir paskelbė šalies Nepriklausomybę, pastebėjo, kad nė viename archyve nebėra itin svarbių dokumentų. Dar pernai Z.Vaišvila kreipėsi į tuometinį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svarbios istorinės medžiagos, susijusios su 1991-ųjų įvykiais, vagystės. Tačiau kreipimasis persiųstas Vilniaus apylinkės prokuratūrai, o ši tyrimą pradėti atsisakė. Tokiam sprendimui pritarė ir teismai.
„Todėl mums nebeliko kitos galimybės, kaip tik kreiptis į Seimo valdybą dėl parlamentinės tyrimo komisijos sudarymo", - vakar sakė Z.Vaišvila.
Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio mėn. priėmė nutarimą, kuriuo sudarė iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų Albino Januškos, Ryšardo Maceikianeco, Algimanto Sėjūno, Valerijono Šadreikos ir Z.Vaišvilos laikinąją komisiją 1991 m. sausio 8 d. įvykiams prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ištirti. Tądien prosovietinė organizacija „Jedinstvo" bandė užimti Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir įvykdyti perversmą. O 1991 m. sausio 13 d. parlamentarai sudarė komisiją premjero Alberto Šimėno dingimo aplinkybėms išsiaiškinti. Paaiškėjo, kad šių komisijų surinktos medžiagos yra dingusios iš Seimo rūmų. Kaip ir 12-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos narių bylos.
„Man žinoma, kad ši vagystė yra įvykdyta asmeniniu Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio nurodymu. Apklausoje prokuratūroje, prisiekęs Lietuvos Konstitucijai, pateiksiu visą man apie tai žinomą informaciją, nurodysiu asmenis, pas kuriuos Vytauto Landsbergio nurodymu šių dviejų komisijų medžiaga buvo ar tebėra saugoma. Pagrįstai manau, kad Vytauto Landsbergio viešai vykdomas svarbių Lietuvos istorijos įvykių perrašinėjimas, viešai skelbiamas melas gali būti sąmoningas dėmesio nukreipimas nuo šių ir kitų jo galimai nusikalstamų veikų.
Operatyvus ir objektyvus tyrimas būtinas, visų pirma, dėl šių dokumentų išsaugojimo ir naudojimo Lietuvos valstybės ir jos piliečių, bet ne siauro rato asmenų, poreikiams ir interesams. Šie dokumentai turi būti laisvai prieinami", - kreipimesi į E.Pašilį pernai rašė Z.Vaišvila, tačiau tai prokuroro nesudomino. Dabar visą turimą informaciją Vaišvila pasiryžęs pateikti Seimo komisijai, kuriai, prieš duodamas parodymus, turėtų prisiekti.
Signataras vagystės aplinkybes žinantis jau seniai, ne kartą apie tai kalbėjo viešai, bet prokuratūra nereagavo. Todėl jis kreipėsi asmeniškai į buvusį generalinį prokurorą, tikėdamasis, kad tai bus veiksmingiau. Kai tai nesuveikė, teliko vienintelis kelias - kreiptis į Seimo valdybą.
„Dingo ne tik komisijų išvados, bet ir visokie audioįrašai su daugybės žmonių apklausomis - Romualdo Ozolo, Kazimiros Prunskienės, to paties V.Landsbergio ir kitų. V.Landsbergis suinteresuotas šios medžiagos dingimu, nes, bent jau dėl A.Šimėno dingimo, jis atrodo labai „šūdinai" - prašau pavartoti šį žodį", - „Vakaro žinių" paprašė signataras.
Kitas signataras Audrius Butkevičius informavo, kad dingo ir 1991 m. sausio 8 d. įkurtos Laikinosios gynybos vadovybės dokumentai. Šis organas buvo įkurtas, kad, nesant galimybės skubiai sušaukti Aukščiausiąją Tarybą, galėtų priimti skubius sprendimus, susijusius su Lietuvos gynyba, Vyriausybės suformavimu užsienyje ir t.t. Iš šių dokumentų būtų akivaizdžiai matyti, kad tuo metu ne vienas asmuo valdė šalį - buvo priimami kolektyviniai sprendimai.
„Dabar konservatoriai aiškina, kad vienas V.Landsbergis padarė tvarką, todėl Landsbergis ir jo aplinka išvogė archyvus, kurie buvo jų žinioje", - tvirtino A.Butkevičius.
