4 nuotr.Lietuvoje žmonės gali uždirbti ir daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą. „Sodros“ duomenimis, šių metų vasarį daugiau nei pusė tūkstančio, net 556, šalies darboviečių mokėjo savo personalui daugiau kaip 3 tūkst. Eur algą „ant popieriaus“, taigi 1815 Eur į rankas.
Didelės algos - mažai darbuotojų
Tiesa, ne visos darbovietės pateikė „Sodrai“ savo duomenis apie išmokėtus atlyginimus. Kai kurios įmonės galbūt jau bankrutavusios, todėl paskutiniai duomenys pateikti 2017 metais. Tačiau 2019 m. vasarį didžiausiais vidutiniais atlyginimais, siekiančiais 14 815,99 Eur, galėjo džiaugtis 23 UAB „Schneider Electric Lietuva“ darbuotojai. Nuo jų visai nedaug atsiliko ir farmacijos kompanijos „SIA „Novartis Baltics“ personalas. Keturiasdešimt darbuotojų vidutiniškai uždirbo po 12 805,67 Eur. Aišku, algos vidurkis dar neparodo, jog tiek uždirbo kiekvienas, tačiau skaičiai, palyginus su minimalia mėnesine 430 Eur alga į rankas, vis vien įspūdingi.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė UAB „M.M.M projektai“ savo 7 etatiniams darbuotojams vasarį vidutiniškai mokėjo 13 478,13 Eur prieš mokesčius, o rinkos tyrimų ir viešosios apklausos bendrovė „Amicus Pharma“ - po 13 269 Eur prieš mokesčius. Devyniolika darbuotojų turinti „Samsung Electronic Lithuania“ mokėjo savo personalui vidutinį 12 504 Eur atlyginimą, o „JTI Baltic“ - po 12 487 Eur.
Dosniausiai už darbą apmokančių įmonių priekyje taip pat įsitaisė agrochemijos ir sėklų kompanija „Syngenta Polska“, mokanti vidutinį 11 328 Eur atlyginimą. O technologijų kompanija „Dell Emerging Markets (EMEA)“ savo šešiems darbuotojams nepagailėjo 10 922 Eur vidutinės algos. Daugiau nei po 10 tūkst. Eur dar vidutiniškai mokėjo trys bendrovės - UAB „Akso Fund“, kuri verčiasi konsultacine veikla, reklamos agentūra „Baxalt Lithuania“ ir bendrovė „Panorama LT“.
Koks bendras visų šitų dosnių įmonių bruožas? Jos turi nedaug darbuotojų. Nuo šešių iki keturiasdešimties. Šie darbuotojai neabejotinai aukštos kvalifikacijos, nes tokiuose mažuose kolektyvuose labai greitai išaiškėja, kas ko vertas. Tinginys ar per žemos kvalifikacijos specialistas už kitų kolegų nugarų nepasislėps. Dar vienas bendras požymis - tai privataus kapitalo bendrovės. Čia, skirtingai nei valstybės tarnyboje, nesiterliojama su netinkamais, bet simpatingais kadrais. Dar vienas bendras požymis - skaidrios. Mažai tikėtina, jog mokant tokius didelius atlyginimus, dar pridedama ir vokeliuose. Paskutinis bendras požymis - darbo kolektyvai, įskaitant ir bendrovių vadovus, taip užsiėmę, kad neturėjo laiko viešai pasidžiaugti „Sodros“ pateiktais rezultatais. Kad ir kaip būtų, skambinant įmonių rekvizituose nurodytais kontaktais, nepavyko susisiekti nė su vienu direktoriumi. O eiliniai darbuotojai, jei ir atsiliepė telefonais, teigė nesą įgalioti kalbėti.
Didžiausi - ne dosniausi
Gaila, kad tokios dosnios įmonės nėra patys didžiausi Lietuvos darbdaviai. Darbo vietų skaičiumi joms toli iki didžiausio lietuvių darbdavio - AB „Lietuvos geležinkeliai“. O ir didžiausi darbdaviai, priklausomai nuo veiklos specifikos, ne visada gali mokėti įspūdingas algas. Pvz., „Lietuvos geležinkelių“ vidutinis atlyginimas tesiekia 1511 Eur. Tačiau, stebint algų vidurkius, gali pasigesti ir logikos. Pavyzdžiui, Vilniaus „Santaros klinikos“ medikai uždirba 284 eurais daugiau nei kauniečiai, dirbantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Kodėl? Juk kvalifikacija ta pati? Kai kuriuose skyriuose gal net aukštesnė? Tačiau „Santaros klinikose“ vidurkis - 1602 Eur, o kauniečių - 1318 Eur. Dar vienas socialinis paradoksas - prokurorai Lietuvoje uždirba daugiau nei mokslininkai. Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete - atlyginimai 1388 Eur ir 1219 Eur. Vilniaus universitete dar mažiau. Tik 1180 Eur. O šit Generalinėje prokuratūroje - 2309 Eur. Tik šiek tiek mažiau, kiek vidutiškai uždirbama Užsienio reikalų ministerijoje. Tačiau tarp didžiausių darbdavių eiliniams piliečiams labiausiai apsimokėtų dirbti ne klinikose, ne universitetuose, ne prekybos centruose, bet „Lifosoje“ ar „Thermo Fischer Scientific Baltics“. Nes šiose privačiose kompanijose atlyginimų vidurkis atitinkamai 4043 Eur ir 4007 Eur.
Tiesa, svetimų atlyginimų, skelbiamų „Sodroje“ tyrinėtojus gali nustebinti ir pernelyg mažos vidutinės algos. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Saulės miesto kalbų mokykla“ skelbia, jog jos aštuonių darbuotojų vidutinis atlyginimas tesiekia 29,67 Eur! Tačiau šios viešosios įstaigos direktorė Antanė Pikienė patikino, jog tai valandinis darbuotojo įkainis: „Tai nėra kalbos mokytojų pirmoji darbovietė - žmonės čia ateina padirbėti tik kelioms valandoms. Čia jų antroji, o gal ir trečioji darbovietė.“
