Ignoruodama taršą, sostinės savivaldybė rizikuoja žmonių sveikata

Gruntą būtina valyti

Tiriant Birželio 23-osios 12 numeriu pažymėtą pastatą, buvo nustatyta, kad naftos produktai persismelkę į konstrukcijas visu skerspjūviu. Nustatyta, kad tokiam užterštumui išvalyti nepažeidžiant konstrukcijos sandaros ir stiprio nėra jokių būdų. Taip pat tyrimo metu buvo pastebėta, kad statinio galinėje dalyje naftos produktais užterštas pamatas, matyti naftos produktų liekanos grunte. Tyrimą atlikę specialistai akcentavo, kad minėtos aplinkybės lemia, jog užterštas gruntas turi būti iškasamas ir utilizuojamas.

Tokią pat nuomonę išsakė ir VDU Aplinkotyros katedros docentė Gintarė Sujetovienė.

„Nustatytos naftos produktų koncentracijos konstrukcijose kelia rimtą susirūpinimą dėl potencialios grėsmės aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiuo atveju būtina stengtis pašalinti taršą, kad aplinka būtų apsaugota nuo neigiamo poveikio. Tyrimais nustatyta, kad naftos sudėtyje esantys junginiai sukelia genotoksinį poveikį ir pokyčius organizmų reprodukcinėje sistemoje. Šiandieninėje situacijoje minėta grėsmė yra akivaizdi ir kelia rimtų abejonių dėl gyventojams saugios aplinkos sukūrimo galimybių", - situaciją įvertinto G.Sujetovienė.

Pramoniniuose pastatuose slypi ir daugiau pavojų

RVUL Toksikologijos centro vadovas, gydytojas klinikinis toksikologas, anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras pabrėžė, kad labai dažnai tiriant buvusių pramoninių pastatų taršą įvertinami 3-4 kriterijai, tačiau pamirštama įvertinti dar porą tūkstančių.

„Jeigu ieškosime to, ko ten tikrai nėra, arba nežinosime, ko tiksliai ieškome, tai aišku, kad nieko ir nerasime. Prieš pradedant taršos tyrimą, būtina aiškiai įvardinti, kokiais kriterijais remsimės ir tiksliai išsiaiškinti, kokios cheminės medžiagos viename ar kitame pastate buvo naudojamos, - akcentavo specialistas. - Reikalas tas, kad vienos cheminės medžiagos garuoja greitai, kitos garuoja ilgai. Įtakos tam gali turėti ir tų medžiagų sankaupos. Jeigu pradėsime taršos tyrimą viso šito nežinant, sunku bus tikėtis gauti tikslius rezultatus, nes jeigu mes kažko nepamatysime, tai dar nereikš, kad tos ar tų medžiagų pastato sienose arba grunte nėra."

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje tiriant galimą taršą ieškoma sunkiųjų metalų, toksiškų fenolių ar naftos produktų, tačiau pamirštamos kitos, ne mažiau žmogaus organizmui pavojingos, medžiagos.

„Europos apsinuodijimų centrų ir klinikinių toksikologų asociacijoje (EAPCCT) kasmet skaitoma asociacijos įkūrėjo Luiso Rošė (Louis Roche) garbei skirta paskaita. Teisę ją skaityti gauna žymiausias metų mokslininkas. Šiemet garbė teko amerikiečiui, kuris kalbėjo apie vadinamuosius PFAS - per - ir polifluoralkilo medžiagas. Amerikoje apie jas žinoma jau seniai, o Europa šias medžiagas atranda tik dabar. Jos puikiai tirpsta vandenyje, jų gali būti dažuose, valikliuose, ugniagesių gelbėtojų naudojamose putuose ir t.t. Problema yra ta, kad jų aptinkama ir žmonių organizmuose. Lietuvoje tai mažai analizuojama, tad, tikėtina, jog atliekant taršos tyrimus, jų nėra ieškoma, nors PFAS pramonėje naudota daug ir dažnai, - perspėjo toksikologas. - Taip pat reikia nepamiršti, kad kai kuriose pramonės šakose buvo naudojami dioksinai, aldehidai, fenoliai bei aromatiniai angliavandeniliai. Jeigu tyrimų metu jų neieškoma, labai abejotina, ar jos iš buvusių pramoninių kompleksų tikrai pašalinamos."

Situaciją dar labiau blogina tai, kad šios toksiškos medžiagos sukelia ne ūminį, o lėtinį apsinuodijimą.

„Jis pasireiškia tuomet, kai žmogaus organizme pasiekiama ribinė toksinų koncentracija. Vieningo apsinuodijimo mechanizmo nėra, kiekviena medžiaga veikia skirtingai, bet greičiausiai tokio apsinuodijimo požymiai pasijunta maždaug po pusmečio. Į organizmą patekę nuodai gali turėti įtakos kvėpavimo ir centrinės nervų sistemos veiklai, gali neigiamai paveikti kraujodaros procesą ir t.t.", - problemas vardino R.Badaras.

Norint išvengti tokių nemalonumų, prieš pradedant buvusių pramoninių pastatų urbanizavimą specialistas rekomendavo ypatingai kruopščiai ir atsakingai ištirti ne tik patį statinį, bet ir dirvožemį aplink jį, ieškant ne poros, o viso spektro galimų taršos šaltinių.

Savivaldybė laukia nelaimės?

Vilniaus savivaldybei buvo teikiamas viso statinio avarinės būklės šalinimo projektas. Jame buvo nurodyta, kaip šalinti avarinę būklę, kokie tam tiktų būdai ir priemonės. Deja, valdininkai situaciją vėl interpretuoja savaip ir mato tik priestatus, kuriuos esą sutvarkius statinys tapo neavarinis.

„Pažymėtina, kad Vertinimo tiriamosios dalies, statinio konstrukcijų būklės vertinime avarinė būklė konstatuota tik nebaigtų griauti pastato kiemo pusės priestatų konstrukcijų. Skyriaus specialistai 2020-09-18 raštu pastato bendrasavininkiams pateikė išvadas dėl atliktų remonto darbų, stabilizuojant avarinės būklės požymių turinčias priestatų konstrukcijas", - teigė Būsto administravimo skyriaus Eglė Šlajūtė.

Tokie savivaldybės teiginiai, kad esą padailinus sienas ar pakeitus kelis skardos lakštus, avariniu ir užterštu buvęs pastatas staiga tapo saugus ir tinkamas eksploatacijai, akivaizdžiai kertasi su specialistų išvadomis.

Taip pat lieka neaišku, ko tokia savo pozicija - neleisti tvarkyti pavojų tiek jame dirbantiems, tiek aplinkinių namų gyventojams keliančio statinio - siekia sostinės valdžia. Užtat akivaizdu kitkas - laiku nesiėmus tvarkymo ir aplinkos valymo darbų, pastate nuolat dirbančių asmenų sveikatai, tikėtina, bus padaryta didžiulė žala, o galimos statinio griūties atveju ne tik bus patirta nemažai nuostolių, bet gali nukentėti ir atsitiktiniai žmonės.

Užs.156