2 nuotr.Nieko nebestebina žiniasklaidoje šmėžuojantys pranešimai apie vilkų išpjautus gyvulius ar šernų išraustas bulves. Bet kad ūkininkas skųstųsi pilkųjų gervių pridarytomis eibėmis, girdėti dar neteko. O būtent tokią istoriją ir papasakojo į „Žemaičio" redakciją paskambinęs ūkininkas Justinas Valančius. Paaiškėjo, kad kitų rajonų ūkininkams „džiaugtis" gervių puotomis teko jau ne kartą, o Plungės rajone toks atvejis - bene pirmasis.
„Ką daryti - nebeperlipam per gandrus ir gerves", - telefone nuaidėjo nusišypsoti privertę Platelių seniūnijoje, Šateikių Rūdaičiuose, ūkininkaujančio J.Valančiaus žodžiai.
Ir pirma, ką išvydome jo kvietimu nuvykę į šį kaimą, buvo Valančių sodybos kiemą ir namo stogą nutūpę gal 5 gandrai. Iškart tapo aišku, kad vyro susirūpinimas - ne iš piršto laužtas. Bet ne apie gandrus tądien susitikome pasikalbėti, o apie kitą, daugelio įsitikinimu - retą ir saugomą, todėl į Raudonąją knygą įtrauktą paukštį - pilkąją gervę.
O iš tikrųjų šie sparnuočiai iš minėtosios knygos buvo išbraukti 2019-aisiais. Priežastis - smarkiai išaugusi jų populiacija.
Negelbsti nė kaliausės
Rūdaitiškis ūkininkas J.Valančius vieną rytą savo kukurūzų lauką rado nutūptą pulko gervių. Vyrui jau iš tolo tapo aišku, kad šie paukščiai susirinko ne kraštovaizdžiu pasigėrėti, bet pasimėgauti tik ką sudygusiais kukurūzais.
„Va, matote, - išrauta, sėklytė nugnybta. Visas tas kampas tuščias jau. Ir ten nieko nebelikę. Išsirikiuoja eilėm ir varo į priekį", - tąkart pamatytą vaizdą „piešė" ūkininkas.
Mums lankantis jo kukurūzų lauke šių niokotojų nebuvo matyti, tačiau jų padaryta žala buvo kaip ant delno: visas laukas - lyg lazdom suvarpytas, kukurūzų daigai išvartyti. J.Valančius pasakojo vieno ministerijos klerko patarimu lauko pakraščiuose pastatęs kaliauses, tačiau iš jų naudos - kaip iš ožio pieno.
Vyras bandė jas ir traktoriumi baidyti, sykį net į orą šautuvu iššovė, bet triukšmo pabaidyti paukščiai tik apsuka kelis ratus ir vėl grįžta atgal. Jei ne į tą patį lauką, tai į kitą, vėlgi - to paties J.Valančiaus.
Nulesė apie 2 hektarus
Rūdaitiškis kukurūzais užsėjo 23 hektarus žemės. Suskaičiavo, kad gervės jau nuniokojo apie du. Nuostolis - apie 2 tūkst. eurų. Bet jų puotai dar galo nematyti. Mums važiuojant per J.Valančiaus valdas išvydome dar kelis plotelius, visai šviežiai išvarpytus pilkaskvernių.
Apmaudžiausia rūdaitiškiui, kad niekas į jo bėdą rimtai nežiūri. Vyras sakė skambinęs tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijoms, tačiau ne tik kad pagalbos, bet ir deramo dėmesio nesulaukė.
„Vienas iš ministerijos sako, atseit, jei gervės man dabar užkliuvo, tai kitąmet gal ir žmonių pasirodys per daug - ir juos sumanysiu šaudyt. Aš nieko nebaigęs, gal nesuprantu tų, kurie baigę, bet ar toks pokalbis turi būt?"
Vyras sako galiausiai išgirdęs siūlymą saugoti savo laukus. Tik kaip tai padaryti - negi samdysi žmogų prie kukurūzų budėti? „Pats čia sėdėt irgi neturiu nei laiko, nei sveikatos. Dirbam iki išnaktų ir viliamės rudenį matyti darbo rezultatą, o ne atiduoti kažkam sulest. Vakar grįžau 2 val. nakties, šįryt 5 val. - vėl ant kojų. Mes nenorim jokių išmaldų ar kompensacijų. Vienintelis noras - kad už padarytą darbą gautume atlygį."
J.Valančiaus nuomone, tikras absurdas, kad valstybė saugo tuos gyvius, nuo kurių žmonės jau nebežino, kaip gintis. Esą bėdos su gervėm būna ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kai šios susiburia dar didesniais pulkais - po kelis šimtus vienoj vietoj - ir ima „kulti" javus.
Paklaustas, ką ketina daryti su išlestu lauku, ūkininkas garsiai svarstė, kad gal dar spės jį užsėti kokiu mišiniu. Mat dabar laukuose ganosi, o per žiemą tvartuose pašarų lauks beveik 300 galvijų - reikės juos kažkaip išmaitinti. Visa laimė, kad šienapjūtė šiemet kaip niekad sėkminga.
Toks atvejis - pirmasis
Ūkininkas dėl pagalbos pirmiausia kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Šio sudaryta komisija apsilankė Šateikių Rūdaičiuose, apžiūrėjo gervių nulestą lauką, tačiau vilties, jog kompensuos nuostolius, ūkininkui nesuteikė.
Ir „Žemaičio" kalbinta skyriaus vedėja Airida Montvydienė sakė, kad kompensacijos numatytos tik medžiojamų gyvūnų - vilkų bei šernų - padarytai žalai atlyginti. O gervės yra saugotinos, apie jų medžioklę negali būti nė kalbos, tad ir žalos atlyginti nėra kaip.
Žemės ūkio ministerijos komentaras
Paukščių daroma žala nėra atlyginama. Migruojantys paukščiai - gervės, gulbės, žąsys - yra išbraukti iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo, todėl nėra teisinio pagrindo žalai kompensuoti. Įvairiuose susitikimuose aptarinėjant laukinių paukščių padarytos žalos kompensavimo klausimą, Žemės ūkio ministerija siūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio „Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimas" pataisas, papildant „Migruojančių paukščių padarytos žalos atlyginimas".
2020 m. pavasarį ir rudenį Seime svarstant Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo (nauja redakcija) projektą, buvo pateikti kelių Seimo narių pasiūlymai dėl laukinių paukščių žalos atlyginimo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. Seime priimant minėtą Laukinės gyvūnijos įstatymą pasiūlymams nepritarta.
Be to, Seime yra registruoti buvusio Seimo nario Andriejaus Stančiko pateikti Laukinės gyvūnijos medžioklės ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose nustatoma valstybei pareiga atlyginti gervių, žąsų ir gulbių padarytą žalą žemės ūkio pasėliams. Jeigu Seimas pritars pateiktiems įstatymų pakeitimams ir priims šiuos įstatymus, laukinių žąsų, gervių ir gulbių padaryta žala žemės ūkio pasėliams bus atlyginama iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
