Svetainėje, kaip paprastai, po jo įrašais prasidėjo prasmingas bičiulių pasišnekėjimas, šį kartą, tiesa, likęs be Mokytojo intarpų, ir galiausiai jame išsigrynino viena - meilės - tema. Jis tęsėsi ir kitą, ir trečią dieną, ir balandžio 30-ąją, kol paaiškėjo, jog diskusijos iniciatoriaus jau nebėra tarp gyvųjų. Tada prasiveržė liūdesio, užuojautų, pagarbos ir dėkingumo Mokytojui upė.

B.Burgio mirties dieną jo tikri ir virtualūs draugai galvojo apie meilę. Net prieš išeidamas Mokytojas bus įdavęs ką
gražaus.

Vienas garsiausių Lietuvos pedagogų, matematikas, technologijos mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto gimnazijos įkūrėjas ir ilgametis vadovas B.Burgis mirė balandžio 30 dienos rytą, po sunkios ligos, būdamas 70-ies. Gimė jis 1949 metais, gruodžio 12 dieną, Plungės rajone, Paminijų kaime. 1951 metais jo šeima: jis, pusantrų metų vaikas, vyresnis brolis, senelė ir tėvai buvo ištremti į Sibirą, tačiau niekada nei pats spekuliavo, nei kitiems leido spekuliuoti savo praeitimi. Šykščiomis prisiminimų nuotrupomis yra pasidalijęs savo internetinėje svetainėje:

„Mane į Sibirą išvežė metų ir devynių mėnesių. Po to, kai grįžome, mama visaip mane bandė iškvosti, ką aš prisimenu apie Paminijų kaimą. Deja, nieko neprisiminiau. Visai nieko. Į mokyklą Sibire pradėjau eiti šešerių. Iš Sibiro grįžau septynerių. Ar ką nors prisimenu iš Sibiro laikų? Žinoma! Ypač įstrigo maloniausi ir nemaloniausi dalykai. Pavyzdžiui, kaip su metais vyresniu broliu buvome paklydę pamiškėje ir bėgome šaukdami mamą. Pavyzdžiui, kaip vaikai akmenimis daužė upelyje plaukiojančius ančiukus. Akyse stovi vaizdas - užmuštas ančiukas plaukia pasroviui…“

B.Burgis baigė studijas Kauno politechnikos institute, įgijo technologijos mokslų daktaro laipsnį, paskui dėstė taikomąją matematiką Kauno technologijos universitete (KTU). Kiek laiko redagavo informacinių technologijų žurnalą „Kompiuterija“. Buvo vienas didžiausių KTU gimnazijos entuziastų, įkūrėjų, ilgametis jos vadovas (1990-2014), išugdęs ir išleidęs ne vieną talentingo jaunimo laidą. Jis didžiavosi, mokėjo džiaugtis jų pasiekimais ir niekaip neišsivaduojančio iš sisteminių bėdų švietimo kontekste ramino: „Bet palaukite dar, palaukite! Tuoj švietimu pasirūpins užaugę mano pirmųjų laidų gvardiečiai!“

Pasitraukęs iš KTU gimnazijos direktoriaus pareigų įkūrė Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondą, kuriuo siekė paskatinti atkakliai mokslo siekiančius moksleivius. „Bronislovas Burgis buvo bene kiečiausias Lietuvos pedagogas. Jis buvo ilgametis kiečiausios Lietuvos gimnazijos vadovas ir įkūrėjas, - internete dalijasi
savo graužatimi buvęs jo mokinys.

Apie laikotarpį po gimnazijos B.Burgis pasakojo psakutiniame savo interviu, duotame „Respublikai”: „Baigęs daugiau kaip pusšimtį metų trukusią tarnybą švietime ir iš Kauno pervažiavęs gyventi į Vilnių, ėmiausi siūlytis įvairiausioms švietimo institucijoms. Mano amžiaus žmonės žino, kad dirbti vien seneliu nėra pati geriausia dalia. Siūliausi švietimo ministrei, viceministrui, dabartiniam ministrui, siūliausi universitetui, kelioms mokykloms, švietimo centrams, Nacionaliniam egzaminų centrui ir kt. Deja... Gal jie visi bijojo konkurencijos? Gal jie bijojo to, kuris nepabūgo teismų?

Neleidžia pro duris - reikia lipti pro langą. Mano vaikai padovanojo man labdaros ir paramos fondą, geri žmonės jį
kasmet papildo, todėl galiu vieną po kito rengti konkursus moksleiviams ir mokėti solidžias premijas. Retkarčiais tolimesnių miestų (kurių neužmato centrinių cerberių akis) mokytojai pakviečia surengti seminarą jiems ar jų moksleiviams. O, kaip aš mėgstu seminarus moksleiviams! Leidyklos užsakymu per penkerius metus parašiau net tris matematikos knygas vyresniųjų klasių moksleiviams. Dvi bus išspausdintos šiemet.“

Vieną iš jų „Matematiką (ne) lengvai 11-12 klasei“ jau išleistą jis spėjo palaikyti savo rankose, kita „Matematika (ne) lengvai 9-10 klasei“ dar tebebuvo rankraštyje.

B.Burgis neabejotinai buvo ir lieka didelis autoritetas. Jis buvo drąsus žmogus, kuris net nepalankiomis jam opinijos sąlygomis, ujamas ir pjudomas (nenoriu minėti to teisminio pragaro, kurį jam teko pereiti ir būti visiškai išteisintam dėl tariamo gimnazistės „bauginimo”), nepakeitė savo laikysenos, nors jo šalininkų gretos buvo pradėjusios retėti.

Yra nemažai žmonių, gražiai ir teisingai kalbančių, bet labai retai pritaikančių tas tiesas savo kasdienybėje. Šia prasme B.Burgis yra genialus Mokytojas. Jis išdrįso sakyti tiesą. Ir ne tik sakyti, bet ir ją ginti. Ginti, kaip sakė jis pats, švietimo sistemos teisę mokyti vaikus taisyti savo klaidas. Ir šiandien ne vienas mokytojas galėtų paklausti savęs ir ne vienas retoriškai klausia mokytojų, kur jie, reiškiantys užuojautas dėl B.Burgio mirties, buvo tada, kai jų kolegai, paverstam kaltinamuoju liberalistinių teisių žaidime, itin reikėjo jų paramos. Kodėl negynė jo profsąjungos, sambūriai ir bendruomenė?..

„Vakar iš manęs pasityčiojo, kai pasakiau, kad už tikrus dalykus reikia mokėti krauju“, - rašė B.Burgis. - „Aš mokėsiu, jūs - kaip norite…“

B.Burgio artimieji feisbuko paskyroje pranešė, kad laidotuvės vyks rytoj, gegužės 6 dieną, 13 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Norintys atsisveikinti kviečiami žiūrėti tiesioginę laidotuvių transliaciją feisbuke arba atvykti į kapines, laikantis visų karantino taisyklių (dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo, neiti arti kapo, o žiedą ant jo padėti pasibaigus laidojimo ceremonijai).