„Artėjant Kalėdų, Naujųjų metų šventėms primename valstybės tarnautojams, kaip jie privalo elgtis su dovanomis, ne todėl, kad dėl dovanų kyla daug abejotinų situacijų. Primename todėl, kad tiems, kurie tarnauja valstybei, taikomi griežtesni reikalavimai ir jie privalo elgtis taip, kad niekam nekiltų abejonių dėl jų elgesio skaidrumo“, - sako Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius.

Tarnybinės etikos kontrolieriai valdininkus ragina nepriimti dovanų, jei jų priėmimo aplinkybės visuomenėje galėtų būti suprastos nevienareikšmiškai, vertinamos prieštaringai ir sukurtų interesų konflikto regimybę. Neturėtų būti priimamos dovanos iš asmenų, su kurių privačiais interesais susijusį klausimą valstybės tarnautojas sprendė, sprendžia ar galėtų spręsti ateityje.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duomenimis, per 16 metų teko priimti 11 sprendimų dėl galimo interesų konflikto, susijusio su dovanomis, - tai nėra daug. Kad tokių atvejų nedaugėtų, o tik mažėtų, geriau užbėgti jiems už akių, primenant valstybės tarnautojams, kaip jiems privalu elgtis.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas leidžia valstybės tarnautojams priimti iki 30 eurų vertės dovaną, jei ji gauta pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas ir yra skirta reprezentacijai arba susijusi su atliekamomis pareigomis. Taip pat numatyta, kad valstybės tarnautojai, kurie priėmė dovaną iš fizinio ar juridinio asmens, jeigu dėl to gali kilti interesų konfliktas, dovaną privalo ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas deklaruoti. Dovanas, gautas iš ne artimų asmenų, jeigu jų vertė yra didesnė nei 150 eurų, privaloma deklaruoti per 30 dienų.

Kadangi toli gražu ne visada įmanoma nuspėti realią dovanos vertę, kilus abejonių, geriau iškart apsidrausti ir gautą dovaną deklaruoti. Dar geriau, pasak R.Valentukevičiaus, jei prieš priimdamas dovaną valstybės tarnautojas išanalizuotų situaciją plačiau - įvertintų, kodėl sulaukė dovanos iš vieno ar kito fizinio ar juridinio amsens, kokie yra tikrieji dovanojimo tikslai.

Jei dėl dovanos kiltų interesų konfliktas, valstybės tarnautojams rekomenduojama vienus metus nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su tokią dovaną teikusiu asmeniu.


Andrius NARBEKOVAS, kunigas:

Manau, valstybės tarnautojai turi daryti tai, kas jiems priklauso, nepaisydami, gauna jie dovanas ar ne. Kituose kraštuose, kur tos „dovanos“ nėra taip išsikerojusios, net į galvą nešautų, kad reikia kažkokiam valdininkui kažką dar duoti ar valdininkams priminti, jog gautos „dovanos“ turi būti deklaruojamos. Juk jei dovana duodama ko nors tikintis, tai jau ne dovana, o atsilyginimas. Jeigu dovana yra susijusi su tuo, kad paskui tau iš to bus naudos, tai jau yra kyšis.

Kokia intencija dažniausiai nešamos dovanos valdininkams? Siekiant pelnyti jų palankumą, už kažką atsidėkoti, pamaloninti. Kitaip sakant, arba norint atsilyginti, nes padarė tau paslaugą, kurios neprivalėjo padaryti, arba siekiant, kad tau ateityje kažką padarytų. To neturėtų būti, jeigu kiekvienas sąžiningai dirbtų savo darbą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“