Internete demonstruojantys savo intymius atvaizdus vaikai – rizikos zonoje

Kaip skelbė Policijos departamentas, Vilniaus apskrityje pernai buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai dėl disponavimo vaikų pornografinio turinio dalykais. Paaiškėjo, kad dažniausiai 10-12 metų, rečiau - 5-10 metų, berniukai į įvairias interneto svetaines - dažniausiai „Tik Tok" - kėlė savo pačių intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuos specialistai pripažino pornografiniais.

Priežastys, dėl kurių tai buvo daroma, nurodomos gana banalios - „like" skaičiaus paskyroje didinimas ir jos reitingų pagerinimas. Buvo ir tokių paaiškinimų: „Norėjau įsitikinti, kad paskyrą tikrai užblokuos", „Man buvo smalsu", „Tai dabar madinga", „Visi vaikai taip daro", „Aš seniai žinau, kas yra pornografija", „Darželyje mokėmės apie žmogaus kūną, todėl man buvo smalsu", „Norėjau tik pabandyti, bet nemokėjau ištrinti".

Jei ne užblokuota paskyra ar į duris su kratos orderiu pasibeldę policijos pareigūnai, tėvai apie atžalų „žaidimus" ir nežinotų. Tačiau nemalonumai užklupo būtent juos arba senelius, nes pornografinis turinys paviešintas naudojantis jų pačių paskyra ir kuria leido naudotis mažamečiui.

Pareigūnams bendraujant susidarė įspūdis, kad vaikai net nesuprato, jog tokie veiksmai yra draudžiami. Bet tėvams buvo tikras šokas. Tyrimai visais atvejais nutraukti, kadangi asmenys nebuvo sulaukę amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

Su kokiu reiškiniu susiduriame? Ar tai vulgariai seksualizuotos aplinkos spaudimo vaikams pasekmė? - „Vakaro žinios" klausė mokslinio projekto „Seksualinės prievartos, patirtos vaikystėje, atskleidimas: paplitimo vertinimas ir lietuviškos simuliuotos interviu platformos (EIT) versijos kūrimas" jaunesniojo mokslo darbuotojo, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto lektoriaus ir teisės psichologo Aleksandr Segal.

- Toks reiškinys seniai egzistuoja. Tiesiog anksčiau susirinkdavo būrelis suinteresuotų vaikų ir įkalbinėdavo jaunesniuosius už tam tikrą atlygį, pavyzdžiui, saldumynus rodyti intymias vietas. Dabar mažamečiai įgavo pakankamai laisvės naudotis išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais ir dalinasi savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais siekiant gauti kitokio atlygio - dėmesio, patiktukų ar komentarų.

Matyt, tai daug didesnio masto problema nei įsivaizduojame. Neįmanoma visų tokių atvejų užfiksuoti. Vis tik vaikų pasiaiškinimai pakankamai tikroviški. Negalima sakyti, kad toks elgesys yra normalus, bet galima iš dalies juos suprasti. Vaikai greičiausiai tais momentais galvoja, kad tai yra geriausias arba lengviausias būdas būti įvertintam ir atsidurti dėmesio centre.
 
- Tai nėra ko būti šokiruotiems ar nerimauti?

- Nerimauti tikrai reikia, jeigu tai nėra laiku sustabdoma. Tokiu elgesiu vaikai tarsi signalizuoja potencialiai suinteresuotiems asmenis, kad jie yra atviri tokiai seksualizuotai patirčiai. Tokius vaikus lengviau paveikti ir įtraukti į netinkamą elgesį, dėl ko jie gali tapti pirmuoju taikiniu seksualiniam smurtautojui.

Seksualinis smurtas pakankamai plati sąvoka - nuo nešvankių pokalbių iki veiklos su penetracija.

Kaip minėta, šiuolaikiniai vaikai puikiai įvaldę technologijas ir lankosi populiariausiuose socialiniuose tinkluose. Egzistuoja platformos, kur žmonės be registracijų ir profilių sukūrimo gali užmegzti pokalbį su nepažįstamais, skirtingų amžių žmonėmis iš bet kurio pasaulio krašto. Tokio tipo platformose cenzūra neegzistuoja.

- Seksualinis smurtas prieš vaikus Lietuvoje nėra dažna tema?

- Pasauliniai vaikų seksualinio smurto paplitimo tyrimai rodo, kad kas trečia mergaitė ir kas devintas berniukas bent kartą iki pilnametystės yra patyrę kokią nors seksualinio smurto formą. Tai labai dideli skaičiai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, turime nerealiai mažus fiksuotų atvejų skaičius, kai mažametis nukentėjo nuo vyresnio vaiko ar suaugusiojo (skaičiai nesiekia 100 atvejų per metus).

Remiantis tokia statistika galima manyti, kad mūsų šalyje seksualinio smurto prieš vaikus praktiškai neegzistuoja. Bet, labiau tikėtina versija, kad Lietuvoje tokie atvejai nėra tinkamai fiksuojami.

Patyrę seksualinį smurtą vaikai ateityje labai rizikuoja susidurti su psichiniais sutrikimais. Mažai daliai nukentėjusiųjų tai praeina be pastebimų pasekmių, kiti gali neatsakingai elgtis su savo partneriu, nesugebėti užmegzti artimo ryšio su kitu žmogumi, gali pradėti smurtauti, neatsakingai seksualiai elgtis, susirgti psichinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kt. Kraštutiniais atvejais seksualinio smurto aukos renkasi ir savižudybes. Taip pat - pasekmės gali pasirodyti iš karto po patirto smurto, bet gali išryškėti praėjus ir dešimtims metų.

Kita problema, kad visame pasaulyje labai stinga šios srities specialistų. Tokie žmonės privalo mokėti tinkamai apklausti vaiką, įvertinti duomenų patikimumą ir pateikti racionalias išvadas, kurios teisėsaugos darbuotojams leistų priimti teisingą sprendimą nuteisti kaltininką arba išteisinti nekaltą asmenį. Vaikų seksualinio smurto fenomenas išskirtinis būtent tuo, kad daugeliu atvejų teisėsauga remiasi tik vaiko parodymais, nes kitų įrodymų tiesiog neegzistuoja.

- Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis tėvai?

- Vaikus reikia šviesti nuo mažens - tinkamai paaiškinti, koks elgesys yra netinkamas, kokios gali būti pasekmės, kaip gali reaguoti bendraamžiai ir kiti. Be abejo, tėvai turėtų saikiai kontroliuoti, kaip mažamečiai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, su kuo bendrauja. Būtų normalu, kad tėvai galėtų pasitikėti savo vaiku dėl jo elgesio internete. Taip pat mažamečius reikia šviesti ir ugdymo įstaigose, bet kalbėtis būtina jiems suprantama kalba.

- Bet ir taip skambinama varpais dėl besiskverbiančio pernelyg seksualizuoto lytinio švietimo. Nuo kokio amžiaus galime šviesti be žalos vaikui?

- Bendra rekomendacija - kuo anksčiau, tuo geriau. Jeigu kažkam kyla klausimas, ar vaiko supažindinimas su tokiomis temomis gali sukelti netikėtų sunkumų, tuomet galime pasvarstyti, kokią įtaką vaikui gali turėti įspėjimai jokiais būdais nelipti į nepažįstamojo automobilį, nepriimti iš jo saldainių ir pan. Svarbiausia - šviesti reikia vaikams tinkama kalba ir forma. Jeigu prevencija atliekama kokybiškai, ji neturi sukelti žalos.